- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-168-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01243-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimo B. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimu B. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 187² str. ir jam paskirta 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda, jos sumokėjimą išdėstant per 10 mėn. laikotarpį, įpareigojant kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti po 200 Lt baudos už tai, kad jis sūnaus V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1514-610/2013, apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus bei įspėtas dėl atsakomybės už melagintų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, tai yra parodė, kad protokole Nr. ROIK: 07-13-7725390, nurodytu laiku 2013-08-07, apie 12 val. 10 min., Marijampolėje, Gedimino g., V. Š. automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, jį vairavo jis pats; šie jo parodymai prieštaravo administracinėje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrįstos bylos rašytine medžiaga, jog nurodytu laiku automobilį vairavo V. Š., dėl ko Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-09-18 nutartimi iškėlė B. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. Š. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl melagingų parodymų davimo, kadangi visa V. Š. administracinio teisės pažeidimo byla pagrįsta vien policijos pareigūnų parodymais, kurie surašė tarnybinius pranešimus ir kurių padarytoje fotonuotraukoje nėra užfiksuota, kas sėdėjo prie automobilio vairo. Šie duomenys nepatvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku B. Š. automobilio nevairavo, todėl negalėjo būti įrodymu dėl melagingų parodymų. Apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu teismas gali priimti procesinį sprendimą, remdamasis to paties pareigūno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Policijos pareigūnų pozicija yra subjektyvi. Pareigūnai neapklausė įvykio vietoje buvusių asmenų, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti pareigūnų pateiktą versiją. Šiuo atveju objektyvi tiesa nustatyta nebuvo. Sūnaus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nesigilino į apeliantui svarbią aplinkybę, kad policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, neišsiaiškino, ar V. Š. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ar ne, o jei atimta, tai nuo kada. Tokie policijos pareigūno veiksmai rodo jo nesugebėjimą tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas.
Motyvuojamoji dalis
B. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą dėl įrodytos B. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog B. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą – davė melagingus parodymus V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1514-610/2013.
ATPK 187² str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1514-610/2013, konstatuota, kad B. Š., būdamas supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus bei įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., davė melagingus parodymus, parodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku 2013-08-17 12.10 val. Marijampolės mieste Gedimino g. jo sūnus V. Š. automobilio nevairavo, automobilį vairavo jis pats, tai yra B. Š.. Šie parodymai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrįstos bylos rašytine medžiaga. Kaip matyti iš V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, aplinkybė, kad vairuodamas automobilį Kelių eismo taisyklių 14, 8 punktų pažeidimą padarė būtent V. Š., o ne B. Š., įrodyta ne vien administracinio teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, bet ir pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), liudytojo M. M. parodymais teisme. Abejonių dėl V. Š. administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 128 str. 2 d. ir 124¹ str. 2 d., už ką jis nubaustas įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimu 2400 Lt bauda, nėra. Kauno apygardos teismas 2013-11-06 nutartimi netenkino V. Š. skundo dėl minėto nutarimo, pripažino jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes įrodytomis, o jo tėvo B. Š. parodymus, kad automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo ne Vidmantas, o jis, vertino kritiškai, kaip siekį padėti sūnui išvengti administracinės atsakomybės. Nėra pagrindo abejoti liudytojo M. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo. Šis liudytojas betarpiškai matė, kad iš prieš eismą važiuojančio automobilio „BMW“ vairuotojo pusės išlipo būtent V. Š.. Šias aplinkybes patvirtino patrulis D. V.. Apie tai, kad minėtame automobilyje buvo kitas žmogus, duomenų nėra nei tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimuose, nei kitoje bylos medžiagoje. O ir pats V. Š., turėdamas galimybę paaiškinti jam inkriminuojamo pažeidimo aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad jis neturi ką paaiškinti, prašė policijos pareigūnų susitarti, siūlė kyšį, nes, patikrinus policijos duomenų bazę, nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Pažymėtina, kad V. Š. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d. (nuosprendis apskųstas Kauno apygardos teismui ir dar neįsiteisėjęs, LITEKO duomenys).
Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių, kad V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje B. Š. melagingai parodė, kad administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d. ir 124¹ str. 2 d., padarė jis. B. Š. parodymai teisme yra akivaizdžiai neteisingi, jis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą B. Š. buvo patvirtinęs savo parašu teisme. Jis taip pat suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1682/2011). Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog apeliantui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.
Konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. Š. pagrįstai nubaustas skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimu ir jam paskirta 2000 Lt bauda už ATPK 187² str. numatyto pažeidimo padarymą – melagingų parodymų davimą V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1514-610/2013, todėl jo apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
B. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.