Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-66-1072/2024 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2024 m. kovo 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo R. J. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-4199, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. R. J. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 11 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

3. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 22 MGL dydžio bauda pakeista į vienuolikos parų arešto bausmę.

4. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir vienuolikai dienų.

5. Nuteistajam R. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. lapkričio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gruodžio 6 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės R. J. atliko 2022 m. gruodžio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. – du metai vienuolika mėnesių dvidešimt trys dienos.

7. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistojo R. J. skundas dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pasak nuteistojo, akivaizdi pažanga yra vertinamoji dalis, todėl nėra nustatyta, kokiais kriterijais galima būtų laikyti pažangą akivaizdžia, o tai reiškia, kad priklauso nuo teisėjo nuomonės bei kitų byloje esamų aplinkybių, kurios neformaliai yra pritraukiamos, vertinant akivaizdumo kriterijus pažangai nustatyti. Tai reiškia, kad teismas vertina bylos duomenų patikimumą, o akivaizdžios pažangos vertinimo aspektas paliekamas nuspręsti teismui. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pats teismas sprendė kas yra aiški pažanga, kokiais požymiais ji gali būti apibūdinta ir kokie požymiai negali būti jai priskirti, o tai leidžia teigti, kad nutartis turi šališkumo požymių ir teisėjo asmeninį suinteresuotumą, kuris nebūtinai gali būti nukreiptas į patį nuteistąjį.

8.2. Nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo atsisakymo taikymo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir kitos aplinkybės negali nusverti pagrindines saugomas asmens laisvės gerbimo taisykles. Skundžiama nutartis pagrįsta tik dalyje tinkamais motyvais, kurio motyvavimas yra būtinas, siekiant parodyti, kad proceso dalyvis buvo išklausytas ir byla išnagrinėta atidžiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per laisvės atėmimo bausmės atlikimą rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti lėmė, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Nuteistasis nesutinka su teismo motyvu, jos jis negebėjo parodyti daromos pažangos.

8.3. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir tinkamai neišanalizavo nuteistojo prašymo ir bylos aplinkybių visumos tam, kad būtų priimtas tinkamas ir pagrįstas sprendimas, taip pat nepatikrino nuteistojo elgesio korekcijos progresavimo ir dedamų pastangų. Pasak nuteistojo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra sprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, nes jis yra jau įvykdytas ir nuteistasis, atlikdamas jam skirtą bausmę, patiria įvykdyto teisingumo padarinius. Nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuteistojo nuo likusios bausmės ir nesutrumpina skirtos bausmės, bet tik palengvina neatliktos bausmės dalies atlikimo sąlygas, vadovaujantis bausmės vykdymo tikslais proporcingumo principu, suteikiant galimybę nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę.

9. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

11. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. J. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju, norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

13. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog nuteistasis R. J. mano, kad akivaizdi pažanga yra vertinamoji dalis ir nėra nustatyta, kokiais kriterijais galima būtų laikyti pažangą akivaizdžia, todėl priklauso nuo teisėjo nuomonės. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jis deda pastangas pasikeisti, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes bei jo motyvuoto prašymą likusią bausmės dalį atlikti pritaikius lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pritartina žemesniojo teismo pateiktam vertinimui, jog pastaruoju metu R. J. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme ir stebimas labiau disciplinuotas elgesys, o tai, aukštesniojo teismo manymu, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

15. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje nedirba ir neieško galimybių įsidarbinti, taigi struktūrizuotoje aplinkoje turi neigiamą nuostatą į darbinę veiklą, nepaisant to, kad pateikė dokumentus, patvirtinančius galimybę dirbti laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai pakankamai reikšmingos aplinkybės, galinčios daryti įtaką rizikai nusikalsti pakartotinai. Maža to, tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai kaip darbinės patirties stoka, neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje, nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą, neteisėti problemų sprendimo būdai, iš esmės tiesiogiai susiję su nuteistojo įvykdytomis turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pats nuteistasis motyvacijos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nerodė, iš esmės per mažiau kaip dešimties metų bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nedirbo, nors ir yra įgijęs šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę bei šiuo metu mokosi baldžiaus profesijos, tik patvirtina, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniškai naudinga. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, išliko tie patys, be to, minėti kriminogeniniai veiksmai išliko tie patys nuo pat pirmojo lygtinio paleidimo svarstymo (2022 m. lapkričio 24 d.), nuteistasis nedalyvavo reabilitacijos ar pozityvaus užimtumo priemonėse, išskyrus 2023 m. dalyvavo „Viešojo kalbėjimo“ ir „Finansinio raštingumo“ mokymuose. Nors nuteistasis ir nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad jis negebėjo parodyti daromos pažangos, tačiau įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, jų nepakanka pripažinti kaip padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu. Šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas devynis du kartus, paskutinį kartą buvo baustas 2020 m. liepos 10 d., o skatintas tik vieną kartą – 2018 m. liepos 13 d., taigi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, visgi ši aplinkybė nėra išskirtinė, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

17. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

18. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad skunde nurodomi teiginiai apie lygtinio paleidimo institutą kaip galimybę nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo R. J. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

19. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, žemesnės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.