- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-17
- Bylos Nr.
- 1-1504-923/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53403-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- M. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2011-02-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2012-06-14 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, (dvi veikos) – 20 MGL (2600 Lt) bauda;
2013-03-12 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2016-03-29 nutartimi bauda pakeista 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. 2016-07-05 ir 2016-09-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, P.P. S.A. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams F. B. ir D. J. pateikė netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, bei melagingai prisistatė jo vardu, sudarė A. K. vardu dvi kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias gavo 700 eurų ir 400 eurų kreditus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą P. P. S.A. „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1100 eurų.
Be to, M. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2016-07-05, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgytą netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. vardu, 2016-07-05 ir 2016-09-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini) , A. K. vardu sudarydamas dvi kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), su P. P. S.A. „(duomenys neskelbtini)“, kuriose pasirašydamas A. K., taip suklastojo tikrus dokumentus kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, M. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2016-07-05, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. vardu, 2016-07-05 ir 2016-09-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), A. K. vardu sudarydamas dvi kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), su P. P. S.A. „(duomenys neskelbtini)“, kuriose pasirašydamas A. K., suklastojo tikrus dokumentus kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikė netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kol policijos pareigūnai kratos metu ją rado ir paėmė, tokiu būdu laikė ir panaudojo netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. vardu.
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad iš nepažįstamos merginos už 150 eurų nusipirko A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, gavo to asmens duomenis, sužinojo, kur jis dirba. Tai merginai jis davė savo nuotrauką, todėl kortelėje, išduotoje A. K. vardu, buvo įklijuota jo nuotrauka. Netikrą dokumentą jis įsigijo tuo tikslu, kad gauti greitųjų kreditų, nes neturėjo iš ko gyventi. Netikrą dokumentą laikė pas save namie, (duomenys neskelbtini), svetainėje, bufete, įdėtą į arbatinuką. Pirmą kartą 2016-07-05 paskambino į ,, (duomenys neskelbtini)“ ir pasakė norintis gauti kreditą. Bendrovės darbuotojas sutiko atvykti į namus. Žinodamas, kad daro nusikaltimą ir bijodamas teisėsaugos, kredito bendrovės atstovą pasikvietė ne į savo, o į pažįstamo G. Š. namus, esančius(duomenys neskelbtini) , nes turėjo to buto raktus. Sutartu laiku į nurodytą butą atvyko ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas (vyras), kuriam prisistatė A. K. ir pateikė netikrą asmens tapatybės kortelę. Kredito bendrovės atstovas užpildė kredito sutartį, o jis joje pasirašė A. K. vardu. Tą kartą gavo 700 eurų kreditą. Antrą kartą 2016-09-22 tokiu pačiu būdu gavo 400 eurų kreditą, tik antrą kartą atvyko ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė (moteris).
Motyvuojamoji dalis
M. P. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-31 pas jį į namus atėjo moteris, kuri prisistatė kaip „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Ji informavo, kad jo vardu yra paimtos dvi paskolos, dalis jų buvo sumokėta, o toliau nemokama. Jis pradėjo ginčytis su ja, tuomet ji paskambino kolegei, kaip vėliau sužinojo D. J. ir aiškinosi esamą situaciją. Jam nurodė atvykti į „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, (duomenys neskelbtini). 2016-11-02 nuvykęs ten bendravo su Žalų prevencijos vadovu, kuris jam parodė bendrovės turimus dokumentus. Juose matyti, jog pasinaudojus suklastotu dokumentu, jo vardu buvo paimtos dvi paskolos. Kredito sutartyse nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), jis tokio adresu nežino, niekada ten negyveno. Žalų prevencijos vadovas pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją, kurioje visi duomenys, išskyrus nuotrauką bei lustą atitinka (b.l. 10-11)
Liudytoja D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba ,, (duomenys neskelbtini)“ plėtros vadove. Įmonėje dirbęs kredito tarpininkas F. B. išėjo atostogų ir jį pavaduojant važiavo pas jo klientus surinkti įmokų pagal suteiktus kreditus. Atvykus 2016-09-21 pas klientą A. K., adresu (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo įmoką pagal ankstesnį kreditą ir paklausė ar dar galėtų gauti kreditą. Patikrinus asmenį „P.“ finansų sistemoje, jam paskola buvo galima, todėl 2016-09-22 ji atvykusi pas jį į namus tuo pačiu adresu, išmokėjo jam 400 eurų kreditą. Asmuo pateikė A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kurią ji įkėlė į „P.“ sistemą, tai pat asmuo pateikė darbo sutartį ir buto nuomos sutartį. Darbo sutarties ir nuomos sutarties kopijų nedarė, nes „P.“ to nereikalauja. Asmens nuotrauka dokumente ir gyvai buvo tikrai tas pats asmuo, tokių pačių veido bruožų. Paraišką kreditui ir kredito sutartį pildė ji, savo ranka, tas žmogus tik pasirašė savo vardą, pavardę ir parašą ir nurodė kontaktinį telefoną, darbovietę. Tuos duomenis ji įrašė pati, savo ranka. Po savaitės, kaip įprasta ji nuvyko paimti pirmos įmokos. Buto durų niekas neatidarė, bandė jam skambinti telefonu, kuris nurodytas sutartyje, bet telefonas jau buvo išjungtas. Paskui dar kitą dieną nuvyko tuo adresu, ir tada duris atidarė moteris, kuri pasakė, kad yra K. draugė, o jis pats yra komandiruotėje. Tuomet iš to paties numerio jis jai parašė SMS, kad yra komandiruotėje ir sumokės kitą savaitę. Dar po savaitės, tas telefonas jau buvo išjungtas, todėl patikrinus duomenų bazėje ir radus kitą registracijos adresą ji nuvyko pas tikrąjį A. K. ir tas žmogus pasakė, kad jokių kreditų neėmė (b.l. 41)
Liudytojas F. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo kredito bendrovėje „P.“ tarpininku. Apie 2016-07-05 kreditą A. K. gali pasakyti, kad šis jį susirado telefonu. Atvykus į butą, ten buvęs vyras prisistatė A. K.. Jie virtuvėje pildė paraišką, o vėliau sutartį. Tas žmogus davė savo asmens tapatybės kortelę, vizualiai jis buvo panašus į nuotrauką ant asmens dokumento, parodė darbo sutartį. Paraišką ir sutartį pildė jis, tas žmogus pasirašė savo vardą ir pavardę bei parašą. Užpildžius paraišką, ji siunčiama į „P.“ ir kai vadovai duoda leidimą, tada pildoma sutartis. Jie pasidaro tik žmogaus asmens dokumento kopiją, darbo sutarties kopijos ,,P.“ nereikalauja, todėl jos kopija nebuvo padaryta, bet kad klientas ją rodė tai tikrai. Vėliau kai tas žmogus mokėjo įmokas su juo susitikdavo prie buto, jis išeidavo į kiemą, bendravo tuo pačiu numeriu, kuris nurodytas sutartyje. Nuo 2016 rugsėjo išėjo atostogų ir žino, kad vadovė D. J. tam klientui išdavė naują kreditą. Vėliau iš vadovės sužinojo, kad su tuo klientu kažkas negerai, blogas pasas ar kažkas panašaus (b.l. 47).
Liudytoja K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apie dvejus metus. Maždaug nuo 2016 metų vasaros ji pradėjo gyventi kartu su M. P., jo bute (duomenys neskelbtini). Kai gyveno kartu, M. turėjo du telefono numerius. Tuo metu jis naudojosi telefono aparatu Estar, kuriame buvo dvi sim kortelės. Vieną numerį ji žinojo ir dabar žino, tai yra (duomenys neskelbtini), o kito telefono numerio jis jai tiesiog nesakė ir ji jo nežino. 2016 m. žiemą, kai jo nebuvo namuose, ji rado asmens tapatybės kortelę išduotą A. K. vardu, tačiau joje buvo M. nuotrauka. Tada suprato, kad jis gali užsiimti dokumentų klastojimu ir pats naudojasi suklastotu dokumentu. Ji pažinojo ir jo draugą G. Š., kuris gyveno netoliese Pramonės pr., tikslaus adreso nežino. Kiek žino jis ten nuomojo butą, paskui išsikraustė į Anykščius. Taip pat žino, kad M. 2016 metais naudojosi ir naudojasi dabar telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas U. P. vardu ( b.l. 106-107).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad „P.“ darbuotojas R. P. pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją A. K. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-05 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pasirašytą A. K. vardu, 2016-09-22 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą A. K. vardu. (b.l. 15-30)
Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-07-05 A. K. skirta bendra kredito suma 700 eurų. Sutartį pasirašė A. K. ir „P.“ darbuotojas F. B. (b.l. 19.)
Grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. BB0085829 iš kurio matyti, kad 2016-07-05 A. K. „P.“ darbuotojas F. B. išmokėjo 700 eurų (b.l. 33.)
Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-09-22 A. K. skirta bendra kredito suma 400 eurų. Sutartį pasirašė A. K. ir „P.“ darbuotoja D. J. (b.l. 27.)
Grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. BB0102417 iš kurio matyti, kad 2016-09-22 A. K. „P.“ darbuotoja D. J. išmokėjo 400 eurų (b.l. 28.).
Kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu pas M. P. namuose, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. vardu ( b.l. 121-126).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas apgaulės būdu įgijus svetimą turtą, dokumento klastojimu ir netikro dokumento laikymu, bei panaudojimu, M. P. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad netikrą A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę už 150 eurų įsigijo iš nepažįstamos merginos, į tą kortelę buvo įklijuota jo nuotrauka. Netikrą dokumentą ir įsigijo tikslu gauti greituosius kreditus. Su netikra asmens tapatybės kortele jis du kartus iš ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo 700 ir 400 eurų dydžio kreditus, pasirašydamas dvi kredito sutartis A. K. vardu. Netikrą kortelę laikė pas save namie, svetainėje, bufete, įdėtą į arbatinuką, kur policijos pareigūnai kratos metu ją ir rado. Tokie kaltinamojo parodymai sutampa su liudytojų D. J., F. B., K. K. parodymais. Teismui nėra pagrindo abejoti dėl kaltinamojo ir liudytojo nurodytų įvykio aplinkybių, nes jas patvirtina ir kratos protokolas, kredito sutartys.
Teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad greituosius kreditus 700 eurų ir 400 eurų iš ,, (duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis įgijo apgaulės būdu, pateikdamas netikrą dokumentą, suklastodamas kredito sutartis – pasirašydamas kito asmens vardu. Šiuos veiksmus M. P. atliko veikdamas tiesiogine tyčia ir tokie jo veiksmai kvalifikuojami kaip svetimo turto įgijimas apgaulės būdu bei dokumento klastojimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sutaptį bei žinomai netikro dokumento laikymas ir panaudojimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę M. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant M. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis du kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nuo 2017-05-03 nedirba, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neužregistruotas. Svarbu pažymėti, kad M. P. teisiamas ketvirtą kartą, naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą M. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatomas mažesnis nei vidurkis bausmės dydis.
Tačiau įvertinus tai, kad M. P. savo kaltę pripažino, duomenų apie kitus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas nepateikta, kaltinamasis iki 2017-05-03 dirbo, siekia integracijos į visuomenę, todėl pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. P. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti kartu su baudžiamojo poveikio priemone – atlikti nemokamus darbus visuomenės labui (BK 70 str.).
Kadangi kaltinamasis M. P. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Ikiteisminio tyrimo metu M. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 169-170). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su skambučių išklotinėmis (b.l. 87) – paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalį subendrintos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti prie bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti M. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:
-neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-pradėti dirbti.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 70 straipsniu, skirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinę plokštelę su skambučių išklotinėmis – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.