- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e2-1626-669/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00411-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 272,45 Eur privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos.
Nepavykus atsakovui įteikti teismo procesinių dokumentų, 2020 m. balandžio 9 d. atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais 2020 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovui Švedijos Karalystėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo suteikta medicinos pagalbos paslaugų už 272,45 Eur (2859,00 Švedijos kronų). Draudžiamųjų Privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas asmens sveikatos paslaugų gavimo metu (2018 m. rugsėjo 1 d.) nebuvo draustas Privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – PSD) Lietuvos Respublikoje, todėl neteisėtai panaudojo Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK) ir gavo nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, dėl ko ieškovė apmokėdama Švedijos kompetentingos įstaigos pateiktą sąskaitą už atsakovui suteiktas sveikatos paslaugas, patyrė 272,45 Eur žalą.
2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalis numato, kad apdraustasis arba jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, atsižvelgiant į išmokų ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikimui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra. Šio straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatytas sąlygas apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalis numato, kad laidos už išmokas natūra, kurias pagal šio skyriaus nuostatas teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos vardu, turi būti visiškai kompensuotos.
Prie Europos Komisijos veikiančios Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos, kurios uždavinys yra nagrinėti klausimus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir jį įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymu, 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. S1 (toliau – Sprendimas Nr. S1) dėl ESDK nusprendė, kad ,,kompetentinga įstaiga negali atsisakyti kompensuoti išlaidų remdamasi tuo, kad asmens draudimas įstaigoje, kuri išdavė ESDK, baigė galioti, bet išmokas kortelės arba ją laikinai pakeičiančio sertifikato turėtojui buvo teikiamos kortelės ar sertifikato galiojimo laikotarpiu“.
Valstybinė ligonių kasa kaip Lietuvos Respublikos įstaiga, atsakinga už sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų (išmokų natūra) kompensavimą, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 62 straipsnio nuostatomis ir Sprendimu Nr. S1, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuoja buvimo vietos valstybės narės sveikatos draudimo įstaigoms Lietuvos Respublikos apdraustiesiems, pateikusiems galiojančią ESDK ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą, mokėtų išmokų natūra (suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų) išlaidas.
Apdraustojo PSD statusą ir atvejus, kuomet asmuo yra draustas PSD, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustieji PSD – draudžiamieji PSD, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
Regreso teisė į žalos padariusį asmenį numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškinys dėl 272,45 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CK 6.280 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo 15,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), minėta suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. B. 272,45 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 45 ct) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš atsakovo A. B. valstybės biudžetui 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-1626-669/2020.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.