- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- TS-85-1034/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- M. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 58-179 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendis pakeistas ir M. L. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi M. L., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia: 2015 m. rugsėjo 30 d. Bausmės pabaiga: 2025 m. rugpjūčio 3 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2020 m. rugpjūčio 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 29 d. – 3 metai 1 mėnuo 5 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 58-179 nuteistajam M. L. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 13 d. gautas nuteistojo M. L. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 58-179. Skunde nurodo, kad jis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. ir buvo atleistas, nes VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialas buvo panaikintas. Nors Komisija nurodė, kad jis pagal vykdomuosius raštus yra skolingas 17387,77 Eur, tačiau jis buvo skolingas 8800,56 Eur ir jo likusi skola – 7865,74 Eur. Kol dirbo pataisos įstaigoje, mokėjo įsiskolinimus, todėl neteisinga išvada, kad jis nesugeba valdyti finansų. Atliekant bausmę jis Ligonių kasai sumokėjo apie 200 Eur, o ne 10 Eur kaip teigia Komisija. Nuo 2021 m. gegužės 20 d. tikrinamas visada buvo blaivus. Yra rašęs prašymus dėl įdarbinimo, vykdo individualaus resocializacijos plano priemones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. L. 2020 m. rugpjūčio 3 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš M. L. asmens byloje esančios Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose 2022 m. birželio 27 d. M. L. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes M. L. net formaliai neatitinka BVK 157 straipsnyje nurodytų kriterijų, kadangi nėra pažangos mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką, nagrinėjamu atveju nestebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad net jei nuteistasis ir atitiktų visus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimus, tačiau tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką bei pakartotinio smurtinio elgesio riziką pagal HCR-20 metodiką. Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar M. L. gali būti paleistas lygtinai.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija klausimą dėl M. L. paleidimo iš pataisos įstaigos svarstė 2 kartą. Iš nuteistojo asmens bylos, Socialinio tyrimo išvados bei Komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, be to, suvirintojo profesinę kvalifikaciją, šiuo metu mokosi siuvėjo specialybės. Bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus skatintas. Teismas pirmiau minėtas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nors, kaip minėta anksčiau ir matyti iš asmens bylos, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 4 kartus, tačiau jam net 16 kartų buvo skirtos nuobaudos, be to, jis 2 kartus baustas administracine tvarka. Nuteistajam nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos veiksniai – oficialios darbinės patirties stygius, apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių, turimų skolų bei kompetencijos stoka paskirstant lėšas, narkotinių medžiagų vartojimas pataisos įstaigose, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, neigiamos nuostatos į priežiūrą bei apribojimus ir kt. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik M. L. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą, nustatyta, kad M. L. anksčiau teistas 6 kartus, nusikaltimai sunkėja, būdingas turtinių ir smurtinių nusikalstamų veikų elgesio pobūdis, kuris rodo didelį asmens pavojingumą visuomenei. Paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už trijų (nesunkaus, apysunkio ir sunkaus) nusikaltimų padarymą. Nusikaltimai buvo įvykdyti bendrininkų grupėje. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi M. L. buvo pripažintas recidyvistu. Išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo asmenybės, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą. Nors minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu.
Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus išduotą sutikimą, kuriame nurodyta, kad sutinkama M. L. įdarbinti plataus profilio statybininko pareigose. Nors nuteistasis nurodo, kad jis pataisos įstaigoje VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn., tačiau tiksliau iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. M. L. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. gegužės 12 d. iš užimamų pareigų buvo atleistas, o vėliau 2020 m. spalio 5 d. vėl buvo įdarbintas ir 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo atleistas, kadangi padalinys nutraukė savo veiklą. Pažymėtina, kad iki nuteisimo M. L. nedirbo, be to, Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad, be kita ko, M. L. stokoja oficialios darbinės patirties. Taigi, nors nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje, tačiau ji išlieka maksimali tik pataisos įstaigoje. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl neišmokėtų ieškinių. Be to, nuteistasis laisvėje ne visuomet siekė legalaus pragyvenimo šaltinio, tai patvirtina ir paties nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog pinigų jis užsidirbdavo versdamasis įvairia tiek teisėta, tiek neteisėta veikla, nevengdavo vogti iš parduotuvių, pavogtus daiktus parduodavo. Būtent šios aplinkybės glaudžiai susijusios su nuteistojo galimybe sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad paleidus asmenį lygtinai jam pavyks užtikrinti nuolatinį darbą ir atlyginti finansinius įsipareigojimus. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pagal vykdomuosius raštus jis yra skolingas 8800,56 Eur ir jo likusi skola – 7865,74 Eur, o Ligonių kasai yra sumokėjęs apie 200 Eur, tačiau iš byloje esančios Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriau pažymos dėl vykdomųjų dokumentų matyti, kad nuteistasis M. L. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 17387,77 Eur, iš darbo užmokesčio yra išskaičiuota 81,74 Eur.
Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl M. L. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, rekomenduojant vykdyti individualaus resocializacijos plano priemones, teismo manymu yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti M. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. M. L. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti individualaus resocializacijos plano priemonių vykdymą, tokiu būdu daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes, taip pat dar griežčiau ir stabiliau laikytis pataisos įstaigos numatytų taisyklių ir pakartotinai jų nepažeidinėti.
Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. L. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. L. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 58-179.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 58-179.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.