- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- I-2766-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00052-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, D. M., P. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, D. M., P. J. dėl įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui paduotu pareiškimu (b.l.2-4) prašė atnaujinti jam įstatymu nustatytus praleistus terminus pateikti prašymą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko A. J. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę- sklypą Nr. (duomenys neskelbtini),08 ha (duomenys neskelbtini), Balninkų sen., Molėtų rajone. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė paaiškino, kad jis įstatymo nustatytu terminu buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo R. J. žemę, ir nuosavybės teisės į pareiškėjui priklausančią žemės dalį (2,2 ha) buvo atkurtos. Tačiau jis visą laiką žinojo, kad buvo daugiau žemės, nuo 2005 metų vaikščiojo į žemėtvarkos skyrių ir aiškinosi dėl A. J. (pareiškėjo senelio) žemės. 2017 metais iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo dokumentus, patvirtinančius, kad A. J. tame pačiame (duomenys neskelbtini), kaip ir R. J., turėjo 5,08 ha žemės. Žemėtvarkos skyrius turėjo (duomenys neskelbtini) žemės vienkiemiais išskirstymo planą, kuriame buvo pažymėtas tiek R. valdytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (9,28 ha), tiek A. valdytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai rodo, jog buvo du atskiri žemės sklypai, tačiau žemėtvarkos skyrius šią informaciją nuo jo nuslėpė. Dėl A. J. valdytos žemės patarė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistus terminus, ką jis ir padarė. Pareiškėjas yra silpnos sveikatos, serga įvairiomis ligomis, ne kartą gydytas stacionare, tai taip pat sutrukdė laiku realizuoti savo teises.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) Molėtų skyrius su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė (b.l.27-28), ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė svarių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti pareiškėjo prašomus atnaujinti terminus. Be to, A. J. žemė yra privatizuota kitų piliečių. Dėl A. J. valdytos žemės pareiškėjas kreipėsi tik paskutiniu metu, ir jam buvo atsakyta, kad prašymo atkurti nuosavybės teises šiuo metu NŽT be teismo sprendimo jau negali priimti.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. M. ir P. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Savo atsiliepimais teismui su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (b.l.22, 23).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų prašymui bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas tikslu atkurti nuosavybės teises į žemę. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- ir Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas šiuos terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.
Atkūrimo įstatyme nėra apibrėžta, kokios terminų praleidimo priežastys turėtų būti pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis terminų praleidimo priežastimis laikytinos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios išskirtinės, objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Be to, sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taikomi rūpestingo, sąžiningo ir atidaus elgesio standartai, kurių turi laikytis asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas D. J. 1992-03-27 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo R. J. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę – 9,28 ha, buvusią Ukmergės apskrityje, Balninkų valsčiuje, (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.4). Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-11-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į jam priklausančią šios žemės dalį (nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.37). Priimant šį sprendimą, buvo remiamasi Ukmergės apskrities Balninkų valsčiaus (duomenys neskelbtini) vienkiemiais išskirstymo 1934 metų planu, patvirtintu 1935-01-09, kurio eksplikacijoje įrašyti savininkai J. R. ir J., skl. (duomenys neskelbtini), turėję 9,28 ha žemės (b.l.35-36, 41 bei nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.11). Tas pats archyvinis dokumentas- Ukmergės apskrities Balninkų valsčiaus (duomenys neskelbtini) vienkiemiais išskirstymo 1934 metų planas patvirtina, kad A. J. buvo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (5,08 ha) savininkas (b.l.13-14, 16). Teismui pateiktu pareiškimu pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo būtent į šį (Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą.
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, atkurti nuosavybės teises į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą turtą pirmiausia turi teisę tas asmuo, kuris buvo nacionalizuoto arba kitaip nusavinto turto savininkas ir kurio nuosavybės teisės minėtų procesų metu būtent ir buvo pažeistos. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikiamas savininko sąvokos apibrėžimas: savininkas šio įstatymo prasme – tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į žemę visais atvejais nustatytina, kurio asmens teisės buvo pažeistos įvykdant žemės nacionalizaciją, t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Tai yra svarbiausias ir prioritetiškai spręstinas klausimas atkuriant nuosavybės teises į konkretų turtą. Tai, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, nuosekliai akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-232/2003, 2004 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-178/2004, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-532/2009, 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-364/2010, 2015 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-616-868/2015 ir kt. ).
Byloje pateikta 2017-10-20 archyvo pažyma apie mirtį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.9), todėl akivaizdu, jog, nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) prašomos grąžinti žemės savininku nebuvo ir būti juo negalėjo. Todėl nuosavybės teisių atkurti į jo turėtą turtą negalima, tuo pačiu nėra pagrindo spręsti terminų prašymui pateikti bei giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimų nuosavybės teisių atkūrimo į A. J. turėtą žemę tikslu. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo pareiškimas negali būti tenkinamas.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kas nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė Ukmergės apskrities Balninkų valsčiaus (duomenys neskelbtini) vienkiemiais išskirstymo 1934 metų plane pažymėtą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausiusį A. J.. Pareiškėjas teismo posėdyje teiktais paaiškinimais teigė, kad po A. J. mirties šis žemės sklypas atiteko pareiškėjo tėvui R. J., tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas surinktų įrodymus, patvirtinančius R. J. nuosavybės teisę į paminėtą žemės sklypą žemės nacionalizacijos dienai, jam reikėtų iš naujo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą tokiems dokumentams pateikti tikslu atkurti nuosavybės teises į R. J. žemę (prašymas atkurti nuosavybės teises į šio žemės savininko žemę yra jau pateiktas Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
D. J. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, D. M., P. J. dėl įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.