Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-526/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-03
Bylos Nr.
1A-71-526/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
Nuteistasis
A. B.
Nukentėjusysis
J. V.
Advokatai
Marius Venckus, Marina Seveljeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-526/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14753-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei,nuteistajai A. B.,nuteistosios gynėjui advokatui M. V.,nukentėjusiajai J. V.,nukentėjusiosios atstovei advokatei M. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. gynėjo advokato M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Nuosprendžiu iš A. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, priteisti 1183,76 Eur (vienas tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt trys eurai, 76 ct) žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš A. B. nukentėjusiajai J. V., priteisti 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš A. B., priteisti 685,72 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt penki eurai, 72ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteista už tai, kad ji nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra, 2024 m. balandžio 07 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo laiptinėje kilusio konflikto su nukentėjusiąją J. V. metu, tyčia rankomis pastūmė pastarąją ties krūtine, dėl ko nukentėjusioji J. V. nugara trenkėsi į lango palangę, taip padarydama nugaros kairės pusės sumušimą, stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos, 12-to šonkaulio lūžimus, kas sukėlė nukentėjusiajai J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios A. B. gynėjas advokatas M. V. prašo panaikinti 2024-12-17 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti A. B. išteisinantį nuosprendį. Skunde gynėjas nurodo, jog šis apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas, nes yra nepagrįstas, priimtas vadovaujantis prieštaringais ir nesąžiningais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais.

2.1. Apeliantės gynėjas nurodo, jog visiškai neatsižvelgta į A. B. paaiškinimus ir prašymus, duotus teismo posėdžio metu, nebandyta pašalinti prieštaravimų ir patikrinti A. B. nurodytos versijos. Pažymima, jog A. B. kalta pagal pareikštą kaltinimą neprisipažino ir paaiškino, kad i nuėjo į laiptinę ir lipdama laiptais į viršų, ties antru aukštu pamatė, kad J. V. rakina savo buto duris. Pašalinių asmenų tuo metu laiptinėje nebuvo. J. V., pamačiusi ją, sparčiu žingsniu ėmė eiti link jos ir, stovėdama vienu laiptu aukščiau jos, čiupo jai už rūbų ties dešiniu petimi ir jai atsisukus sudavė delnu į kairį skruostą. Tuomet ji, A. B., paėmė J. V. už rankos, kuria ši buvo įsikibusi jai į rūbus ir patraukė ranką nuo savo peties. Po to ji nulipo laiptais žemyn ir išėjo į kiemą. J. V. nestūmė, J. V. parvirtusi nebuvo. Toje vietoje kur vyko konfliktas ant laiptų, yra langas. Nurodė, kad konflikto metu įvykio vietoje buvo jos dukra, kuri stovėjo laiptais žemiau. Konfliktas vyko laiptų aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto. Įvykio metu J. V. buvo akivaizdžiai neblaivi, šią aplinkybę pavirtina tai, kad jos, A. B., skambučiu buvo iškviesta policija ir ji atsisakė pasitikrinti alkotesteriu. Apeliantės gynėjas pažymi, jog A. B. pati kvietė policijos pareigūnus dėl patirto smurto. Tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pasirėmė J. V. ir liudytojos D. S. parodymais. Pažymi, jog pasak E. B., vėlesnio pokalbio, kurį ji įrašė į telefoną metu, D. S. jai prisipažino, kad asmeniškai įvykio nematė, tokius parodymus davė prašoma J. V.. Taip pat, pasak A. B., ji norėjo turimą videoįrašą pokalbio su D. S., pateikti teismui prijungimui prie bylos, kad teismas šį įrašą įvertintų kaip įrodymą, tačiau teismas šio įrašo nepriėmė ir kaip įrodymo nevertino. Nurodo, jog šis turimas įrašas bus pateiktas apeliacinės instancijos teismui.

2.2. Taip pat apeliantės gynėjas nurodo, jog nepilnametė liudytoja G. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kai mama drausmino U. (J. V.), ji (G. B.) buvo laiptinėje, užlipusi žiūrėjo, kas vyksta. Pamačiusi, kad mama bėga, ėmė leistis į apačią, kad jos neužgautų. Mama bėgo, nes U. norėjo jai trenkti, posūkyje ji mamai trenkė, matėsi net žymės. Viską matė, nes stovėjo laiptinėje prie palangės beveik viduryje, vietoje kur reikia lipti ir nusileisti, tarp pirmo ir antro. U. trenkė kai mama buvo beveik laiptinės apačioje. U. jai trenkė, metė raktus i žemę, matė, kaip ji pasiėmė raktus. Ji buvo užsiėmusi už nugaros, lyg jai ją skaudėtų. Kai U. mamai trenkė, jos buvo prie U. durų. Įvykį matė gerai, niekas netrukdė. U. mamai trenkė kai ji leidosi laiptais į apačią, posūkyje, kuriame nusileidus vienais laiptais reikia pasisukti, kad būtų kiti laiptai. Kai U. metė raktus, ji tuo metu su mama buvo apačioje. Ji matė, kad mama jos nei pirštu nepalietė. Įvykio metu U. buvo su drauge. Jos draugė (D. S.) sako, jog įvykį matė, tačiau ji jau buvo įėjusi į vidų, ji girdėjo, kaip ji įėjo į vidų ir užtrenkė duris, tik nežino kur įėjo. Ji galėjo įeiti arba i U. arba S. mamos namus. Apeliantės gynėjo manymu, šie liudytojos G. B. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad liudytoja D. S. įvykio nematė, bei, kad J. V. nugara jau skaudėjo iki konflikto su A. B..

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl šio konflikto buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kurie yra priešpriešiniai ir kuriuose tiek J. V., tiek A. B. turėjo skirtingą procesinį statusą (nukentėjusiosios/įtariamosios). Nurodoma, jog 2024-06-04 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl A. B. buvo nutrauktas. Jis buvo skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis atmestas, tačiau šiuo metu dėl tam tikrų aplinkybių nėra įsiteisėjęs ir ruošiamas skundas Klaipėdos apygardos teismui. Skunduose tiek vyriausiajam prokurorui, tiek teismui taip pat kritiškai buvo vertinami ir prokurorės nutarime nurodyti teiginiai, kad A. B. pastūmė J. V., o pastaroji skaudžiai atsitrenkė į palangę ir susitrenkė nugarą. Apeliantės gynėjas pažymi, jog A. B. paaiškino, kad laiptinės palangė yra iki 1 m. aukščio. J. V. ūgis yra apie 1.60 m. Tokiu būdu ji objektyviai negalėjo susitrenkti nugaros į palangę, nes palangė yra žymiai žemesnė. Duomenų, kad J. V. būtų pargriuvusi ant žemės tyrimo metu nebuvo nustatyta. To nepatvirtino ir neva įvykį mačiusi liudytoja D. S.. Apeliantės gynėjo manymu, ši itin svarbi ir reikšminga bylai aplinkybė visai nebuvo tirta. Gynėjo manymu, pašalinti šiems prieštaravimams, buvo būtina atskirai atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmus tiek su J. V., tiek su D. S.. Apeliantės gynėjas nurodo, jog nors procesiniai statusai yra skirtingi, tiek nukentėjęs, tiek įtariamasis turi analogiškas įstatymu suteiktas teises procese. Šiuo atveju apeliantės gynėjas mano, kad prisidengiant A. B. įtariamosios statusu kitame ikiteisminiame tyrime, iš esmės buvo eliminuojamos jos teisės kaip nukentėjusiosios, numatytos LR BPK 28 str. šiame tyrime. Taip buvo užkertamas jai kelias įstatymo numatytomis priemonėmis ginti savo teises ir teisėtus interesus. Nurodoma, jog skunduose buvo atkreiptas dėmesys, kad prašymas atlikti procesinį veiksmą – parodymų patikrinimo vietoje, turi įrodomąją svarbią reikšmę abiejuose procesuose, tiek vertinant A. B. nekaltumą ir J. V. tyčią, tiek A. B. kaltę dėl neva J. V. padaryto sužalojimo. Apeliantės gynėjo nuomone, atlikus šį veiksmą, būtina apklausti ir teismo med. specialistą, tikslu išsiaiškinti, ar tokiu būdu ir esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms (palangės aukštis, J. V. ūgis, sužalojimo vieta) J. V. galėjo patirti išvadoje išvardintus sužalojimus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistosios A. B. gynėjo advokato M. Venckaus apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios A. B. gynėjo advokato M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistosios A. B. gynėjo advokato M. Venckaus apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvada, jog byloje esantys įrodymai, pagrindžia A. B. kaltę dėl J. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

8. Nuteistosios A. B. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog liudytoja D. S. nematė konflikto tarp A. B. ir J. V. ir jame nedalyvavo, todėl jos duoti parodymai pirmosios instancijos teismui yra melagingi. Nurodo, jog teismui pateiktame videoįraše, kurio nepriėmė kaip įrodymo ir nevertino pirmosios instancijos teismas, liudytoja D. S. pripažįsta, jog konflikto tarp J. V. ir A. B. nematė, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi. Tačiau šie nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs A. B. ir jo gynėjo pateiktą videoįrašą, kurį padarė pati A. B., pažymi, jog šis įrašas buvo padarytas dar iki liudytojos D. S. apklausos 2025-12-13 teisme, kurios metu D. S., būdama įspėta apie melagingų parodymų davimą, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir užtikrino teismą, jog konfliktą tarp J. V. ir A. B. matė, taip pat matė, kaip A. B. rankomis pastūmė J. V. ir ši atsitrenkė į laiptinės palangę (b. l. 138-139, t. 3). Be to, pažymėtina ir tai, jog liudytojos D. S. apklausos metu A. B. priminė liudytojai apie jos turimą videoįrašą, į ką liudytoja D. S. atsakė: ,,kokią tu teisę turi mane sustabdyti gatvėje ir rašyti telefonu, ką man sakyti ir kaip man sakyti. Tu pati mane mokini kaip sakyti. Aš viską mačiau“ (b. l. 139, t. 3). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės ir jos gynėjo teismui pateiktas videoįrašas, nėra informatyvus, o jame užfiksuota informacija nėra patikima, todėl juo remtis, siekiant pagrįsti apeliacinio skundo argumentus, negalima.

9. Nuteistosios A. B. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog liudytoja G. B. taip pat patvirtino, kad D. S. konflikto tarp A. B. ir J. V. nematė, įvykio nestebėjo. Gynėjo manymu, šie liudytojos G. B. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad A. B. J. V. nepastūmė ir, kad J. V. nugara jau skaudėjo iki konflikto su A. B.. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. B., būdama mažamete A. B. dukra, yra suinteresuota ginti mamą ir būti jos pusėje, todėl jos parodymai turi būti vertinami kritiškai. Be to, pastebėtina, jog G. B. savo parodymuose labiau koncentruojasi apie J. V. sudavimo A. B. aplinkybes, tuo tarpu apie liudytoją D. S. tik pasako, jog ,,ji jau buvo įėjusi į vidų, ji girdėjo, kaip ji įėjo į vidų ir užtrenkė duris, tik nežino kur įėjo. Ji galėjo įeiti arba i U. arba S. mamos namus“. Tokie G. B. parodymai apie D. S. buvimo vietą įvykio metu yra neinformatyvūs, grįsti tik pačios mažametės manymu ir suvokimu, todėl jie nepatvirtina aplinkybės, jog D. S. tikrai nematė konflikto tarp A. B. ir J. V..

10. Nuteistosios A. B. gynėjas apeliaciniame skunde kelia abejones dėl J. V. atsiradusių sužalojimų nugaroje, tvirtindamas, jog laiptinės palangė yra iki 1 m. aukščio, o J. V. ūgis yra apie 1.60 m. Mano, jog tokiu būdu ji objektyviai negalėjo susitrenkti nugaros į palangę, nes palangė yra žymiai žemesnė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi medicinos ekspertui, atliekančiam J. V. kūno tyrimą, buvo pateiktos visos įvykio aplinkybės, taip pat ir laiptinės palangės aukštis, todėl neabejotina, jog teismo medicinos ekspertas įvertino tiek nukentėjusiosios J. V. ūgį, palangės aukštį ir davė išvadą, jog J. V. padaryti sužalojimai – nugaros kairės pusės sumušimas, stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos, 12-to šonkaulio lūžimai – padaryti įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu ir laiku (b. l. 79-80, t. 1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti šia teismo medicinos eksperto pateikta išvada, juo labiau, kad ją patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

11. Taigi, nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – padarymo faktą patvirtina visuma byloje nustatytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. 2024 m. balandžio 07 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo laiptinėje kilusio konflikto su nukentėjusiąją J. V. metu, tyčia rankomis pastūmė pastarąją ties krūtine, dėl ko nukentėjusioji J. V. nugara trenkėsi į lango palangę, taip padarydama nugaros kairės pusės sumušimą, stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos, 12-to šonkaulio lūžimus, kas sukėlė nukentėjusiajai J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

12. 2025-02-26 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. V. priteisimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 206,25 Eur (2025-03-19 patikslinta pažyma Nr. APD-2025-03336). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka J. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-02-03 sprendimu buvo paskirta gynėja – advokatė Marina Seveljeva. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios A. B. gynėjo M. Venckaus apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos turi būti priteistos iš nuteistosios A. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios A. B. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 206,25 Eur, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priteisti iš nuteistosios A. B..

Teisėjai Eugenijus AntanauskasEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas