- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-942-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00910-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. Č.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jelendenta“ dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jelendenta“, kuriuo prašė jos naudai iš atsakovės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už suteiktą teisinę pagalbą.
2. Ieškovė nurodė, kad ji pas atsakovę gydėsi apie 10 metų, tačiau jai buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, t.y. ieškovei buvo pašalinti geri dantys, galimai siekiant aprūpinti atsakovės vadovės sūnų darbu arba tiesiog netinkamai nustačius protezavimui tinkamus dantis.
3. Ieškovė paaiškino, kad su atsakove buvo susitarta, jog ieškovei bus priauginti protezavimui tinkami dantys ir ant keturių dantų pastatytas apatinio žandikaulio protezas (tiltas), tačiau jau gydymo pradžioje buvo pašalinti du kairėje apatinio žandikaulio dalyje esantys dantys, kuriuos buvo galima priauginti. Iš viso nuo 2018 metų, ruošiantis klientei protezuoti apatinio žandikaulio dantis, buvo pašalinti 6 apatiniai dantys, iš kurių 3 dantys buvo geri arba visiškai tinkami protezavimui.
4. Gydytoja nukreipė pašalinti dantis, kuriems norėjo dėti tiltą, tačiau nuėmus karūnėles dviems dantims iš dešinės, pareiškė, kad abu jie netinkami protezavimui, todėl nukreipė pašalinti ir juos. Kaip vėliau paaiškėjo, konsultacijos Odontologų rūmuose metu, vienas iš šių dantų buvo gydomas ir galėjo būti panaudojamas protezavimui. Taigi, iš buvusių 8 žandikaulio dantų protezo atramai liko tik 2 per vidurį.
5. Ieškovė pažymėjo, kad nors ji buvo ilgamete atsakovės kliente ir visada atsiskaitydavo už teikiamas paslaugas, atsakovė išreiškė nepagarbą jai, t. y. pastebėjusi pasekmes, pareiškė, kad jų laboratorija užsidaro, nes trūksta instrumentų, o paslaugos bus teikiamos tik ilgamečiams klientams, kurie gydosi pas gydytoją G. S., kuris šalino ieškovei dantis.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsakyme nurodė melagingą, žeidžiančią ieškovę informaciją, kad ieškovė neva norėjusi pasipinigauti.
7. Dėl netinkamai suteiktų atsakovės paslaugų ieškovė neteko 3 dantų, kurių buvimas sąlygotų ir žymiai tvirtesnį apatinio žandikaulio dantų protezą. Taip pat ieškovė patyrė fizinius bei dvasinius skausmus, išgyvenimus dėl nekorektiško atsakovės darbuotojo elgesio bei žeidžiančio apšmeižimo, negalėjo tinkamai pasinaudoti TLK skiriamomis lėšomis dantų protezavimui, nuo paslaugų teikimo klinikoje pradžios kentėjo dantų skausmą ir turėjo iš naujo išgyventi dantų protezavimo darbus, dėl ko patyrė papildomų finansinių išlaidų. Šiuos savo patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus ieškovė įvertino 5 000 Eur neturtine žala.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Jelendenta“ pranešime dėl atsiliepimo pateikimo su ieškiniu nesutiko ir savo kaltės nepripažino.
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovei kreipusis dėl viršutinio ir apatinio žandiklaulio tvarkymo, buvo padaryta panoraminė nuotrauka, iš kurios nustatyti rentgenologiniai kaulo pakitimai prie apatinio žandikaulio esamų dantų 45, 43, vertikali kaulo recesija, kišenės prie dantų 42, 41. Esant tokiai situacijai, ieškovei buvo rekomenduota minėtus dantis pašalinti. Ieškovė sutiko su gydytojo siūlomo gydymo ir protezavimo planu, tačiau gavus ieškovės sutikimą jis buvo pakeistas, nes gydymo metu paaiškėjo, kad 33, 34 dantys sugedę ir protezavimui nebetinka.
10. Atsakovė pažymėjo, kad dantys pacientei buvo pašalinti kitoje klinikoje, tačiau po tokios procedūros ji be išankstinės registracijos kreipėsi į atsakovę su grasinimais ir reikalavimu sumokėti jai 1 000 Eur. Dėl tokio nekorektiško elgesio, konfliktavimo ir neteisėtų reikalavimų, atsakovei susidarė įspūdis, kad ieškovė nori ne protezavimo paslaugų, o siekia pasipinigauti. Taigi, ieškovei buvo atsisakyta teikti protezavimo paslaugas, o į Vilniaus TLK buvo pranešta, kad pacientė išregistruota už nekorektišką elgesį iš pacientų sąrašo. Taip pat pranešta, kad pacientė atsisakė paimti atitinkamus laiškus ir informaciją.
11. Atsakovė teigė, kad gydymo planas ieškovei buvo sudarytas teisingai. Pacientei buvo skirta pakankamai laiko ir dėmesio. Visi įmonės darbuotojai su paciente bendravo geranoriškai, pozityviai, niekas pacientės neįžeidinėjo. Iš pacientės kortelės matyti, kad visi pašalinti dantys nebuvo sveiki, visų jų diagnozė – lėtinis apikalinis periodontitas. Dantys ieškovei buvo pašalinti Antakalnio poliklinikoje, o gydytojas G. S. atsakovės įstaigoje niekada nedirbo.
Šalies argumentai
12. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo nurodė, kad byloje esantis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir komisija) 2019 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 56-62 ir jame pateiktos išvados paneigia ieškovės teiginius. Nagrinėjant ieškovės skundą, su ginču nesusijęs VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Odontologijos centro vedėjas odontologas R. M. atsakė į komisijos klausimus ir, įvertinęs pacientės situaciją, medicininius dokumentus, nurodė, kad „gydymo planas, įskaitant pakeitimus, tinkamas, atitinka įprastą odontologijos praktiką“, „dantų protezavimo planas tinkamas, įskaitant pakeitimus, atitinka įprastą odontologijos praktiką“. Taip pat buvo nurodyta, kad pagal rentgenogramas ieškovės 6 dantų šalinimas atitinka indikacijas, o palikus juos, būtų didelė komplikacijų riziką. Be to, pacientė pati sutiko su pasiūlytu gydymo planu. Komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovės teikiamos paslaugos buvo kokybiškos ir ieškovei nebuvo padaryta atlygintina žala. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų kuriais remiantis būtų galima teigti, kad komisijos išvada ar specialių žinių turinčio R. M. išvados būtų nepagrįstos.
14. Trečiasis asmuo patvirtino, kad su atsakovės įstaiga yra sudaręs sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį Nr. GJELT 2790038, pagal kurią draudimo apsauga galiojo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (imtinai).
15. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės yra nepagrįstas. Ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas ir atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei UAB „Jelendenta“ atmetė.
17. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog teikiant ieškovei odontologijos paslaugas, buvo pažeisti norminių teisės aktų reikalavimai ir/ar atsakovės gydytojai – odontologai (ne) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
18. Teismas nustatė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2019 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. 56-62 padarė išvadą, jog ieškovei, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlygintina žala padaryta nebuvo. Komisija, nagrinėdama ieškovės skundą, pasitelkė su ginču nesusijusį Viešosios įstaigos Šiaulių Centro poliklinikos Odontologijos centro vedėją – specialistą odontologą R. M., kuris įvertinęs pacientės situaciją ir medicininius dokumentus, nurodė, kad gydymo planas ir dantų protezavimo planas, įkaitant pakeitimus, atitinka įprastą odontologijos praktiką. Nurodyta ir tai, kad pagal rentgenogramas ieškovės 6 dantų šalinimas atitinka indikacijas, o palikus juos, būtų didelė komplikacijų riziką. Taip pat pažymėta, jog pacientė (ieškovė) sutiko su jai pasiūlytu gydymo planu. Taigi, teismo vertinimu, nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso nuostatas.
19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašymu byloje buvo paskirta ir atlikta Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų komisijos (ekspertų) ekspertizė. Šios ekspertizės išvados patvirtina, kad ieškovei pagal esamą sveikatos būklę buvo tinkamai parinktas apatinio žandikaulio odontologinis gydymas ir protezavimas – dantų gydymo ir protezavimo planas, įskaitant pakeitimus, atitinka įprastą odontologijos praktiką ir yra tinkamas, o sprendimas šalinti 6 apatinio žandikaulio dantis, nurodytus gydymo plane, buvo tinkamas. Ekspertizėje nurodoma, jog sprendžiant pagal šaknų ir apatinio žandikaulio alveolinio kaulo santykį, palikus bent vieną iš pašalintų dantų, atliekant protezavimą, ateityje iškiltų komplikacijų rizika, o atliekant dantų protezavimą negalima palikti dantų, turinčių periodonto patologiją, ar palikti dantų, tarp kurių stebimas tarpdantinės pertvaros tirpimas. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kad jai nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir grindžiama tik subjektyviais pačios ieškovės samprotavimais.
20. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad VšĮ Šiaulių Centro poliklinika 2019 m. balandžio 9 d. atsakyme Nr. 01-02-576 taip pat išaiškino, jog palikus 6 apatinio žandikaulio dantis, būtų didelė komplikacijų rizika, atlikus protezavimą išimamu plokšteliniu dantų protezu, esant periodonto patologijai. Taigi, teismas sprendė, jog nešališki specialistai objektyviai konstatavo, kad pacientės gydymas ir dantų pašalinimas buvo adekvatus, todėl nesutikta, jog ji buvo apžiūrėta nerūpestingai ir/ar nekvalifikuotai ar kad jai suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.
21. Teismas konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovei tariamai padarytą žalą, nes įrodė, kad tinkamai teikė ieškovei paslaugas ir tarp šių paslaugų nėra priežastinio ryšio su ieškovės patirta žala. Tuo tarpu, ieškovė neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jos ieškinys buvo atmestas.
22. Teismas darė išvadą, kad atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės galimai patirtos išlaidos nepriteistinos, nes ji nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Apeliantė V. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat, apeliantė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Atsakovės protezuotoja nerūpestingai ir neatsakingai vykdė savo pareigas, nes parengė protezavimo planą, neišsiaiškinusi dėl protezavimui skirtų dantų tinkamumo, ir per anksti pašalino protezavimui tinkamus dantis. Jeigu protezuotoja savalaikiai būtų nustačiusi, kad 33 ir 34 dantys (po karūnėlėmis) yra sugedę, likę dantys būtų ne traukiami, o apgydyti ir panaudoti protezavimui.
24.2. Lėtinis apikalinis periodontitas buvo visiems apatinio žandikaulio dantims, todėl priešingai nei nurodoma išvadoje, tiek likę, tiek išrauti dantys turėjo būti panašios būklės. Išrauti dantys buvo aptirpę lygiai tiek pat kaip ir išlikę, todėl komplikacijų rizika jiems lygiai tokia pati kaip ir išlikusiems, ant kurių buvo pastatytas protezas. Tačiau protezas ant keturių atramų yra dvigubai tvirtesnis nei ant dviejų. Taigi, darytina išvada, kad dantys buvo pašalinti nepagrįstai.
24.3. Protezavimo paslaugos buvo apmokamos iš PSDF lėšų. Ieškovė ne pirmą kartą protezavosi pas atsakovės protezuotoją ir TLK visada apmokėdavo už protezavimą. Taip pat papildomai už neįskaičiuotas paslaugas susimokėdavo ir pati pacientė. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė siekė pasipinigauti ar elgėsi nekorektiškai, kai kreipėsi į atsakovę dėl pašalintos kramtymo funkcijos.
24.4. Atsakovė nedalyvavo nei viename teismo posėdyje ir nepateikė jokių jos versija patvirtinančių dokumentų – jokių įrodymų apie rašytinius pranešimus TLK, kurie turėjo būti privalomi, apie siųstus ieškovei laiškus. Tuo tarpu, teismas nesiaiškino, ar buvo tinakami laikomasi nustatytos rašytinės procedūros išbraukiant pacientę iš TLK finansuojamų pacientų sąrašo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra aišku, kodėl teismas pripažino atsakovės teiginius apie paslaugų teikimo nutraukimą.
24.5. Iš byloje esančių duomenų labiau tikėtina, kad paslaugų teikimas ieškovei buvo nutrauktas, kai protezuotoja suprato, jog dėl jos neapsižiūrėjimo ir nerūpestingumo gydymas tapo sudėtingesnis ir finansiškai nepatrauklus. Tokią išvadą patvirtina ir pacientei gydytojų žodžiu išsakytos pretenzijos dėl gydymo kokybės ir aplinkybė, kad protezavimo darbai buvo pabaigti kitoje odontologijos klinikoje, kurioje už juos buvo visiškai sumokėta.
24.6. Pašalinus ieškovei daugumą dantų iš apatinio žandikaulio, jai buvo panaikinta kramtymo funkcija, o po to nutrauktas gydymas. Ieškovė buvo palikta be jokios pagalbos, todėl toks atsakovės elgesys negali būti laikomas atitinkančiu mediko etikos bei moralės principus. Taigi, atsakovės paslaugų teikimas negali būti pripažintas sąžiningu, teisingu ir teisėtų.
Žemesnės instancijos teismas
24.7. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes nevertino tai, kad gydytojas įsipareigoja siekti paciento gerovės, vengti bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo, korupcijos bei negali atsisakyti gydyti paciento, kai turi būti teikiama būtinoji pagalba.
Atsiliepimas
25. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
26.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien deklaratyviais ieškovės teiginiais, tačiau jame nėra nurodomi jokie materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Taip pat ieškovė iš esmės nepateikia jokių naujų motyvuotų argumentų, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti keičiamas.
26.2. Nagrinėjamoje byloje aktualus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 56-62 ir jame pateiktos išvados. VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Odontologijos centro vedėjas odontologas R. M. atsakė į minėtos komisijos klausimus ir nurodė, jog gydymo ir protezavimo planai, įskaitant pakeitimus, buvo tinkami ir atitinkantys įprastą odontologijos praktiką. Taip pat nurodyta, kad pagal rentgenogramas ieškovės 6 dantų šalinimas atitinka indikacijas, o palikus juos, būtų didelė komplikacijų riziką.
26.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad komisijos išvada ar specialių žinių turinčio asmens R. M. išvados būtų neteisingos, nepagrįstos. Taigi, vertinant byloje surinktą medžiagą, atsakovės įstaigos veiksmai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, buvo teisėti ir atlikti vadovaujantis teisės aktais bei gydymo standartais, dedant maksimalias atsargumo, dėmesingumo ir rūpestingumo pastangas. Be to, ieškovės prašymu teismo buvo paskirta medicinos ekspertizė, kurios išvados patvirtina, kad ieškovei pagal esamą sveikatos būklę buvo tinkamai parinktas apatinio žandikaulio odontologinis gydymas ir protezavimas, o dantų gydymo ir protezavimo planas (įskaitant pakeitimus) atitinka įprastą odontologijos praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
26.4. Ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, netinkamai kvalifikavo taikytiną teisę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl jos ieškinys laikytinas nepagrįstu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė ginčą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas turi būti paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl pacientui padarytos neturtinės žalos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Nustatyta, kad ieškovė gavo finansavimą dantų protezavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) lėšų. Dantis gydė Antakalnio poliklinikoje dirbanti odontologė, o 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl apatinio žandiklaulio protezavimo. Atsakovės odontologijos įstaigoje ieškovei buvo padaryta panoraminė rentgeno nuotrauka, kurioje atsakovė nustatė kaulo pakitimus, prie apatinio žandikaulio buvusių keturių dantų pakitimus, vertikalią kaulo recesiją ir kišenes prie dar dviejų dantų, todėl ieškovei rekomendavo minėtus dantis pašalinti. 2018 m. rugsėjo 13 d. atlikus ortopantomogramos analizę, buvo numatyta šalinti 45,43, 42 ir 41 dantis. 2018 m. lapkričio 15 d., nuėmus senus vainikėlius ir įvertinus šių dantų būklę, papildomai nuspręsta šalinti 33 ir 34 dantis. Ieškovės ir atsakovės sutarimu buvo numatytas gydymo ir protezavimo planas, su kuriuo ir jo pakeitimais (kai buvo nustatytas poreikis šalinti nebe 4, o 6 dantis) ieškovė sutiko pasirašytinai. Dantys buvo pašalinti ne atsakovės klinikoje. Po dantų šalinimo procedūrų tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas, ko pasekoje pacientė (ieškovė) atsakovės iniciatyva buvo išregistruota iš pacientų sąrašo. Po šių įvykių ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prašydama jai atlyginti moralinę žalą (5 000 Eur) dėl patirtų sveikatos sutrikimų ir dėl neteisingo gydymo, t. y. 6 dantų praradimo, iš kurių 3 buvo sveiki. Komisija 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 56-62 ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino ir konstatavo, kad atsakovė ieškovei teikdama paslaugas žalos nepadarė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už atsakovės jai tariamai netinkamai suteiktas paslaugas, atliekant pasiruošimo dantų protezavimui darbus, t.y. dėl 3 sveikų dantų netekimo. Ieškovės teigimu, šių dantų buvimas būtų sąlygojęs tvirtesnį apatinio žandikaulio dantų protezą, o dėl jų nepagrįsto išrovimo ieškovė patyrė papildomas išlaidas, fizinius bei dvasinius skausmus, išgyvenimus dėl nekorektiško atsakovės darbuotojo elgesio, apšmeižimo (kad siekia pasipinigauti), bei negalėjo tinkamai pasinaudoti teritorinės ligonių kasos (tekste – ir TLK) skiriamomis lėšomis dantų protezavimui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, todėl apeliantė (ieškovė) su tokiu teismo sprendimu nesutikdama pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
30. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).
31. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTIŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose aktuose (PTIŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.
32. Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama būtina įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.
33. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo konstuoti, jog teikiant ieškovei odontologijos paslaugas, buvo pažeisti norminių teisės aktų reikalavimai ir/ar gydytojai odontologai (ne) atliko kokius nors (ne) teisėtus veiksmus, suteikė nekokybiškas paslaugas ar apžiūrėjo ieškovę nerūpestingai, nekvalifikuotai. Apeliaciniame skunde, apeliantė teigia, kad jai rengiantis protezavimui, atsakovė jai paslaugas teikė netinkamai, savo pareigas vykdė nerūpestingai ir neatsakingai, parengė protezavimo planą, neišsiaiškinusi dėl protezavimui skirtų dantų tinkamumo per anksti pašalino protezavimui tinkamus dantis, kuriuos šalinti nebuvo poreikio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais.
34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Todėl sprendžiant dėl gydytojo veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, (ne)teisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar šias priemones naudojo atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
35. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusią gydymo praktiką, bet dar ir tokią aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).
36. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
37. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl medicines ekspertizės byloje skyrimo. Byloje yra pateiktas 2020 m. sausio 15 d. Odontologų rūmų tarnybos pirmininko įsakymu 2020 m. sausio 7 d. Nr. 1 „Dėl skundo V. Č.“, sudarytos komisijos (toliau – ir ekspertai) posėdžio protokolas. Posėdžio protokole ekspertai nurodo, kad apžiūrėję ir išklausę V. Č., nustatė, jog pagal sveikatos būklę buvo tinkamai parinktas apatinio žandikaulio odontologinis gydymas ir protezavimas, o dantų gydymo ir protezavimo planas, įskaitant pakeitimus, atitinka įprastą odontologijos praktiką ir yra tinkamas. Ekspertų nuomone, sprendimas šalinti 6 apatinio žandikaulio dantis, nurodytus gydymo plane, buvo tinkamas, nes sprendžiant pagal šaknų ir apatinio žandikaulio alveolinio kaulo santykį, palikus bent vieną iš pašalinių dantų, atliekant protezavimą ateityje iškiltų komplikacijų rizika. Ekspertų vertinimu, visi esantys dokumentai yra informatyvūs, išskyrus foto ortopantomogramą, kuri neleidžia objektyviai spręsti apie tuometinę pacientės dantų būklę, tačiau ekspertai nurodė, kad atliekant dantų protezavimą negalima palikti dantų, turinčių periodonto patologiją. Ekspertų vertinimu, norint protezuoti periodonto patologiją turinčius dantis, būtina gydytojo periodontologo konsultacija, įvertinimas ir gydymas. Taip pat ekspertai nurodė, kad atliekant dantų protezavimą negalima palikti dantų, tarp kurių stebimas tarpdantinės pertvaros tirpimas. Taigi, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, rekomenduodama ieškovei pašalinti dalį konkrečių dantų ar sudarydama gydymo protezavimo planą, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, tokius sprendimus priėmė nepagrįstai.
38. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų įrodomąją reikšmę turi ne tik medicinos ekspertų išvados, tačiau ir kiti specialias žinias turinčių specialistų paaiškinimai. Teismo paskirtos ekspertizės išvadas atitinka specialistų išvados, kuriomis rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama V. Č. skundą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodyti rašytiniai įrodymai tik dar kartą patvirtina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, teikdama pasiruošimo protezavimui paslaugas, elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, suteikė netinkamos kokybės ir odontologijos praktikos neatitinkančias paslaugas ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję sukelti apeliantei žalą.
39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
40. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
41. Apeliantė nurodo, kad ekspertų išvada, jog konkretūs dantys jai buvo pašalinti pagrįstai, yra neteisinga, ir įrodinėja, kad jai paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nekokybiškai ir nerūpestigai. Šiuo atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad tokie apeliantės (ieškovės) teiginiai grindžiami tik subjektyviais samprotavimais, nepateikiant jokių pagrįstų, objektyvių duomenų, kurie paneigtų byloje jau pateiktas specialistų, ekspertų išvadas. Taigi, darytina išvada, kad apeliantė savo argumentų pagrįstumo neįrodė ir jais remtis teismui nėra pagrindo.
42. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar išbraukiant pacientę iš TLK finansuojamų pacientų sąrašo buvo tinkamai laikomasi nustatytos rašytinės procedūros, todėl nepagrįstai pripažino atsakovės prasimanytus teiginius apie paslaugų teikimo nutraukimą dėl pacientės nekorektiško elgesio.
43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokius apeliantės argumentus pažymi, kad teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir aiškina bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys dėl pareikštų reikalavimų. Teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-483/2004).
44. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovė savo ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo negrindė aplinkybe dėl paslaugų teikimo jai nutraukimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nesuprato, kodėl tapo nauja kliente ir kodėl su ja buvo nutrauktas bendradarbiavimas, tačiau iš ieškinio matyti, kad nereiškė reikalavimų dėl to, ar buvo laikomasi rašytinės procedūros išbraukiant pacientę iš TLK finansuojamų pacietų sąrašo. Ieškinio turinys patvirtina, kad reikalavimai dėl paslaugų sutarties nutraukimo, išbraukimo iš pacientų sąrašo pagrįstumo bei teisėtumo ir su tai susiję reikalavimai nebuvo pareikšti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, dėl pacientės išbraukimo iš pacientų sąrašo nepasisakė.
45. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra nurodoma apie tai, jog teismas pripažįsta atsakovės teiginius apie paslaugų nutraukimą dėl pacientės nekorektiško elgesio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl teismo pripažinimo tokių teiginių yra nepagrįsti.
46. Apeliantė skunde teigia, kad teismas nevertino, ar atsakovė nepažeidė etikos normų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pažeidė Lietuvos gydytojų procesinės etikos kodekso nuostatas. Taigi, konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas tariamo etikos normų pažeidimo nevertino. Kita vertus, apeliantė pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių konkrečių etikos normų pažeidimų ir tik deklaratyviai teigė, kad jos buvo pažeistos, t.y. ieškovė konkrečiai neįvardino, nei kaip, nei kada, nei kokios buvo pažeistos etikos normos. Kokios etikos normos buvo pažeistos apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau teigia, kad etikos normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovė, palikusi ieškovę be kramtymo funkcijos, nutraukė su ieškovė sutartį ir nesuteikė jai reikiamos pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad sutarties su paciete nutraukimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Tuo tarpu, iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė, teikdama sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei, t.y. atlikdama pasirengimo protezavimui darbus, neatliko neteisėtų veiksmų, elgėsi atsakingai ir pagal susiformavusią odontologijos praktiką, todėl nėra pagrindo sutikti, jog ji buvo nepagrįstai palikta be kramtymo funkcijos ar be pagalbos.
47. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad įrodė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tačiau esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutiktina su pirmosios instacijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apibendrindama nutartyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir teisingai įvertino bylos išnagrinėjimui svarbias teisines ir faktines aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tinkami taikė procesinės teisės normas ir materialiosios teisės normas, atsižvelgė į ginčui aktualiais klausimais suformuotą teismų praktiką, pagrįstai konstatavo, kad ieškinys atmestinas ir todėl toks sprendimas yra paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio apeliacinė instancijoje priteismo
49. Apeliantė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-809-4190 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straispnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.
50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis valstybei nei iš ieškovės, nei iš atsakovės nepriteisiamas (CPK 96 straipsnis). Taip pat atmetus apeliacinį skundą, nepriteisiamos apeliantės antrinės teisinės pagalbos išlaidos, o trečiajam asmeniui neatlyginamos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes tokių išlaidų jis priteisti neprašė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą.