Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai Rūtai Matusevičiūtei, atsakovės S. P. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei S. P. dėl vartojimo kredito ir atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui AB SEB bankui dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-17 teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, su priešieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl senaties termino taikymo skaičiuojant delspinigius. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2008-01-17 iki 2009-01-17. Atsakovei apie būsimą sutarties nutraukimą pranešė siųsdami įspėjimą paskutiniu bankui žinomu atsakovės adresu. Sutartis nutraukta 2009-09-17. Bankas iš atsakovės jokios iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją nesulaukė trejus metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2007-10-17 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0350718054504-35, pagal kurią bankas atsakovei suteikė 6450 EUR vartojimo kreditą baldams ir buitinei technikai įsigyti (5-11 b. l.). Kredito laikotarpis 60 mėnesių, galutinė kredito grąžinimo data 2012-10-16. Sutarties bendrosios dalies 6.1 punkte numatyta, kad atsakovui laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus palūkanų ar delspinigių, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį nebevykdo nuo 2008-01-17 d., kada buvo atliktas paskutinis mokėjimas bankui.

Atsakovės skolą sudaro 7962,61 EUR: 6232,74 EUR negrąžinto kredito, 867,62 EUR palūkanų, 862,25 EUR delspinigių (14 b. l.). Palūkanų ir delspinigių skaičiavimas sustabdytas 2009-10-01, paskutinis skaičiavimas atliktas 2009-09-17 (42, 43 b. l.). Sutartis nutraukta 2009-09-17.

CK 6.256 str. reglamentuota, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. CK 6.205 str. nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą vykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsakovė paskutinį mokėjimą bankui atliko 2008-01-17. Skolos, kurią sudaro 6232,74 EUR kredito likutis ir 867,62 EUR palūkanų, iš viso 7100,36 EUR, atsakovė neginčija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 6232,74 EUR kredito likutis (CK 6.205, 6.256, 6.886 str., 6.887 str.) ir 867,62 EUR palūkanų (CK 6.872 str., 6.874 str.1d., 6.210 str. 1 d.), iš viso 7100,36 EUR.

Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, todėl vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. bei sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Kaip nurodyta sutarties 5.3 punkte, atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, ir tuo pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 862,25 EUR delspinigių už 2008-01-07 – 2009-09-17 laikotarpį. Atsakovė priešieškiniu prašo taikyti senatį ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl 862,25 EUR delspinigių priteisimo. Ieškovas sutinka taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių.

CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas 6 mėnesių terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) pareikšti. Pagal bendrą taisyklę ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senatis taikoma, tais atvejais, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). CK 1.131 str. 1 d. reglamentuota, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Delspinigiai paskaičiuoti už 2008-01-07 – 2009-09-17 laikotarpį. Ieškovas delspinigių ir palūkanų skaičiavimą sustabdė 2009-10-01, vartojimo kredito sutartį nutraukė 2009-09-17. Šiuo atveju 6 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo sutarties nutraukimo. Ieškinys teismui pareikštas 2012-09-10. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, ieškovas senaties termino taikymui neprieštarauja. Ieškinio senatis pareikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo yra praleista, todėl ieškinio reikalavimas dėl 862,25 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovės atmestinas, priešieškinio reikalavimas dėl senaties taikymo ir delspinigių nepriteisimo tenkintinas (CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d.).

Šalis, laiku neatsikaičiusi pagal prievolę, privalo mokėti įstatymo dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė priešieškinyje formuluoja reikalavimą nepriteisti procesinių palūkanų, šio prašymo nemotyvuoja, skundo turinyje visiškai nepasisako, kokiu pagrindu šį ieškovo reikalavimą prašo atmesti. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus ir imperatyvias įstatymo nuostatas, iš atsakovės, laiku neatsiskaičiusios su ieškovu priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priešieškinis šioje dalyje atmestinas (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Priešieškiniu atsakovė taip pat prašo pripažinti banko vienašališką 2007-10-17 vartojimo kredito sutarties nutraukimą negaliojančiu nuo nutraukimo momento. Neteisėtą nutraukimą atsakovė motyvuoja tuo, kad bankas apie tai atsakovės tinkamai neįspėjo, be to, atsakovės sutarties pažeidimai nebuvo tokie dideli, kad dėl to vertėjo nutraukti sutartį. Ieškovo atstovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad bankas teisę vienašališkai nutraukti sutartį turėjo pagal sutarties 6.1 punktą jai laiku neatliekant sutartų mokėjimų, atsakovę apie būsimą sutarties nutraukimą informavo tinkamai.

Ieškovas 2012-06-27 išsiuntė atsakovei reikalavimą apie būsimą sutarties nutraukimą, nurodė 30 dienų terminą įsiskolinimui padengti (12 b. l.). 2009-09-02 bankas išsiuntė atsakovei įspėjimą apie būsimą sutarties nutraukimą (13 b. l.). Reikalavimas ir įspėjimas atsakovei išsiųsti bankui žinomu kredito sutartyje nurodytu atsakovės adresu (duomensyneskelbtini). Kredito sutarties bendrosios dalies 5.9 punkte numatyta atsakovės pareiga per 5 darbo dienas raštu informuoti banką apie savo pasikeitusius kontaktus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, kad gyvena ir dirba Airijoje, Dubline (32-35 b. l.). Duomenys yra už 2012 metus. Atsakovė bankui savo kito adreso pranešusi nebuvo, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės atstovė teismo posėdyje. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Bankas neturėjo duomenų apie atsakovės pasikeitusią gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad bankas atsakovę apie būsimą sutarties nutraukimą informavo tinkamai siųsdamas raštus jos paskutiniu žinomu adresu. Pareigos bendradarbiauti aspektu nepateisinami atsakovės veiksmai, nepranešant ieškovui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Atsakovė taip pat motyvuoja, kad jos padarytas sutarties pažeidimas nebuvo esminis CK 6.217 str. prasme. Įvertinus, kad atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė trejus metus, nesilaikė mokėjimo terminų, grąžino nedidelę kredito dalį, nuo 2008 metų neatliko bankui bent minimalių įmokų, nesikreipė į banką iki ieškinio pareiškimo tartis dėl sutarties sąlygų keitimo, toks atsakovės elgesys teismo vertinimu laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovui buvo nemokama ilgą laikotarpį, nesilaikoma sutarties sąlygų, bankas negavo sutartyje numatyto rezultato ir nebeturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartį atsakovė tinkamai vykdys ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovės teiginys, kad kredito vartojimo sutartis banko vienašališkai nutraukta neteisėtai, nes apie nutraukimą jai nebuvo tinkamai pranešta, atsakovės pažeidimai nebuvo esminiai, nepagrįstas, priešieškinis šioje dalyje atmestinas (CPK 177, 178, 263 str.).

Priešieškiniu atsakovė prašė pakeisti 2007-10-17 vartojimo kredito sutartį patvirtinant naują kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį atsakovė bankui mokėtų 200 EUR per mėnesį. Ieškovo atstovė su reikalavimu nesutinka, nurodo, kad nesutinka su atsakovės siūlymu skolą mokėti dalimis po 200 EUR per mėnesį, kadangi sutartis nutraukta, kredito grąžinimo terminas, numatytas sutartyje, suėjo 2012-10-16, nuo įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą iki ieškinio pareiškimo teismui atsakovė jokių įmokų bankui neatliko.

CK 6. 156 str. 1. d. nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, 2 d. draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, o 3 d. suteikę teisę šalims sutarties sąlygas nustatyti savo nuožiūra. CK 6. 189 str. ir 6. 200 str. nurodyta, kad sutartis jos šalims yra privaloma, turi būti vykdoma ir jos šalims turi įstatymo galią. Tiek ieškovas tiek atsakovas sudarydami ginčo kredito sutartį prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo - ieškovas įsipareigojo suteikti kreditą, o atsakovė grąžinti jį, sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Teisinis reglamentavimas numato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. CK 6. 223 str. nustato, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita šalis iš esmės pažeidė sutartį ar kitais sutarties įstatymų numatytais atvejais. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Vėlesnis sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1. 2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6. 223 straipsnio 1 dalis).

Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų, aiškinimas šioje situacijoje verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Be to, vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1. 2, 6. 156 straipsniai), nes sutartis būtų keičiama tik vienos šalies atsakovės naudai ir būtų akivaizdi esminė ieškovo ir atsakovo nelygybė ekonominiu požiūriu - ieškovo nuostoliai taptų dar didesni, nors šalys sudarydamos sutartį ieškojo lygiavertės ekonominės naudos. Atsakovė pati tinkamai nevykdė pareigos bankui pranešti savo pasikeitusį adresą, nuo 2008-01-17 (paskutinio mokėjimo bankui dienos) iki ieškovo kreipimosi į teismą 2012 metais į banką nesikreipė, neieškojo galimybės keisti kredito grąžinimo sąlygas dėl savo pablogėjusios finansinės padėties, nepateikė įrodymų, kad būtų prašiusi pakeisti sutarties sąlygas ar atidėti įmokų pagal grafiką sumokėjimą, teigdama, jog pablogėjo finansinė padėtis. Į banką atsakovės atstovė kreipėsi tik 2012-07-27, t. y. jau gavusi procesinius dokumentus iš teismo. Tokia atsakovės pozicija rodo jos abejingumą prisiimtų prievolių vykdymui. Teismas vertina atsakovę kaip neaktyvią sutarties šalį, nesiekusią derinti su ieškovu sutarties vykdymo sąlygų.

Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorius privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimą riziką ir sudaryti tik tokius sandorius, kuriuo pagal savo finansines galimybes gali vykdyti. Taigi pasikeitusi ekonominė situacija negali būti laikoma pagrindu atsakovei nevykdyti sutarties ir taikyti force majeure sąlygą pagal CK 6.212 str. nuostatas. Pažymėtina, kad force majeure nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių (CK 6.212 str. 1 d.). Prašymas pakeisti kredito grąžinimo terminą iš esmės keistų kitas esmines sutarties sąlygas, nes pasikeistų ne tik galutinė kredito grąžinimo data, bet ir kiti būtini sutarties elementai (įmokų dydžiai, netesybos ir pan.).

Šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vienos iš CK 6. 223 str. 2 d. ar CK 6.255 str. reikalaujamų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų pakeisti šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Be to šiuo atveju atsakovės besąlygiškas reikalavimas keisti sutartį yra nepateisinamas, nes neatitinka protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė įstatyminių pagrindų, būtinų teisminiam sutarties pakeitimui, todėl priešieškinis dalyje dėl kredito sutarties pakeitimo yra atmestinas (CPK 177, 178, 263 str.).

Atsakovei išaiškinama teisė kreiptis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis (CPK 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas šioje byloje sumokėjo 824,80 Lt žyminio mokesčio (4 b. l.). Dokumentų, patvirtinančių advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas, nepateikė. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 735 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovė už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (36 b. l.), už advokato atstovavimą sumokėjo 722 Lt (74, 76 b. l.). Atsakovė byloje patyrė 1222 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies tenkinus priešieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai-306 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Remiantis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, įskaičius priteistinus žyminius mokesčius, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 429 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 16 Lt pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., minėtos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB SEB bankas, į. k. 112021238, buveinė Gedimino per. 12, Vilnius, iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 7100,36 EUR (24516,12 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai penki šimtai šešiolika litų 12 ct)) skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 429 Lt (keturi šimtai dvidešimt devyni Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16 Lt (šešiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.