- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-8-317-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- I. P., L. S., L. J.
- Civilinis ieškovas
- A.P. D.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant V.Tamkutonienei, D.Aliulienei, dalyvaujant prokurorui V.Turauskiui, gynėjams A.Bračiulienei, R.Matoniui, V.Pacevičiui, civilinio ieškovo atstovui-advokatui V.Martišiui, nuteistiesiems I. P., L. S., L. J., apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. J., L. S., I. P. ir civilinio ieškovo A.P. D. atstovo advokato V. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-05-15 nuosprendžio, kuriuo :
L. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str. 1d., 300 str.ld. ir vadovaujantis LR BK 63 str.l d., 2 d., 5 d. 1 p., 6d. bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė 60 ( šešiasdešimties ) MGL, 7500 ( septynių tūkstančių penkių šimtų ) litų bauda.
Pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str.l d. ir 300 str.ld. ir vadovaujantis LR BK 63 str.l d., 2 d., 5 d. 1 p., 6d. bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė 60 ( šešiasdešimties ) MGL, 7500 ( septynių tūkstančių penkių šimtų ) litų bauda. Pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str.l d. ir 300 str.ld. ir vadovaujantis LR BK 63 str.l d., 2 d., 5 d. 1 p., 6d. bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė 60 ( šešiasdešimties ) MGL, 7500 ( septynių tūkstančių penkių šimtų ) litų bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. ld., 4 d., 6 d. šioss subendrintoss bausmėss subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 ( devyniasdešimties ) MGL, (11250 - vienuolikos tūkstančių dvejų šimtų penkiasdešimties ) litų bauda.
Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. P. nuteista pagal LR BK 228 str. 1 d. ir LR BK 300 str.l d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinant apėmimo būdu, paskirta 60 ( šešiasdešimties ) MGL, t. y. 7500 ( septynių tūkstančių penkių šimtų ) litų bauda.
Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str.ld. ir LR BK 300 str.ld. ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta 70 ( septyniasdešimties ) MGL, t. y. 8750 ( aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties ) litų bauda.
Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent, 2002-07-30 laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.05 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskalbtini) pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskalbtini), vyresniuoju pasieniečiu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio Audi A8, užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskalbtini) suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskalbtini)), 2002 m. liepos 25 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, prie (duomenys neskalbtini) iš R. Č., ir tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas" vykdymą, pažeisdamas 2002-04-19 Lazdijų rinktinės vado įsakymu Nr.113 patvirtintų pareigybės aprašymo IV. 1 punkte ir 2001-12-29 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkte numatytus reikalavimus, -prieš išduodant laikinuosius valstybinio numerio ženklus, neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, - 2002-07-30 prašyme išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus grafose „Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, neteisėtai išdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikino valstybinio numerio ženklus (duomenys neskalbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais L. J. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p, 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas -laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Taip pat L. J. suklastojo dokumentą, o būtent, 2002-07-30 laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.05 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskalbtini) pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskalbtini), pasieniečiu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio Audi A8, užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskalbtini), su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini) nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, neapžiūrėjo ir nepatikrino transporto priemonės duomenų su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose, suklastojo tikrą dokumentą- 2002-07-30 prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus.- grafose "Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, minėtą 2002-07-30 prašymą patvirtino savo parašais, vardiniu spaudu, pamainos spaudu „Kalvarijos PKP Nr. 4", neteisėtai tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdavė laikino valstybinio numerio ženklą AE 04811, o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.
Be to L. J., būdamas valstybės tarnautoju, vėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: 2002-09-15 laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 24.00 val. jis, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskalbtini) užkardos, (duomenys neskalbtini) pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskalbtini), vyresniuoju pasieniečiu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes, valst. Nr (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskalbtini), įvežamo automobilio Mercedes-Benz suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskalbtini)) 2002 metais rugpjūčio 27-28 dienomis buvo pavogtas Vokietijoje, Diusedorlfo mieste iš piliečio (duomenys neskalbtini) ir tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas" vykdymą, pažeisdamas 2002-08-12 Lazdijų rinktinės vado įsakymu Nr. 233 patvirtintų pareigybės aprašymo 1V.2.13 punkte ir 2001-12-29 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkte numatytus reikalavimus, - prieš išduodant laikinuosius valstybinio numerio ženklus, neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, - 2002-09-15 prašyme išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus grafose „Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, neteisėtai išdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikino valstybinio numerio ženklus AE (duomenys neskalbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje minėto pavogto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais L. J. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos -funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Taip pat, L. J. vėl suklastojo dokumentą, o būtent, 2002-09-15 laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 24.00 val. jis, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskalbtini), pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskalbtini) vyr. pasieniečiu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. ZK (duomenys neskalbtini), įvežamo automobilio Mercedes-Benz, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, neapžiūrėjo ir nepatikrino transporto priemonės duomenų su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose, suklastojo tikrą dokumentą - 2002-09-15 prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus - grafose „Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus apie automobilio tikrinimą, minėtą prašymą patvirtino savo parašais, vardiniu spaudu bei uždedamas pamainos spaudą „Kalvarijos PKP Nr 4", neteisėtai tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdavė laikino valstybinio numerio ženklą AE (duomenys neskalbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.
Be to, L. J., būdamas valstybės tarnautoju, vėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: 2002-09-15 laikotarpiu nuo 20.00 val., iki 24.00 val. jis, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskalbtini) užkardos, (duomenys neskalbtini) pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskalbtini), vyr. pasieniečiu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mersedes valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. (duomenys neskalbtini), įvežamo automobilio VW Golf, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskalbtini)) 2002 metais rugpjūčio 27-28 dienomis buvo pavogtas Vokietijoje, Berlyno mieste iš piliečio E. R. ir, tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas" vykdymą, pažeisdamas 2002-08-12 Lazdijų rinktinės vado įsakymu Nr. 233 patvirtintų pareigybės aprašymo IV.2.13 punkte ir 2001-12-29 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkte numatytus reikalavimus, - prieš išduodant laikinuosius valstybinio numerio ženklus, neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, - 2002-09-15 prašyme išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus grafose „Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, neteisėtai išdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikino valstybinio numerio ženklus AE (duomenys neskalbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais L. J. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p, 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas -laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Taip pat, L. J. vėl suklastojo dokumentą, o būtent: 2002-09-15 laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 24.00 val. jis, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskalbtini) užkardos, (duomenys neskalbtini) pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskalbtini), pasieniečiu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. (duomenys neskalbtini), įvežamo automobilio VW Golf, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, neapžiūrėjo ir nepatikrino transporto priemonės duomenų su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose, suklastojo tikrą dokumentą-2002-09-15 prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus - grafose „Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, minėtą prašymą patvirtino savo parašais, vardiniu spaudu bei uždedamas pamainos spaudą "Kalvarijos PKP Nr 4", neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdavė laikino valstybinio numerio ženklą (duomenys neskalbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.
I. P. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent :2002-07-29 apie 23.30 val. ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskalbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskalbtini), inspektore, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio Aud,i užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskalbtini), su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskalbtini)), 2002 m. liepos 25 dieną buvo pavogtas (duomenys neskalbtini) R. Č., ir tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi bei pažeisdama 1996-04-12 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 "Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo 5 punkto reikalavimus, t.y. neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr.2KK41806100, padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitini patikrinimą ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei šis bendrojo dokumento rinkinys buvo pateiktas VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos pasieniečiui L. J., o tai sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo AE 04811 išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais I. P. grubiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 1 d., 2 d. bei 18 str., 19 str. reikalavimus (2000-10-10 įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2001-01-04 Marijampolės teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 4 patvirtintų jos pareigybių aprašymo 7, 12 ir 25 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, - atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą. Dėl tokių valstybės tarnautojos I. P. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos -Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.
Be to, I. P. nuteista ir už tai, kad suklastojo dokumentą, o būtent: 2002-07-29 apie 23.30 val. ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskalbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskalbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskalbtini), inspektore, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio Audi A8, užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskalbtini), su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, suklastojo tikrą dokumentą - neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskalbtini), padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais ir parašais, bei šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kas sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskalbtini) išdavimą, bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.
L. S. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: 2002-09-15 apie 10.40 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskalbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskalbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskalbtini), inspektoriumi, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. (duomenys neskalbtini) įvežamų automobiliui - VW Golf, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskalbtini)) 2002 metais rugpjūčio 27-28 dienomis buvo pavogtas Vokietijoje, Berlyno mieste iš piliečio E. R.; Mercedes-Benz, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskalbtini)) 2002 metais rugpjūčio 27-28 dienomis buvo pavogtas Vokietijoje, Diusedorlfo mieste iš piliečio (duomenys neskalbtini) - ir tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas 1996-04-12 muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 "Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo" 5 punkto reikalavimus, t.y. neapžiūrėjęs ir neatlikęs šių automobilių fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskalbtini), padarydamas jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei šis bendrojo dokumento rinkinys tą pačią dieną buvo pateiktas VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos vyresniajam pasieniečiui L. J., o tai sąlygojo laikinųjų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskalbtini) išdavimą įvežamam automobiliui Mercedes-Benz ir (duomenys neskalbtini) išdavimą įvežamam automobiliui VW Golf, bei Vokietijoje pavogtų minėtų automobilių neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais L. S. grubiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 1 d., 2 d. bei 18 str., 19 str. reikalavimus (2000-10-10 įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2002-07-31 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 345 patvirtintų jo pareigybių aprašymo 5, 13.3, 13.5 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, -atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. S. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.
Taip pat, L. S. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentą, o būtent: 2002-09-15 apie 10.40 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskalbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskalbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskalbtini), inspektoriumi, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. (duomenys neskalbtini), įvežamų automobilių VW Golf, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), bei Mercedes-Benz, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskalbtini), nors realiai minimos transporto priemonės tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežtos, suklastojo tikrą dokumentą -neapžiūrėjęs ir neatlikęs šių automobilių fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskalbtini), padarydamas jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais ir parašais, bei šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kas sąlygojo laikinųjų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskalbtini) išdavimą įvežamam automobiliui Mercedes-Benz ir (duomenys neskalbtini) išdavimą įvežamam automobiliui VW Golf, bei Vokietijoje pavogtų minėtų automobilių neteisėtą legalizavimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. J. apeliaciniame skunde prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-05-15 nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų, neteisingai juos įvertino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, įvykdė inkriminuojamus nusikaltimus.Vykdydamas savo tarnybines pareigas, jis vadovavosi Valstybės sienos apsaugos nuostatais. Nurodo, jog išduodamas laikinus valstybinio numerio ženklus automobiliams Audi A8, Mercedes-Benz, VW Golf, nepažeidė jokių jam nurodytų reikalavimų. Tuo labiau nėra įrodyti tyčiniai veiksmai. Anot apelianto, niekuo nepagrįstas ir kaltinimas didelės žalos padarymu valstybei, nes LR BK 228 straipsnio dispozicijoje pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas tarnyba pripažįstamas nusikaltimu, yra didelė žala. Kiekvienu atveju buvo būtina nustatyti ir nuosprendyje motyvuoti, kokios aplinkybės patvirtina, kad didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tačiau teismas savo nuosprendyje visiškai nemotyvavo bei nenurodė, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis yra nustatyta, kad dėl jo veikslų valstybė patyrė didelės žalos ir kokio konkrečiai pobūdžio ši žala yra - ar turtinė, ar moralinė ir t.t. Jis pripažintas kaltu, kad pažeidė "Valstybes sienos apsaugos nuostatų 344 punktą, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4p. numatytus teisingumo, padorumo principus, bei grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos Įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. 4 p. 5 p. numatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Apelianto nuomone, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis būtų pažeidęs Valstybes apsaugos tarnybos nuostatų 344 punktą ar kažkaip jo nesilaikęs. Dėl teisingumo, padorumo principų pažeidimo, bei etikos principų ir taisyklių nesilaikymo yra galima drausminė atsakomybė, bet jokiu būdu ne baudžiamoji. Teismas visiškai nenustatinėjo jo kaltės formos, pasekmių, priežastinio ryšio tarp mano veiklos ir atsiradusių pasekmių. Jei teismas būtų nustatinėjęs visas aplinkybes, būtų padaryta išvada, kad jo veikoje tikrai nėra jokios kaltės formos. Nesant tokių įrodymų, įrodančių jo kaltę pagal inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d., teismas privalėjo analizuoti ir nustatinėti, ar veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 229 str. 1 d - tarnybos pareigų neatlikimas. Šis nusikaltimas yra padaromas neatsargia kaltės forma, tačiau teismas visiškai net neanalizavo jo atsakomybės pagal LR BK 229 str., t.y. kaip neatsargios kaltės formos.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius ir nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str ld. LR BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui - kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą, ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, ir to nori. Tačiau jis dokumentų neklasotojo ir formino juos tinkamai, tiksliai laikydamasis instrukcijų. Kokiu pagrindu teismas pripažino jį kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., apeliantui nesuvokiama.
Nuteistasis L. S. apeliaciniame skunde prašė 2006m. gegužės 15d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - pagal LR BK 228 str. ld. ir 300 str, ld. jį išteisinti, nepadarius šių nusikalstamų veikų.
Apeliantas nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojo I. G. parodymais. Tačiau, nors liudytojas I. G. teisiamajame posėdyje ir paneigė gabenęs per Kalvarijos kelio postą į Lietuvą minėtus automobilius, teismas neiškvietė ir neap- klausė oficialaus Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskalbtini) atstovo, kuris galėjo patvirtinti arba paneigti, ar šiuos automobilius įmonė įvežė apskritai. Tai, kad pats I. G. nurodytu laiku neįvežė automobilių, dar nereiškia, jog to, pasinaudodamas pastarojo paso kopija, nepadarė kilas minėtos įmonės atstovas ar kitas asmuo.
Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus tariamo įvykio metu Kalvarijos kelio posto rekontrolėje padarytus vaizdo įrašus matyti kad per tą laiką postą pravažiavo aštuoni Mercedes Benz vilkikai, nors jais gabentų transporto priemonių įraše visiškai nesimato. Valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo vilkikas pravažiavo Kalvarijos kelio postą, VĮ “Regitra” išduotas ne vilkikui, o lengvajam automobiliui VW Passat.
Apeliantas tvirtina, kad Ž. T. patvirtino, kad šiame kelio poste buvo sumontuotas žingsninis vaizdo magnetofonas, kuriuo vaizdas buvo įrašomas kas 10,5 sekundės, todėl visų postą pravažiuojančių automobilių įraše nesimato ir galima daryti išvadą, kad automobilius Mercedes Benz ir VW Golf automobilius gabenęs vilkikas vaizdo įraše liko neužfiksuotas.
Skunde nurodoma, jog pripažindamas jį kaltu piktnaudžiavus tarnyba, teismas privalėjo nustatyti jo tiesioginę tyčią, padarius šią nusikalstamą veiką t.y., kad jis tyčia nepatikrino įvežamų automobilių. Nustačius, kad jis, kaip pareigūnas, tinkamai neatliko savo pareigų, svarstytinas neatsargaus nusikaltimo klausimas.
Šalies argumentai
I. P. apeliaciniame skunde prašė 2006m. gegužės 15d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - pagal LR BK 228 str. ld. ir 300 str, ld. ją išteisinti.
Apeliantė teigia, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų, bei neteisingai juos vertino. Kadangi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad ji tyčia, piknaudžiaudama tarnybine padėtimi, įvykdė nusikaltimus. Vykdydama savo tarnybines pareigas, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 12 22 nutarimu Nr. 1610 Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka. Šios tvarkos 3 p. nurodo, kad „ visos prekės, gabenamos taikant muitinio transporto procedūrą, turi būti deklaruojamos vadovaujantis Finansų ministro patvirtintais Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais".
Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu nr. 3., patvirtintų 2000 01 13 „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų" IX skyriaus 2000 09 15 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 233 „Dėl prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo 1.16 p. teigia, kad prekių muitinis tikrinimas atliekamas pasirinktinio tikrinimo būdu, t.y. , nesant išankstinės informacijos apie galimus pažeidimus, užtikrinant kuo didesnį posto pralaidumą, paprastai buvo atliekamas dokumentinis ir vizualus prekių tikrinimas. Tik išskirtiniais atvejais buvo atliekamas detalus muitinis tikrinimas. Tai patvirtino ir Kalvarijos kelio poste tuo metu dirbęs posto viršininkas A. S., kuris nurodė „pagal savo rizikos laipsnį pareigūnas pasirenka tikrinimo būdą. Jei įtarimo nekelia, tai užtenka ir dokumentinio patikrinimo.Jei automobilio netikrina, tai ir to kodo, kuris reiškia patikrinimą neįrašo, įrašys tokius kodus ką atliko. Absurdiški kaltinimai, jei kaltina tuo, kad nepatikrino indentifikacijos numerio.Kiekvienas dirba savo darbą ir yra eiliškumas. Yra bendro darbo taisyklės ir parašyta kas ką turi daryti".(bylos t. 4. 87 1.) Pagal darbo vietų paskirstymą, apeliantė dirbo 8 darbo vietoje. Dirbant šioje darbo vietoje atliekama muitinė kontrolė ir muitinis įforminimas įvažiuojančių su bendruoju dokumentu.(bylos t. 2,36-37 1.)
Muitinis tikrinimas - prekių, dokumentų, ūkio subjektų veiklos, susijusios su jų atliekamomis muitinės procedūromis, transporto priemonių ir asmenų bei jų gabenamo bagažo tikrinimas, norint įsitikinti, ar laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių vykdymą atsako muitinė.
Vadovaudamasi Muitinės departamento prie Finansų ministro 2000 03 27 direktoriaus įsakymu Nr. 94 nustatyta bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcija įformino bendrąjį dokumentą Nr. 2KK41806100 ir įrašė tikrinimo kodus į šio dokumento E langelį. 61- patikrinta deklaracija, 63- patikrinti prekių įsigijimo dokumentai, 41/prekių tapatumo tikrinimas, t.y. visų vienoje muitinės deklaracijoje nurodytų prekių klasifikacija, /deklaruojamas automobilis/.
Kalvarijos pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 26 p. antra pastraipa nurodo, kad „VSAT pareigūnas, išduodamas laikinuosius valstybinio numerio ženklus, patikrina transporto priemonės indentiflkavimo numerius ir įveda į kompiuterį, kuris sujungtas su VRM kompiuterine duomenų baze. Jei transporto priemonė nepaieškoma, jai išduodami laikinieji valstybiniai numerio ženklai. Paieškomos transporto priemonės sulaikomos ir perduodamos Kalvarijos PK". Kad automobilio kėbulo numerius visais atvejais tikrina pareigūnas, išduodantis laikinuosius valstybinio numerio ženklus, patvirtina ir kitas kaltinamasis L. J..
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad tyčia jokių priešingų teisei veiksmų neatliko ir tarnybine padėtimi nepiknaudžiavo, nes neturėjo tokio tikslo. Nepažeidė 1996 04 12 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo NR. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruotų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo 5p. reikalavimų, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. ld., 2d. bei 18 str., 19 str. reikalavimų (2000 10 10 įstatymo VIII - 1986 redakcija), Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2d. 2p. , 4p., numatytų teisingumo, padorumo principų, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. ld. lp. , 4p., 5p. , ir 2001 01 04 Marijampolės teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 4 patvirtintų jos pareigybių aprašymo 7, 12 ir 25 punktuose detalizuotų pareigūno pareigų, kadangi tinkamai atlikau per muitinės postą gabenamų transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovavausi teisės aktų nustatyta tvarka. Nepažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės. Vadovavausi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 12 22 nutarimu Nr.1610 „Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka", Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.3, patvirtintom 2000 01 13 „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatomis" Jei žemesnės instancijos išleistas teisės aktas, šiuo atveju Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įsakymo Nr.182 "Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių ( numeruotų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo 5 punkto reikalavimai, prieštarauja aukštesnės instancijos išleistiems teisės aktams, vadovaujamės aukštesnės instancijos teisės aktais. Tai patvirtino ir posto viršininku dirbęs A. S..
Apeliantė nurodo, jog nepagrįstai kaltinama, kad būdama valstybės tarnautoja, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti. Šį faktą neigia ir nurodo, kad muitinės pareigūnas, priimdamas bendrąjį dokumentą ir su juo pateiktus dokumentus pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 03 27 įsakymo Nr. 94 4.4 , 4.5 punktus privalo įsitikinti ar pateikti dokumentai atitinka visus reikalavimus, ar nurodytos prekės pateiktos muitinei, t.y. ar prekė yra muitinio tikrinimo vietoje. Kadangi bendrajam dokumentui numeris suteiktas, vadinasi ir visi šie reikalavimai, tame tarpe ir prekės pateikimas, buvo įvykdyti. Deklaracijai numerį suteikė pareigūnė L. K. spaudo Nr. D163 . Pagal 7 darbo vietos aprašymą, pareigūnas atlieka užpildytų bendrųjų dokumentų ir lydinčių dokumentų tikrinimą, loginės kontrolės atlikimą ir bendrajam dokumentui numerio suteikimą kompiuteriniu būdu, bei šio dokumento įregisravimą. Kaip nurodė pati L. K. „dokumentus perduodu kitai inspektorei, kuri atlieka tolimesnius veiksmus, susijusius su tranzito procedūros įforminimu"( bylos t. 2 77 L), o dokumentus jai pateikė „tas pats asmuo,kurio paso kopija pridėta prie dokumentų"( bylos t.2 78 L). Respublikos Finansų ministro 2000 01 13 įsakymas Nr.3 „ Dėl prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų patvirtinimo" 35p . nurodo, kad „muitinės procedūros pradžia laikoma rašmenims deklaruojant prekes raštu, muitinės deklaracijos priėmimas muitinės įstaigoje". Šiuo atveju deklaracijai numerį suteikė L. K.. 48 p.nurodo, kad deklaracija turi būti pateikta kartu su prekėmis. Taip pat tų pačių nuostatų 46 p. nurodo, kad už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo pradžia, įvykdymą atsako deklarantas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka . Taip pat ji skunde nurodo, kad nepažeidė ir Marijampolės teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 4 patvirtintų pareigybių aprašymo 7, 12, 25 punktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, jog ji būtų nesusipažinusi su 7p. nurodytais įstatymais ar teisės aktais, ar atlikdama pareigas nesilaikė muitinės darbuotojų etikos kodekso reikalavimų, ar nebūtų atlikusi per muitinės postą gabenamų prekių muitinio tikrinimo ir įforminimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Apeliantė teigia, kad VĮ Regitra" pateiktas bendrasis dokumentas, įrodantis apie sumokėtus mokesčius, t.y. tranzito procedūra, buvo užbaigta ir įformintas kitas sankcionuotas muitinės veiksmas, šiuo atveju importas vidaus vartojimui bei sumokėti visi valstybei priklausantys mokesčiai. Iš to seka, kad muitinės pareigūnas įformindamas procedūrą išleidimas laisvai cirkuliuoti ir atlikdamas automobilio kėbulo numerio tikrinimą bei VĮ „Regitra" darbuotojas išduodamas valstybinio numerio ženklą, taip pat, kaip ir Kalvarijos kelio posto pareigūnai, suklastotų kėbulo ženklų nenustatė. Bylos medžiaga liudija, kad tikrieji lengvojo automobilio AUDI kėbulo numeriai buvo nustatyti tik atlikus ekspertizę.Vizualiai nustatyti kėbulo numerio klastotę nebuvo galima.Todėl, iš anksto nežinojus apie perkaltus kėbulo numerio ženklus, sulyginus juos su techniniame pase ir bendrajame dokumente 31 langelyje padarytais įrašais apie kėbulo numerį, nustatyti klastotės ji negalėjusi.To nepadarė nei VSAT pareigūnas tikrinęs automobilį Kalvarijos kelio poste, nei Panevėžio teritorinės pareigūnas, užbaigęs muitinio tranzito procedūrą, nei įmonės „Regitra" darbuotojas, išdavęs valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) Todėl tranzito procedūros įforminimas Kalvarijos kelio poste buvo teisėtas ir įvykdytas nepažeidžiant nustatytos tvarkos.Visa tai rodo, kad ji nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtais veiksmais nesiekė 2002 07 29 neteisėtai legalizuoti automobilio AUDI., nepažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str.2d.,2p.,4p., numatytų teisingumo, padorumo principų, sąžiningai atliko pareigas, laikydamasi Konstitucijos ir Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, teisės aktais, kurie reglamentuoja muitinės darbą. Valstybės nustatytos tvarkos šioje sferoje nepažeidė, nepažeidė ir muitinės funkcijų ir veiklos principų, nesulaužė valstybės tarnautojo priesaikos, nediskreditavo valstybės tarnautojo vardo, ko pasėkoje dėl jos veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes nusikalstamų veiksmų atlikdama muitinės inspektorės pareigas, nepadarė.
Jos nuomone, niekuo nepagrįstas ir kaltinimas, kad dėl jos veiksmų didelės žalos patyrė valstybė. LR BK 228 straipsnio dispozicijoje pagrindinis kriterijus, pagal kurį piknaudžiavimas tarnyba pripažįstamas nusikaltimu, yra didelė žala.Tai vertinamoji sąvoka ir kiekvienu atveju būtina nustatyti ir motyvuoti, kokios aplinkybės patvirtina, kad didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis fizinis asmuo. Tačiau teismas savo nuosprendyje visiškai nemotyvavo bei nenurodė, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis yra nustatyta, kad dėl jos veiksmų valstybė patyrė didelės žalos ir kokio konkrečiai pobūdžio ši žala. Apsiribota tik konstatavimu, kad iš esmės buvo pažeista valstybės nustatyta tvarka šioje sferoje, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.
Gautame iš Kauno teritorinės muitinės rašte teigiama, kad vadovaujantis 1995m. gruodžio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.1610 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 8 punktu, „įforminant muitinio tranzito procedūrą išvykimo įstaigoje, muitinė imasi visų būtinų priemonių, kad paskirties įstaigoje būtų įmanoma identifikuoti prekes ir nustatyti visus su jomis atliktus veiksmus, kurių muitinė nėra sankcionavusi". Kadangi deklaruota prekė pateikta paskirties įstaigoje Panevėžio teritorinėje muitinėje ir muitinio tranzito procedūra užbaigta, reiškia, kad išvykimo poste priimtų minimų priemonių pakako. Minėtas Vyriausybės nutarimo 8 punktas nurodo:"Muitinio tranzito procedūrai pateiktos prekės tikrinamos tik tais atvejais, kai yra pagrindo įtarti, kad jos gabenamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus". Transporto priemonių laikini numeriai išduodami ir jos Lietuvos Respublikoje registruojamos vadovaujantis (aktuali redakcija) 1996m gegužės 31d. LR Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr.511 „Dėl transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo".Minėtų taisyklių 5 p. pirma pastraipa nurodo: „Visos transporto priemonės įregistruojamos, išregistruojamos; taip pat keičiami jų valstybiniai numerio ženklai patikrinus, ar variklio, važiuoklės, identifikavimo numeriai sutampa su įrašais pateiktuose dokumentuose. Agregatų numerių tapatumą tikrina transporto apskaitos padalinių arba kelių policijos pareigūnai". Trečia pastraipa - „ Jei tikrinimo metu nustatoma, kad transporto priemonės numeruotieji agregatai neatitinka nurodytų dokumentuose, suklastoti ar kitaip sugadinti, taip pat registracijos ir įsigijimo dokumentai turi taisymo ar padirbimo požymių, pareigūnas įstatymo nustatyta tvarka transporto priemonę sulaiko, surašo techninės apžiūros aktą, tarnybinį pranešimą ir kartu su pateiktais registracijai dokumentais siunčia į policijos komisariatą pagal transporto priemonės savininko gyvenamąją arba buvimo vietą procesinio sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teigti, kad išvykimo įstaigoje įfrorminta tranzito muitinės deklaracija Nr, 2KK41806100 sąlygojo pavogto automobilio neteisėtą legalizavimą, negalima".
Muitinė neatlieka legalizavimo veiksmų, muitinė atlieka tik tuos sankcionuotus veiksmus, kurie nurodyti muitinės kodekse.
Inkriminuojant LR BK 228 str.l d. būtina nustatyti nusikaltimo sudėties subjektyvinę pusę t.y. tiesioginę arba netiesioginę tyčią. Neesant jokių įrodymų, įrodančių kaltę pagal inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d., teismas privalėjo analizuoti ir nustatinėti ar jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 228str. 1 d .t.y. tarnybos pareigų neatlikimo tačiau teismas visiškai net neanalizavo mano atsakomybės pagal LR BK 229 str., t.y. kaip neatsargios kaltės formos.
Teismas nepagrįstai pripažino ją kalta padarius nusikaltimą LR BK 300 str. 1 d., nes LR BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui - kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą, ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, ir to nori ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 02 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2k-157/2005, procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1; 1.1.8.2(S)). Tačiau ji dokumentų neklastojo ir suformino juos tinkamai, tiksliai laikydamasi instrukcijų .Baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad būtų klastojusi oficialų dokumentą, ar tuo labiau tai dariusi tyčia ir to siekusi.
Apeliantės nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Ypatingai tai liečia įrodymų ištyrimą bei vertinimą.
Teismas vienu iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, laikė vaizdo juostoje užfiksuotus duomenis, tačiau vertinant šį įrodymą, teismas visiškai neanalizavo liudytojo A. S. parodymų, duotų teisminio tyrimo metu. Šis liudytojas teisme patvirtino, kad jam dirbant muitinės Kalvarijos kelio posto pamainos viršininku, rekontrolės poste nuolat netvarkingai veikė vaizdo kamerų sistema. Dėl to jis dažnai rašydavo tarnybinius pranešimus, bet, niekas nebuvo taisoma. Sistema veikė stichiškai. Tai, kad automobiliai galėjo būti neužfiksuoti vaizdo sistemos liudija ir „Euroelektronikos" specialistas Ž. T.. Apeliantės nuomone, priimant nuosprendį buvo grubiai pažeistos BPK normos, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir paviršutiniškai, nuosprendis grindžiamas prieštaringais įrodymais. Dėl šių priežasčių jis yra neteistėtas ir nepagrįstas ir todėl naikintinas.
Civilinio ieškovo atstovas advokatas V. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti - priteisti iš L. J. bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM patirtai žalai solidariai atlyginti 23.300 (dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus) litų A. P. D. naudai bei priteisti iš atsakovų solidariai atlyginti civiliniam ieškovui visas turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio atmetimo yra vienpusiška, nepakankamai pagrįsta bei motyvuota, todėl nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu - neteisinga.
Skunde teigiama, jog Marijampolės apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, neginčijamai nustatė, kad valstybės tarnautojas L. J. 2002-09-15 padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d.-neteisėtai išdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikino valstybinio numerio ženklus (duomenys neskalbtini), o tai sąlygojo paminėto Vokietijoje pavogto automobilio neteisėtą legalizavimą Lietuvoje. Tokiu nusikalstamu būdu Lietuvoje legalizavus Vokietijoje vogtą automobilį MERCEDES BENZ VITO valstybinis Nr. (duomenys neskalbtini) per UAB(duomenys neskalbtini) ir teismo nenustatytus asmenis automobilis 2002-10-07 buvo parduotas A. D..
Marijampolės rajono apylinkės teismas nuosprėndyje nepagrįstai nurodė, kad civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis iš jo buvo paimtas ir grąžintas teisėtam savininkui. Tai patvirtina Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7022-22/2003. Teismas neįsigilino ir neteisingai įvertino žalos teisinius ir faktinius pagrindus, jos buvimo realumą, pagrįstumą. Pagal LR CK 6.247 struktūrą matyti, jog įstatymų leidėjas civilinę atsakomybę už žalą, tame tarpe atsiradusią dėl valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų, sieja su skolininko veiksmų rezultatu. Buvęs valstybės pareigūnas L. J. 2002-09-15 asmeniškai išdavė laikinuosius valstybinio numerio ženklus AE 37602 automobiliui ir jį nustatyta tvarka įregistravo (vykdydamas VĮ "Regitra" deleguotas funkcijas - mūsų šalyje neteisėtai legalizavo 2002 m. rugpjūčio 27-28 d.d. Vokietijoje pavogtą automobilį MERCEDES BENZ VITO. Tik tokiu būdu legalizuotas automobilis tapo pirkimo - pardavimo objektu. Jeigu automobilis MERCEDES BENZ VITO nebūtų pareigūno L. J. 2002-09-15 neteisėtai užregistruotas, jo nebūtų galima nustatyta tvarka parduoti, todėl A. D. nebūtų patyręs žalos ar nuostolių dėl iš jo paimto automobilio grąžinimo teisėtam savininkui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Skundo nagrinėjimo metu nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti ir I. P., L. S. bei L. J. išteisinti skunduose nurodytais motyvais.
Civilinio ieškovo atstovas prašė nuosprendį pakeisti ir priteisti iš L. J. bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM civiliniam ieškovui A. D. solidariai atlyginti 23300 Lt. ir visas turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas.
Prokuroras prašė nuteistųjų bei civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini, kadangi apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir bešališkai ištyręs įrodymus, teisingai juos įvertino bei priėmė įrodymais pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.
Skunde nuteistasis be jokių argumentų, nemotyvuotai teigia, jog jis jokių norminių aktų pažeidimų nepadarė ir nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai bei kaltė.
Nuosprendyje aiškiai suformuluota, kuo kaltas L. J. t.y. kokiais veiksmais L. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi-tyčia pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės sienos apsaugos nuostatų normas, pareigybės aprašymo nuostatas, kodėl šie pažeidimai laikytini tyčiniais ir kodėl dėl tokių veiksmų valstybė patyrė didelę žalą. Todėl nuteistasis klysta teigdamas, jog teismas nemotyvavo ir nenurodė, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis yra nustatyta, jog dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos ir kokio pobūdžio ta žala(turtinė ar moralinė ir t.t.).
Nuosprendyje yra motyvuojamos teismo padarytos išvados t.y. nurodomi įrodymai, patvirtinantys L. J. kaltę, kokiomis aplinkybėmis nustatyta, jog dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos. Jame pakankamai aiškiai nurodoma, kuo pasireiškė didelė žala valstybei: dėl nuteistojo, kaip valstybės tarnautojo, tyčinių veiksmų Lietuvoje buvo legalizuoti pagrobti automobiliai, dėl to grubiai pažeisti deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijos ir principai, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Todėl nepagrįsti skundo teiginiai, jog nėra įrodymų, kad jis pažeidė Valstybės apsaugos tarnybos nuostatų 344 punktą, kad teismas nenustatinėjo jo kaltės formos, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veiklos ir pasekmių.
Kad L. J. nusikalstamus veiksmus padarė tyčia, o ne neatsargia kaltės forma patvirtina tai, jog jis privalėjo matyti bei apžiūrėti įvežamus ir sava eiga įvažiuojančius) į Lietuvą automobilius, patikrinti, ar transporto priemonės duomenys sutampa su dokumentuose nurodytais duomenimis, ir tik tuomet išduoti laikinus valstybinius numerius. Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytos autotransporto priemonės nebuvo atvykusios į Kalvarijos pasienio kontrolės postą, todėl L. J. jų negalėjo apžiūrėti ir neapžiūrėjo, tačiau, piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė atžymas dokumentuose, kad automobilius matė ir juos apžiūrėjo bei išdavė jiems valstybinius registracijos numerius. Tokiu būdu jis suklastojo dokumentus, išdavė laikinus valstybinius numerius, pradėdamas pagrobtų automobilių legalizavimo Lietuvoje procedūrą. Tokie veiksmai yra aiškiai nusikalstami ir padaryti tyčia, o ne dėl neatsargumo. Nors dokumentuose atžymas nuteistasis padarė laikydamasis instrukcijų, tačiau jis nesilaikė reikalavimo įrašyti į dokumentus tik teisingus duomenis.Darydamas atžymas apie tai, jog jis automašinas apžiūrėjo ir jų duomenys sutapo su dokumentų duomenimis, L. J. tyčia įrašė žinomai melagingas žinias. Todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal LR BK 300 str. 1d.
Tai, jog Kalvarijos kelio poste buvo vaizdo kamerų sutrikimų, patvirtina byloje esantys duomenys. Tačiau neginčijamai nustatyta, jog L. J. kaltinime nurodytu metu vaizdo kameros veikė be trukdžių, ką patvirtina ištirti vaizdo įrašai.
Kadangi nuteistasis visiškai be argumentų konstatuoja, kad buvo pažeisti LR BPK 301 str. reikalavimai, todėl toks teiginys atmestinas, nes nuosprendis yra pagrįstas teisme ištirtais įrodymais, kurie ne tik kad neprieštarauja vieni kitiems, bet ir patvirtina vieni kitus.
Skunde nemotyvuotai teigiama, jog jam apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstai grindžiamas tik I. G. parodymais, kad jis kaip UAB „Plungės viza“ atstovas automobilių Mersedes Benz bei VW Golf kaltinime bei nuosprendyje nurodytu laiku į Lietuvą neįvežė, o teismas nekvietė apklausai oficialių UAB „Plungės viza“ atstovų, kurie, gal būt būtų patvirtinę, kad automobilius į Lietuvą įvežė koks tai kitas jų atstovas. Kviesti apklausai nuteistojo net neįvardijamus asmenis, kurie kaltinime nurodytu metu nekirto Lietuvos valstybės sienos, nebuvo muitinėje, nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes nėra jokių duomenų, kad kokie tai kiti kaltinime nenurodyti UAB „Plungės viza“ darbuotojai kaltinime nurodytu laiku buvo muitinėje.
Byloje esantys ir nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad ne I. G. pateikė L. S. savo asmens dokumentą-pasą bei kitus tikrovės neatitinkančius dokumentus, o kitas asmuo. Šis asmuo pateikė tik suklastotus dokumentus, kad 2002-09-15 vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežamos į Lietuvą kaltinime nurodytos transporto priemonės-Mersedes Benz bei VW Golf. Ištirti įrodymai patvirtina ne tik tai, kad muitinėje buvo ne G.-joje negalėjo būti ir nebuvo atvykęs vilkikas-Mersedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(šis numeris priklauso lengvajam automobiliui, o kaltinime nurodyti automobiliai buvo pagrobti), nes jis nefiksuotas vaizdo įraše. Atlikdamas įrašus bendrajame dokumente apie tai, kad matė minėtą vilkiką ir jame kaltinime nurodytus automobilius, L. S. tyčia suklastojo dokumentus t.y. padarė veiką numatytą LR BK 300 str. 1d. Būdamas valstybės tarnautoju ir turėdamas tam tikrus įgaliojimus, jis piktnaudžiavo ir tarnybine padėtimi, nes jo įrašyti melagingi duomenys buvo įtraukti į muitinės registrą, dokumentai, patvirtinantys muitinį tikrinimą buvo perduoti L. J. ir šis, tuo pagrindu, turėjo teisę išduoti automobiliams laikinus valstybinius numerius. To nebūtų, jei L. S. bendrajame dokumente nebūtų atlikęs melagingų žymų, jog automobilis buvo patikrintas. Tiek dėl L. S., tiek vėliau dėl L. J., o dar vėliau ir Panevėžio muitinės darbuotojų bei „Regitros“ darbuotojų nusikalstamų veiksmų, Lietuvoje buvo legalizuoti pagrobti užsienyje automobiliai. Tuo buvo padaryta Lietuvos valstybės prestižui didelė žala, buvo pažeisti įstatymuose deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Muitinės funkcijos bei jos veiklos principai, diskredituotas muitinės tarnautojų vardas.
Apylinkės teismo sprendimas atmesti A.P. D. civilinį ieškinį yra pagrįstas ir teisėtas, nes šio civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys nėra susijęs su byloje nagrinėtais kaltinimais L. J.. Kolegija sutinka, kad civilinis ieškovas patyrė materialinę žalą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina tai, jog žala jam buvo padaryta dėl to, kad jis pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Plungės Viza“ įgijo vogtą automobilį, kurį vėliau teismo patvirtinta taikos sutartimi pats perdavė teisėtam automobilio savininkui. Byloje ištirtais įrodymais nėra neginčijamai nustatyta, kad toji žala A.P. D. buvo padaryta būtent L. J. veiksmais ir už tai atsakingas jis bei jo darbdavys-Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Be to, L. J. tiek tyrimo metu nebuvo kaltinamas, tiek ir nuosprendžiu nebuvo nuteistas už tai, kad padarė materialinę žalą A.P. D., todėl civilinio ieškovo prašomas priteisti civilinis ieškinys negalėjo būti patenkintas.
I. P. nurodo, jog nepažeidė kaltinime nurodytų aktų reikalavimų, tinkamai atliko per muitinės postą gabenamų transporto priemonių muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovavosi teisės aktų nustatyta tvarka, o teismas išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos vertino.
Byloje nenustatyti baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pažeidimai, o apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nes teisme buvo ištirti visi būtini įrodymai ir jie teisingai įvertinti.
Nuteistosios teiginius paneigia apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados ir jas patvirtinantys įrodymai.
I. P. nuteista už tai, kad nevykdė 1996 04 12 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo NR. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruotų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo 5p. reikalavimų atlikti transporto priemonės muitinį tikrinimą.
Tačiau skunde ji remiasi ir cituoja norminius aktus, kurių pažeidimu nebuvo kaltinama ir nurodo, jog jų nepažeidė. Nurodo, jog vadovavosi LR Vyriausybės 1995 12 22 nutarime Nr. 1610 nustatytos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos, laikėsi 2000-01-13 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintų „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų“, vadovavosi 2000-03-27 Muitinės departamento direktoriaus įsakymo Nr.94 nustatyta bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcija, būdama paskirta į 8 darbo vietą pagal darbo vietų paskirstymą(t. 2 b.l. 36-37 ) atliko muitinę kontrolę ir muitinį įforminimą ir įformino bendrąjį dokumentą Nr.2KK41806100 pagal visus minimų norminių aktų reikalavimus, o kaltinime nurodytų teisės aktų ji nepažeidė.
Tačiau I. P. minimi aktai reglamentuoja į Lietuvą įvežamų prekių, o ne transporto priemonių muitinio tikrinimo procedūras, todėl nepagrįstai nuteistoji klaidina teismą ir bando įtikinti jį, kad ji privalėjo vadovautis būtent jos minimais nutarimu bei įsakymais.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog vadovaujantis Marijampolės teritorinės muitinės viršininko 2002-02-25 įsakymu Nr.81 patvirtintu Kalvarijos kelio posto darbo vietų aprašymu, I. P. kaltinime nurodytu laiku-2002-07-29 dirbo šiame įsakyme nurodytoje 8 darbo vietoje(t.2 b.l. 35-37), kurioje atliekamas įvažiuojančio į LR krovininio transporto su bendruoju dokumentu muitinis įforminimas. Pagal minimą dokumentą, ji privalėjo atlikti įvažiuojančio krovininio transporto su bendruoju dokumentu(BD) muitinę kontrolę ir muitinį įforminimą. Tačiau apylinkės teisme ištirtų dokumentų matyti, jog I. P. įformino muitines procedūras lengvojo automobilio, vykstančio sava eiga(t.1 b.l. 188).
Atlikdama muitinės procedūras, ji turėjo vadovautis ne tik jos skunde minimais norminiais aktais, kurie iš esmės reglamentuoja prekių muitinio tikrinimo procedūras, bet kaltinime nurodyto ir įvežamų transporto priemonių tikrinimo precedūras sugriežtinančio 1996 04 12 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo NR. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruotų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo“ 5p. reikalavimų. Ji privalėjo patikrinti ne tik tai, ar tikrinama transporto priemonė yra atvykusi į muitinės postą, bet ir pati tikrinti jos numerinius agregatus. Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinime minima autotransporto priemonė-a/m Audi nebuvo atvykusi muitinei kontrolei, jos nuteistoji negalėjo apžiūrėti ir neapžiūrėjo, tačiau Bendrajame dokumente tiek nepagrįstai atsakomybėn nepatraukta muitinės darbuotoja K., tiek ir I. P. atliko melagingus įrašus apie tai, jog automobilis buvo atvykęs į muitinę, pateiktas muitinės kontrolei, I. P. buvo apžiūrėtas. Deklaracijos (t.1 b.l. 188) nuteistoji įrašė žinomai melagingus duomenis, kad joje nurodyti duomenys atitinka automobilio duomenis, pažymėjo, kad automobilis neplombuotas, pasirašė ir uždėjo savo spaudą. Toks dokumentas suteikė galimybę nenustatytam asmeniui pateikti deklaraciją L. J. kaip įrodymą, jog automobilis buvo atvykęs į muitinę ir tikrintas muitinėje bei sąlygojo laikino valstybinio numerio išdavimą. Minėti tyčiniai nuteistosios veiksmai negali būti traktuojami kaip aplaidumas ar neatsargūs veiksmai, nes visi nuosprendyje aptarti įrodymai liudija tai, jog I. P. kaltinime nurodytus veiksmus atliko tyčia ir jos veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal LR BK 229 str. Suprasdama, kad dokumentuose atlieka tikrovės neatitinkančius įrašus, kad automobilis Audi buvo atvykęs muitinės kontrolei ir ji jį matė, kad jo duomenys atitinka dokumentuose nurodytus duomenis ir išleisdama jį po muitinės kontrolės, o ne sulaikydama dokumentus pateikusį asmenį, I. P. veikė tiesiogine tyčia.
Skunde teigiama, kad Kalvarijos kelio poste esančioje vaizdo kontrolės sistemoje pasitaikydavo gedimai. Kolegija sutinka su tokiais teiginiais, tačiau iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog kaltinime nurodytu laiku vaizdo kontrolės sistema veikė ir atliko pakankamai kokybiškus vaizdo įrašus, kurie pagrįstai laikomi byloje įrodymais.
Būdama valstybės tarnautoja ir turėdama didelius įgaliojimus, I. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes jos įrašyti melagingi duomenys buvo įtraukti į muitinės kompiuterinį registrą. Be to, dokumentai, patvirtinantys muitinį tikrinimą, buvo perduoti L. J. ir šis, jų pagrindu, turėjo teisę išduoti automobiliams laikinus valstybinius numerius. To nebūtų, jei nuteistoji bendrajame dokumente nebūtų atlikusi melagingų žymų ir tokiu būdu nebūtų jų suklastojusi, jog automobilis buvo patikrintas. Tiek dėl jos, tiek vėliau dėl ir dėl L. J., o dar vėliau, ir Panevėžio muitinės darbuotojų bei „Regitros“ darbuotojų nusikalstamų veiksmų, buvo legalizuotas pagrobtas automobilis. Tokiais veiksmais neabejotinai buvo padaryta didelė žala Lietuvos valstybės prestižui, buvo pažeisti įstatymuose deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Muitinės funkcijos bei jos veiklos principai, diskredituotas muitinės tarnautojų vardas.
Apylinkės teismo nuosprendyje pakankamai išsamiai nurodyti visi įrodymai, kad nuteistoji klastojo dokumentus ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1d. bei piktnaudžiavo tarnyba t.y. padarė veiką numatytą LR BK 228 str. 1d. ir su šio teismo padarytomis išvadomis kolegija sutinka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistųjų L. J., L. S., I. P. ir civilinio ieškovo A.P. D. atstovo-advokato V. M. apeliacinius skundus atmesti.