- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-05
- Bylos Nr.
- 2-1940/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- A. M., S. M.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų A. M. ir S. M. prašymas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Real Estate Holding“ bankrotą tyčiniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
Bankrutuojančios UAB „Real Estate Holding“ kreditoriai (pareiškėjai) A. M. ir S. M. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti UAB „Real Estate Holding“ bankrotą tyčiniu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, šių nuostolių suma padidinus kreditorinius reikalavimus, bei priteisti visas kreditorių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „Real Estate Holding“ įregistruota 2007-10-11. 2008-09-15 UAB „Real Estate Holding“ (pirkėjas) ir pareiškėjai (pardavėjai) sudarė 2960 paprastųjų vardinių nematerialiųjų, 100 Lt nominalios vertės UAB „City Plaza“ akcijų už 1 800 000 Lt pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas įsipareigojo galutinai atsiskaityti su pardavėjais ne vėliau kaip iki 2009-05-15. Prievolė buvo užtikrinta 2008-07-23 įkeitimo lakštu, pagal kurį UAB „Real Estate Holding“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausančias 8 880 vnt. paprastųjų vardinių UAB „City Plaza“ akcijų. Atsakovas įsipareigojimų pagal minėtą sutartį neįvykdė. 2009-05-15 UAB „Real Estate Holding“ skola pareiškėjams sudarė 800 000 Lt, tačiau UAB „Real Estate Holding“ už 2008 m. 1 000 000 Lt paskyrė dividendams, nors tuo metu turėjo įsipareigojimų kreditoriams ir galėjo su jais atsiskaityti. Pareiškėjų nuomone, vadovaujantis ABĮ 60 str., UAB „Real Estate Holding“ bei su ja susijusi UAB „ City Plaza“ (pastaroji dividendų už 2007 m. pelningą veiklą neišmokėjo) negalėjo priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus. Išmokėjus dividendus pažeidė galiojančius įstatymus bei kreditorių teises, todėl atsakovo veiksmai turėtų būti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, siekiant neatsiskaityti su kreditoriais. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, pagal pareiškėjų reikalavimą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009-08-12 nutartimi buvo areštuotas UAB „Real Estate Holding“ nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas - 8 880 paprastųjų vardinių UAB „City Plaza“ akcijų ir nutarta minėtas akcijas perduoti kreditoriams. 2009-09-23 antstolio R. V. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0147/09/03252, areštuotos akcijos perduotos išieškotojams. 2009-10-21 išieškotojai pateikė antstoliui prašymą parduoti 8 880 šias akcijas už 918 000 Lt. Aukcionas turėjo įvykti 2009-11-30, tačiau UAB „Real Estate Holding“, sužinojus apie proceso eigą, siekdama išvengti prievolės kreditoriams, 2009-11-21 viešai leidinyje „Kauno diena“ paskelbė, jog negali atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu būdu nesant kreditorių reikalavimo dėl bankroto, nesilaikant procedūrų ir siekiant išvengti mokėjimų pareiškėjams, bendrovei neturint finansinių sunkumų, UAB „Real Estate Holding“ vadovas nepagrįstai 2009-11-24 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Real Estate Holding“ iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2009-12-18 nutartimi iškėlė UAB „Real Estate Holding“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi, pareiškėjų nuomone, paskyrė suinteresuotą bylos baigtimi UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (t.1, b.l.90-91). Nutartyje, kuria iškelta atsakovui bankroto byla teismas nurodė, jog UAB „Real Estate Holding“ negalima laikyti nemokia, todėl bylos iškėlimo pagrindu nurodė UAB „Real Estate Holding“ 2009-11-21 viešą skelbimą leidinyje „Kauno diena“, jog bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. 2009-11-21 dienai UAB „Real Estate Holding“ turėjo vienintelius kreditorius - A. M. ir S. M., kurie reikalavo įvykdyti užtikrintus sutartinius įsipareigojimus, kuriuos bendrovė galėjo pilnai įvykdyti. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl atsakovui bankroto bylos iškėlimo ir susipažinus su bylos medžiaga, kreditoriams tapo akivaizdu, kad UAB „Real Estate Holding“ vadovė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą pateikė siekdama neatsiskaityti su pareiškėjais ir tokiu būdu išvengti įkeitimu užtikrintų sutartinių įsipareigojimų, nes kitų priežasčių viešai skelbti apie negalimumą atsiskaityti nebuvo. Tokiu būdu, bendrovei, kuri nebuvo nemoki ir turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais, buvo iškelta bankroto byla. Iš bankroto byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 m. UAB „Real Estate Holding“ pelnas sudarė 15 mln., buvo mokami dividendai, kai tuo tarpu neatsiskaitoma su kreditoriais; 2008 m. UAB „Real Estate Holding“ nuostoliai sudarė 16 mln. (t.1, b.l.27); parduodamos akcijos „ofshorui“ (JC); gaunamos pajamos 3.5 mln.; skolinami ir grąžinami pinigai („ofshoras“, akcininkai); perkamas nepagristai brangus turtas, neturintis įtakos įmonės veiklai. Taigi, UAB „Real Estate Holding“ sudarytos sutartys nepagrįstos bendrovės finansiniu pajėgumu, o 2008-04-30 UAB „Real Estate Holding“ ir su ja susijusi UAB „City Plaza“ administracija, veikdamos kartu, neatsiskaičius su kreditoriais A. M. ir S. M., pažeidė galiojančias teisės normas, todėl teismas, ištyręs bylos aplinkybės bei rašytinius įrodymus, turi pripažinti, kad UAB „Real Estate Holding“ pagal teismui nesąžiningai pateiktą įstatymo reikalavimų neatitinkantį pareiškimą bei jo priedus iškeltas bankrotas yra tyčinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi prašymą, pripažinti UAB „Real Estate Holding“ bankrotą tyčiniu, atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė tinkamų įrodymų ir motyvų, kurie leistų daryti išvadą, jog bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, kad buvo sudarinėjami sandoriai, žinant, kad jie nebus vykdomi ar kad įmonės turtas buvo perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, o dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė ir tokių veiksmų padariniu tampo įmonės nemokumas. Didžiąją dalį sutartimi numatytų įsipareigojimų bendrovė pareiškėjams įvykdė, t. y. iki 2009-03-17 mokėdama pagal sutartimi nustatytą grafiką, sumokėjo pareiškėjams 1 000 000 Lt, tačiau 2009 m. balandžio - gegužės mėn. susidūrus su finansiniais sunkumais, vykdyti savo įsipareigojimų nebegalėjo. Bendrovės finansinis pajėgumas ir galimybės vykdyti savo įsipareigojimus iš esmės priklausė nuo jos dukterinės įmonės UAB „City Plaza“ finansinės būklės. 2009-05-01 suėjo UAB „City Plaza“ ir Swedbank, AB pasirašytos taikos sutarties terminas, iki kurio turėjo būti padengtas 10,4 mln. Lt Swedbank, AB reikalavimas, už kurį buvo laidavusi UAB „City Plaza“. Šis banko reikalavimas buvo nepadengtas, todėl bankas įgijo teisę bet kuriuo metu pradėti išieškojimą iš UAB „City Plaza“. Kilo reali UAB „City Plaza“ nemokumo grėsmė. Esant tokiai situacijai, bendrovė negalėjo gauti planuotų pajamų iš savo dukterinės bendrovės UAB „City Plaza“, taip pat neturėjo jokių galimybių pasiskolinti papildomų lėšų iš trečiųjų asmenų arba realizuoti dalį jai priklausančių UAB „City Plaza“ akcijų. Bendrovė pradėjo derybas su visais kreditoriais (įskaitant pareiškėjus) dėl prievolių įvykdymo terminų pratęsimo. Pareiškėjams 2009-06-29 ir 2009-09-23 buvo siųsti prašymai (t.2, b.l.71) pratęsti prievolių įvykdymo terminus, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir realias bendrovės galimybes, tačiau derybos nebuvo sėkmingos ir pareiškėjai pradėjo išieškojimą iš jiems įkeisto turto (t. y. UAB „City Plaza“ akcijų). 2009-11-23 bendrovė iš UAB „City Plaza“ sužinojo, kad 2009-11-30 rengiamas aukcionas, kuriame numatoma visas pareiškėjams įkeistas akcijas, sudarančias apie 31 % viso bendrovės turto, parduoti už 918 000 Lt (t.2, b.l.70). Tuo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 4 615 724 Lt. Pardavus akcijas už numatytą kainą, bendrovės turto nebūtų pakakę atsikaitymui su kreditoriais, o bendrovei priklausančio UAB „City Plaza“ akcijų paketo skaidymas ir pardavimas mažomis dalimis būtų dar labiau sumažinęs bendrovės turto vertę ir galimybes įvykdyti įsipareigojimus visiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, bendrovė viešai informavo visus kreditorius apie susidariusią situaciją ir bendrovės direktorė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Viešai paskelbdama apie negalėjimą vykdyti prievolių ir pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos, direktorė vykdė įstatymu jai numatytas prievoles, veikė sąžiningai, siekdama apsaugoti visų bendrovės kreditorių (ne tik tų, kuriems įkeistas bendrovės turtas) ir bendrovės akcininkų interesus. Teismo vertinimu, pareiškėjų teiginiai, jog iškeliant bankroto bylą, bendrovė buvo moki, neturėjo finansinių sunkumų ir galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas tik siekiant išvengti prievolės pareiškėjams, neatitinka tikrovės. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės turtą sudarė materialus turtas, kurio balansinė vertė 98 081 Lt, 28 192 vnt. UAB „City Plaza“ akcijų, kurių balansinė vertė 25 738 003 Lt, bendrovės lėšos sąskaitoje - 2 396 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 26 520 Lt (t.1, b.l.44-45). Faktiškai vienintelis turtas, iš kurio buvo galima tenkinti kreditorių reikalavimus, buvo UAB „City Plaza“ akcijos. Finansinis turtas, t. y. UAB „City Plaza“ akcijos, balanse pagal verslo apskaitos standartus įvertintos įsigijimo savikainos metodu, t. y. neatsižvelgiant į faktinę vertę balanso sudarymo metu (UAB „City Plaza“ finansinius veiklos rezultatus, jos finansinę būklę balanso sudarymo metu, o taip pat į UAB „City Plaza“ už balansinius įsipareigojimus sumokėti 10,4 mln. Lt pagal laidavimo ir taikos sutartį Swedbank, AB). Esant tokioms aplinkybėms, į balansą įrašyto bendrovės finansinio turto balansinė vertė iš esmės neatspindėjo realios tuo metu buvusios bendrovės turto vertės. Pareiškėjų prašymu ir antstolio R. V. 2009-11-02 sprendimu visas įkeistas UAB „City Plaza“ akcijas (t. y. 8.880 vnt.) nuspręsta parduoti už 918 000 Lt. Vadovaujantis LR CPK 681 str., areštuotas skolininko turtas įkainojamas rinkos kainomis, o pagal LR CPK 718 str. pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 80% pagal CPK 681 str. nustatytos vertės. Atsižvelgiant į tai, patys pareiškėjai pripažino, kad jiems įkeisto turto vertė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu neviršijo 1,15 mln. Lt, o viso bendrovės turto vertė – 3,75 mln. Lt. Tuo tarpu bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 615 724 Lt, iš kurių įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminai jau buvo suėję, - 4 584 629 Lt. Todėl pareiškėjų teiginiai dėl bendrovės finansinių galimybių įvykdyti savo prievoles prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir pačių pareiškėjų pateiktai informacijai. Teismo nuomone, sprendimas iškelti bendrovei bankroto bylą buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Teismas sprendė, jog pareiškėjų teiginiai apie tai, jog bendrovė, pažeisdama galiojančius įstatymus, už 2008 m. išmokėjo 1 mln. Lt dividendų ir tokiu būdu nesumokėjo pareiškėjams, neatitinka tikrovės. Bendrovė vienintelį kartą dividendus akcininkams paskyrė, skirstydama pelną už 2007 m. 2008-04-30 įvykęs UAB „Real Estate Holding“ eilinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dalį bendrovės paskirstytino pelno (t. y. 1 000 000 Lt) paskirti dividendais (t.2, b.l.68-69). Paskirti dividendai akcininkams išmokėti iki 2008-12-31. Pagal ABĮ 60 str. 3 d. bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Priimant šį sprendimą, t. y. 2008-04-30, bendrovė buvo moki ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, bendrovės finansinė būklė pablogėjo po metų, t. y. 2009 m. gegužės mėn. dėl finansinių sunkumų, su kuriais susidūrė jos dukterinė bendrovė UAB „City Plaza“. Sandoris, pagal kurį atsirado bendrovės prievolės pareiškėjams, sudarytas praėjus pusmečiui nuo to, kai buvo priimtas sprendimas dėl dividendų išmokėjimo ir bendrovė sugebėjo mokėti net tik paskirtus dividendus, bet ir vykdyti kitas savo prievoles (tame tarpe pareiškėjams pagal su jais sudarytą sandorį buvo sumokėta 1 000 000 Lt). Be to, patys pareiškėjai tvirtina, kad net ir prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu bendrovė buvo moki. 2007 m. grynasis bendrovės pelnas, nurodytas pelno nuostolių ataskaitoje, sudarė 15 711 413 Lt, įstatinis kapitalas 2007-12-31 balanse 22 935 000 Lt, o nuosavas kapitalas 38 646 413 Lt (t.2, b.l.72-74). Atsižvelgiant į tai, akcininkams priimant sprendimą dėl 2007 m. pelno paskirstymo, nebuvo nei vienos įstatyme nurodytos sąlygos, kuriai esant dividendai negali būti skiriami, todėl priimtas akcininkų susirinkimo sprendimas yra teisėtas. Pagal ABĮ 60 str. 4 d. bendrovė paskirtus dividendus turėjo išmokėti per 30 d. nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos, o pagal ABĮ 60 str. 2 d. akcininkas paskirtus dividendus turi teisę išreikalauti kaip bendrovės kreditorius. Akcininkai, paskyrę dividendus, sutiko, kad jų išmokėjimas būtų atidėtas iki 2008-12-31, tuo tarpu pagal sandorį, sudarytą su pareiškėjais, bendrovė už įsigytas akcijas turėjo atsiskaityti iki 2009-05-15 (t. y. mokėjimo terminai buvo nesuėję). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginiai, kad bendrovė, išmokėdama dividendus, pažeidė galiojančias teisės normas, o šias lėšas privalėjo skirti pareiškėjų skolos dengimui, yra nepagrįstas. Už 2008 m. bendrovė dividendų neskyrė, nes jos veikla buvo nuostolinga ir įmonė jau turėjo finansinių sunkumų (t.2, b.l.66-67). Teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai, jog UAB „Real Estate Holding“ 2008 m. veikė nuostolingai ir pardavė akcijas „ofšorui“, nepagrįsti. 2009 m. bendrovė pardavė 20 vnt. UAB „City Plaza“ akcijų (kas sudarė 0,07% visų jos turėtų akcijų) ir tai jokios įtakos bendrovės gebėjimui vykdyti savo įsipareigojimus neturėjo. Jokiems „ofšorams“ bendrovė akcijų nėra pardavusi. Be to, nors pareiškėjai nurodo, kad bendrovė pirko nepagrįstai brangų turtą, tačiau jokių konkrečių sandorių, pareiškėjų nuomone, turėjusių įtakos bendrovės bankrotui, nenurodo. Bendrovės bankrotą lėmė ne atskiri bendrovės valdymo organų sprendimai, veiksmai ar sandoriai, kuriais būtų siekiama nemokumo, norint išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o finansiniai dukterinės bendrovės UAB „City Plaza“ sunkumai, kurios akcijos sudaro daugiau nei 90% viso bendrovės turto ir bendrovės kreditorių pradėti išieškojimo veiksmai. Teismas laikė nepagrįstais ir pareiškėjų prašymą priteisti iš UAB „Real Estate Holding“ kreditoriams A. M. ir S. M. jų dėl tyčinio bankroto turėtas išlaidas, šių nuostolių suma padidinus kreditorinius reikalavimus, nes pareiškėjai nenurodė ir neįvardijo, kokias jie išlaidas turėjo, kokio dydžio yra šios išlaidos, kokiu pagrindu jos atsirado ir kas kaltas dėl tokių išlaidų atsiradimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl tyčinio bankroto tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjų nuomone, buvo visos sąlygos pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų ir motyvų, įrodančių UAB „Real Estate Holding“ tyčinį bankrotą, kad bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, sudarinėjami sandoriai, žinant, kad jie nebus vykdomi, imonės turtas buvo perleidžiamas iššvaistomas, o dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą ir įmonė tapo nemoki. 2008 m. UAB „Real Estate Holding“ turėjo virš 16 mln. Lt pelno, tačiau kitais metais veikla tapo nuostolinga ir susidarė tokie patys nuostoliai. Iš 2008-12-31 bendrovės pelno – nuostolių ataskaitos matyti, kad bendrovė 2008 m. patyrė 16 635 717 Lt nuostolių. Valdymo sprendimų netinkamumu leidžia abejoti tai, kad tokia situacija susidarė po to, kai 2007 m. įmonė turėjo pelno.
2. UAB „Real Estate Holding“ finansinę padėtį ypač pablogino bendrovės paimtos paskolos su didelėmis palūkanomis ir beveik vienodas jų grąžinimo terminas. 2008-12-31 buvo sudaryta 500 000 Eur paskolos sutartis su J. S., t.y. 1 725 000 Lt, kurios grąžinimo terminas 2009-03-31, o palūkanų norma siekė 11,43% + 0,1 % už kiekvieną pradelstą dieną arba 36,5% metinių palūkanų. 2009-03-12 buvo sudaryta 500 000 Eur paskolos sutartis su B. T. Group, t.y. 1 725 000 Lt su 4,65% palūkanomis, kurios grąžinimo terminas 2010-05-31. 2008-12-31 buvo sudaryta 326 985,17 Lt paskolos sutartis su I. C., kurios grąžinimo terminas 2009-05-31, o metinių palūkanų normą sudarė 8 procentai. 2008-12-31 buvo sudaryta 296 213,49 Lt paskolos sutartis su P. B., kurios grąžinimo terminas 2009-05-31, o metinė palūkanų norma sudarė 8 proc. Tokius įsipareigojimus gali prisiimti tik tikrai pelningai dirbanti įmonė, nes yra aišku, kad vienu metu grąžinti visas paskolas yra labai didelė finansinė našta. Sąmoningą blogą valdymą įrodo tai, kad paimtos didelių sumų paskolos, su didelėmis palūkanomis, o joms grąžinti nustatyti trumpi terminai, todėl akivaizdu, kad įmonė nesugebės tikrai laiku grąžinti visų paskolų, ypač atsižvelgiant į nelabai gerą įmonės finansinę padėtį. Tai patvirtina ir į bylą pateikta auditorės 2010-06-23 nuomonė, kurioje nurodoma, kad UAB „Real Estate Holding“ sudarinėjo sandorius ne pagal savo finansinį pajėgumą.
3. 2009-03- 12 paskola gauta iš B. T. Group Limited buvo beveik visa išleista skolos grąžinimui UAB „City Plaza”, taip pat, I. Č. ir P. B., t.y. įmonei, kurios dauguma akcijų priklauso UAB „Real Estate Holding”, nors bendrovė turėjo ir ankstesnių įsipareigojimų, kurie turėjo būti įvykdyti pirmiau. 500 000 Eur paskola, gauta pagal 2009-03-12 paskolos sutartį iš B. T. Group buvo išleista paskolų I. Č., P. B. ir UAB „City Plaza“ grąžinimui, nors jų reikalavimo terminas dar nebuvo suėjęs.
4. Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo grąžintos paskolos P. B. ir I. Č., nes pagal 2008-12-31 sudarytas paskolos sutartis buvo atlikti įskaitymai 2008-12-31 ir skolų neturėjo likti. Pareiškėjų nuomone, pinigų grąžinimas P. B. ir I. Č. yra perteklinis, nes jokių kitų 2008-12-31 paskolos sutarčių, išskyrus, kurioms buvo pritaikytas įskaitymas, pateikta nebuvo. Pažymi, kad paskutiniai mokėjimai buvo atlikti 2009-04-15 UAB „City Plaza” 28 742,11 Eur, kaip atlyginimas už paslaugas ir palūkanas ir 90 882,89 Eur, kaip paskolos Nr. SF-07-10 grąžinimas, o tą pačią dieną turėjo būti sumokėti 50 000 Lt A. M. ir S. M., tačiau tai padaryta nebuvo, o 2009-04-22 buvo pateiktas prašymas atidėti mokėjimų terminą. Visa tai parodo UAB „Real Estate Holding” siekį atsiskaityti tik su UAB „City Plaza”, P. B. ir L. Č., taikant neteisėtus įskaitymus, pareiškėjų nuomone neteisėtai mokant dividendus ir atsiskaitant neaišku pagal kokias sutartis, kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai dengiami nebuvo.
5. Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentu, kad dividendai buvo išmokėti pagrįstai. UAB „Real Estate Holding” įmonių grupės pateiktoje auditoriaus išvadoje kartu su konsoliduota finansine ataskaita už metus, pasibaigusius 2007-12-31 nurodyta, kad 15 767 143 Lt skirtumą tarp turto vertintojų nustatytos 83,12% UAB „City Plaza” akcijų paketo vertės ir jam tenkančio UAB „City Plaza” įmonių grupės grynojo turto UAB „Real Estate Holding“ įmonių grupė iš karto pripažino pelnu 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau ši suma turėjo būti pripažinta nematerialiuoju turtu (neigiamu prestižu) ir todėl ilgalaikis turtas ir grynasis pelnas turėjo būti 15 767 143 Lt mažesni, taigi 2007 metus bendrovė būtų baigusi nuostolingai, su 55 730 Lt nuostoliu. Kaip teigia pati UAB „Real Estate Holding” 1 mln. dividendų buvo išmokėti už 2007 metus, taigi, priimtas 2008-04-30 akcininkų susirinkimo sprendimas dėl 1 mln. Lt dividendų išmokėjimo už 2007 m. yra neteisėtas, nes 2007 metais nebuvo pelno. Atsižvelgiant į auditorių pateiktas pastabas, pertvarkius UAB „Real Estate Holding” finansinius dokumentus UAB „Real Estate Holding“ vietoje 15 711 413 Lt grynojo pelno, turėtų 55 730 Lt nuostolių ir metus baigtų nuostolingai, dėl ko dividendų išmokėjimas taptų negalimas. Be to, net ir neteisingai sudarytoje 2007-12-31 Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta 53,321 Lt tipinės veiklos nuostolių. Dar vienas faktorius neleidžiantis išmokėti dividendų. Pareiškėjai nurodo, jog dividendų išmokėjimo teisėtumas yra labai reikšmingas, nes vėliau remiantis dividendų mokėjimu buvo padaryti paskolos sutarčių įskaitymai, pagal kurias UAB „Real Estate Holding” būtų galėjusi gauti piniginių lėšų, nesant neteisėto sprendimo dėl dividendų mokėjimo. Pagal 2008-12-31 susitarimą dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo, buvo įskaitytas UAB „Real Estate Holding“ įsipareigojimas sumokėti I. Č. 446 239,81 Lt dividendus ir tokio pat dydžio suma I. Č. skola UAB „Real Estate Holding“ - atsiradusi pagal 2008-12-31 paskolos sutartį dėl 326 985,17 Lt ir 2008-06-27 paskolos sutartį dėl 110 000 Lt bei 9 254,64 Lt pagal sąskaitas faktūras. Faktas, kad viena paskolos sutartis dėl 326 985,17 Lt buvo sudaryta tą pačią dieną kaip ir susitarimas dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo rodo, kad tokia situacija buvo sukurta dirbtinai, siekiant, kad I. C. neturėtų grąžinti paskolų UAB „Real Estate Holding“. 2007 m. pelningai dirbo UAB „City Plaza“, o ne UAB „Real Estate Holding“. Taigi dividendų išmokėjimas priskaičiuojamas kaip nuostolis ir yra vienas iš veiksnių pagrindžiančių siekį įmonę privesti prie tyčinio bankroto. Be to, šie įskaitymai buvo atlikti su paskolos sutartimis, kurių grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs, t.y., 2008-12-31 paskolos sutarčių sudarytų su I. Č. ir P. B. grąžinimo terminas buvo tik 2009-05-31, o pinigų A. M. ir S. M. mokėjimo terminas buvo numatytas 2009-05-15, todėl pirma turėjo būti žiūrima, kaip grąžinti skolas M.. Pažymėtina, kad reikalavimų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs įskaityti negalima.
6. Teismas nepagrįstai auditorės išvados nepripažino tinkamu įrodymu ir juo nesirėmė. Aplinkybė, kad CPK nenumato specialisto instituto, nereiškia, kad pateikta specialisto nuomonė negali būti tinkamu įrodymu, nes CPK nenumato baigtinio įrodymų sąrašo.
7. Nagrinėjant bankroto bylas teismas turėtų nustatyti bankroto priežastį. Nagrinėjamu atveju teismas į šį klausimą neatsakė ir nepagrįstai laikė, pagrindine atsakovo bankroto priežastis buvo finansiniai dukterinės bendrovės UAB „City Plaza“ sunkumai ir bendrovės kreditorių pradėti išieškojimų veiksmai.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Real Estate Holding“ atsiliepimu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas nesutinka su apelintų argumentais, jog dividendai už 2007 m. buvo išmokėti nepagrįstai, nes 2007 m. nebuvo pelno. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Real Estate Holding” turėjo 15 767 143 Lt pelno 2007 m. ir, vadovaujantis įstatymais (ABĮ 59 straipsnio 1dalimi, 2 dalies 10 punktu, 60 straipsniu) turėjo teisę paskirstyti ir išmokėti dividendus.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodo, jog paskolų sutartys, sudarytos su J. S., I. Č., P. B. (2008-12-31) ir B. T. Group (2009-03-31) ypač pablogino UAB „Real Estate Holding” finansinę padėtį, tačiau pareiškėjai neatkreipia dėmesio į tai, tuo metu, kai buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis tarp pareiškėjų ir atsakovo, kreditoriniai įsipareigojimai jau siekė 4 289 168,89 Lt. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Real Estate Holding” kreditoriniai įsipareigojimai nuo 2008-09-15 iki 2009-04-15 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisme dienos) nekito: 2008-09-15 - 4 289 168,89 Lt, 2008-12-31 - 4 319 974,75Lt, 2009-04-15 - 4 362 291,34 Lt, todėl argumentai dėl neva ypatingai didelių metinių palūkanų (11,43 % + 0,1 %; 8 % ir 4,65 %) apskritai neturi jokio pagrindo ir yra pareiškėjų nepagrįsti (CPK 178 str.). Sutartyse nustatytos paskolų palūkanų normos buvo įprastos tuo metu esamoms rinkoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad apskaitos politikos pakeitimas lėmė nuostolių atsiradimą. Apskaitos metodų taikymas yra reglamentuojamas norminiais aktais, todėl jų pasirinkimas ir taikymas, laikantis nustatytų įstatymuose reikalavimų negali būti laikomas neteisėtais įmonės vadovų veiksmais.
4. UAB „Real Estate Holding” sudarytos paskolų sutartys su J. S., I. Č., P. B., B. T. Group Limited buvo skirtos dukterinių bendrovių esamų įsipareigojimų refinansavimui, kas yra nedraudžiama įstatymų. Be to, pati finansinė padėtis bendrovėje nesikeitė ir kreditoriniai įsipareigojimai nedidėjo. Tokiu būdu pareiškėjų nurodomą paskolų paėmimą negalima laikyti tyčinio bankroto pripažinimui reikalinga sąlyga.
5. UAB „Real Estate Holding” gautos paskolos, kurios pareiškėjų nuomone prisidėjo prie finansinių įmonės sunkumų, nebuvo niekaip susijusios su konkretaus pareiškėjų turimo kreditorinio reikalavimo tenkinimu, todėl jų pagrindu neprivalėjo būti vykdomi atsiskaitymai su pareiškėjais anksčiau, nei, kad nurodyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytu grafiku. Sutartyse nebuvo nurodyta, jog paskolos suteikiamos konkrečiam jos naudojimo tikslui, tokiu būdu, paskolos gavėjas galėjo jas panaudoti bet kokiems savo poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, paskolų panaudojimas kitų paskolų grąžinimui buvo visiškai teisėtas. Be to, paskolos gavėjas turėjo teisę bet kada grąžinti gautas paskolas, nesulaukus paskolos sutartyse numatytų terminų.
6. UAB „Real Estate Holding“ pagrindinė veikla buvo investavimas į kitų bendrovių akcijas. Esminį bendrovės turtą sudarė UAB „City Plaza“ akcijos (daugiau nei 90 %, t.y. 28 192 vnt.), todėl šios bendrovės finansinė veikla buvo tiesiogiai susijusi su UAB „Real Estate Holding” finansine padėtimi. Teismas pagrįstai nurodė, jog UAB „Real Estate Holding” turto dukterinės įmonės UAB „City plaza” akcijų balansinė vertė neatspindėjo realios, tuo metu buvusios bendrovės turto vertės. Akcijos buvo įvertintos įsigijimo savikainos metodu, neatsižvelgiant į faktinę balanso sudarymo metu (UAB „City Plaza” finansinius veiklos rezultatus, jos finansinę būklę balanso sudarymo metu, nebuvo atsižvelgta į suėjusius įsipareigojimus atsiskaityti su AB Swedbank pagal taikos sutartį (10,4 mln. Lt). Taigi, įmonės bankrotą lėmė jos dukterinės įmonės UAB „City Plaza” finansiniai sunkumai 2009 m. balandžio - gegužės mėnesiais, kuomet kilo reali UAB „City Plaza” nemokumo grėsmė, pagal AB Swedbank taikos sutartimi patvirtintą taikos sutartį atsiskaityti iki 2009-05-01.
7. Byloje yra pridėti visi reikiami buhalteriniai dokumentai, įrodantys teisėtus ir pagrįstus įmonės paskolų išmokėjimus, taikytus įskaitymus ir likusius kreditorinius įsipareigojimus. I. Č. turėjo būti išmokėta viso 446 239,81 Lt dividendų iki 2008-12-31 d. Dividendų mokėjimas buvo įskaitytas suteikiant paskolą, kas nebuvo įstatymais draudžiama. P. B. taip pat buvo įskaityti dividendai suteikiant paskolą.
8. Auditorės išvadoje nurodytas teiginys, jog 1 000 000 Lt buvo paskirta dividendams už 2008 m. kelia abejonių dėl šio asmens kvalifikacijos ir buhalterinių žinių, nes dividendai buvo skirti už 2007 m., o ne už 2008 m. Teismas rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais, kurie, priešingai nei pateikta auditorės išvada, buvo teisingi, turintys sąsają su kitais įrodymais, todėl, net ir neatmetus teismui auditorės išvados, teismo sprendimas nebūtų buvęs kitoks.
9. Klausimo dėl bankroto priežasties nustatymui nebuvo reikalingas ekspertizės skyrimas, todėl teismas pagrįstai jos neskyrė. Be to, pareiškėjai susipažinę su į byloje esančiais dokumentais vėliau nepalaikė prašymo skirti ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pagrindo UAB „Real Estate Holding” bankrotą pripažinti tyčiniu.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jo požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Taigi, bankrotą pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Nagrinėdami bankroto bylas, teismai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įsigyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panašiai). Šių požymių buvimą rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 yra konstatuota, jog įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai, įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, sudarinėjami sandoriai, žinant, kad jie nebus vykdomi, imonės turtas buvo perleidžiamas, iššvaistomas, o dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą ir įmonė tapo nemoki. 2008-04-30 akcininkų susirinkimo sprendimas dėl 1 000 000 Lt dividendų išmokėjimo už 2007 m. yra neteisėtas, nes 2007 metais nebuvo pelno. Atsižvelgiant į auditorių pateiktas pastabas, pertvarkius UAB „Real Estate Holding” finansinius dokumentus UAB „Real Estate Holding“ vietoje 15 711 413 Lt grynojo pelno, turėtų būti 55 730 Lt nuostolių ir metus benrovė tokiu atveju būtų baigusi nuostolingai, dėl ko dividendų išmokėjimas taptų negalimas. Be to, 2007-12-31 Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta 53,321 Lt tipinės veiklos nuostolių, o tai buvo dar viena aplinkybė, neleidžianti išmokėti dividendų. Apeliantas nurodo, jog dividendų išmokėjimo teisėtumas yra labai reikšmingas, nes vėliau remiantis dividendų mokėjimu buvo padaryti paskolos sutarčių įskaitymai, pagal kurias UAB „Real Estate Holding” būtų galėjusi gauti piniginių lėšų, nesant neteisėto sprendimo dėl dividendų mokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Byloje nustatyta, kad UAB „Real Estate Holding” pagrindinė veikla buvo investavimas į kitų bendrovių akcijas. Daugiau nei 90 proc. bendrovės turtą sudarė UAB „City Plaza” akcijos ( 28 192 vnt.). Taigi, akivaizdu, jog nuo UAB „City Plaza” finansinės padėties priklausė ir UAB „Real Estate Holding” finansinė padėtis. Iš pareiškėjo byloje pateiktų paaiškinimų matyti, jog per jo vadovavimo 2000 m. – 2006 m laikotarpį UAB “City Plaza” buvo pelninga kompanija (2 t., b.l.116). Per 6 metus sukurta apie 25,8 mln. Lt pelno. 2007-10-11 įsteigta UAB „Real Estate Holding”, kuri 2007-12-27 įsigijo 83,1 proc. UAB „City Plaza” akcijų iš I. Č. ir P. B.. Tokiu būdu UAB „City Plaza” tapo UAB „Real Estate Holding” dukterine įmone. Pasak pareiškėjo, 2007 metais pastebėtos UAB „City Plaza” neigiamos tendencijos ir siekiant išsiaškinti jų priežastis bei jas pašalinti, direktorių taryba nusprendė, jog pareiškėjas turėtų vėl vykdyti UAB „City Plaza” vadovo pareigas (2t., b.l.117). Taigi, pats pareiškėjas nurodo, jog pastebėjus neigiamas tendencijas, buvo siekiama įžvelgti UAB „City Plaza” valdymo trūkumus, bei juos pašalinti. Kadangi UAB „Real Estate Holding” 90 procentų turto sudarė UAB „City Plaza” akcijos, akivaizdu, jog UAB „City Plaza” turtinės padėties pablogėjimas tiesiogiai reiškė ir UAB „Real Estate Holding” turto sumažėjimą. Tačiau iš paties pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog buvo siekiama gerinti UAB „City Plaza” valdymą, kuriamos strategijos ir planai. Pareiškėjai kaip pagrindą tyčiniam bankrotui nurodo sudarytus įmonės sandorius, grąžinamas paskolas tiek akcininkams, tiek kitiems kreditoriams, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindiniai įmonės įsipareigojimai buvo prisiimti UAB “Real Esatate Holding” dar dirbant pelningai, o naujos paskolos buvo imamos grąžinti senosioms. Sutartyse nebuvo nurodyta, jog paskolos suteikiamos konkrečiam jos naudojimo tikslui, tokiu būdu, paskolos gavėjas galėjo jas panaudoti bet kokiems savo poreikiams tenkinti. Taigi, paskolų panaudojimas kitų paskolų grąžinimui buvo visiškai teisėtas. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu Swedbank, AB), UAB „City Plaza“, UAB „Finansų lyderis“, ir bankrutuojančios Vilnos AB „Drobė“, taikos sutartį, pagal kurią minėtos bylos atsakovai UAB „City Plaza“ ir UAB „Finansų lyderis“ solidariai įsipareigojo bankui iki 2009-05-01 sumokėti 3 036 851,97 EUR skolą (10 485 642,48 Lt). Šis banko reikalavimas iki 2009-05-01 nebuvo padengtas, todėl bankas įgijo teisę pradėti priverstinį išieškojimą iš UAB „City Plaza“. Iš šių aplinkybių matyti, jog kilo reali UAB „City Plaza“ nemokumo grėsmė. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant tokiai situacijai, UAB „Real Estate Holding” negalėjo gauti planuotų pajamų iš savo dukterinės bendrovės UAB „City Plaza“ nes iš šios bendrovės pajamų turėjo būti dengiamas įsipareigojimas pagal minėtą taikos sutartį, o UAB „Real Estate Holding” neturėjo jokių galimybių pasiskolinti papildomų lėšų iš trečiųjų asmenų, nes paskolos atveju būtų reikalaujama užtikrinti prievolės tinkamą įvykdymą turimu turtu, o UAB „Real Estate Holding” 90 proc. turtą sudarė UAB „City Plaza” akcijos, t.y., akcijos bendrovės, kuri turėjo vykdytiną 10 000 000 Lt įsipareigojimą bankui. Taigi akivaizdu, jog UAB „Real Estate Holding” bankrotą lėmė ne paimtos paskolos ir ne tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai ar neveikimas, o didžiausias UAB „City Plaza“ įsipareigojimas AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu Swedbank, AB). Teisėjų kolegija pažymi, jog banko reikalavimo teisė UAB „City Plaza” buvo kildinama iš laidavimo sutarties, užtikrinant tinkamą 2006-09-22 Kredito sutarties Nr.06-068427-IN/06-068428-KL (su visais pakeikimais ir papildymais) įvykdymą. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog 2006 m. pareiškėjas tiesiogiai dalyvavo UAB „City Plaza“ valdyme, taigi iš dalies prisidėjo ir prie UAB „City Plaza” priimto sprendimo užtikrinti tinkamą 2006-09-22 Kredito sutarties Nr.06-068427-IN/06-068428-KL (su visais pakeikimais ir papildymais) įvykdymą, laidavimu. Kadangi šis laidavimas buvo lemiamas UAB „Real Estate Holding” turtinei padėčiai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti UAB „Real Estate Holding” bankroto tyčiniu. Būtina pažymėti, jog UAB „Real Estate Holding” susidūrusi su finansiniais sunkumais derėjosi su bendrovės kreditoriais dėl prievolių įvykdymo terminų atidėjimo, taigi priešingai nei nurodo pareiškėjai, siekė gelbėti bendrovės padėtį, o tai taip pat prieštarauja pareiškėjų argumentams, jog sąmoningai buvo siekiama UAB „Real Estate Holding” bankroto.
Dėl dividendų išmokėjimo
Pareiškėjai nurodo, jog dividendai už 2007 m. buvo išmokėti nepagrįstai, nes 2007 m. nebuvo pelno. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais, nes byloje pateikti UAB „Real Estate Holding” finansinės atskaitomybės dokumentai parodo, jog 2007 m. bendrovė turėjo 15 767 143 Lt pelno. Minėti dokumentai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, šių dokumentų turinys nėra paneigtas, ir byloje nėra rašytinių įrodymų, prieštaraujančių jų turiniui. Teisėjų kolegija, neatsižvelgia į byloje pateiktą auditorės J. K. (2t., b.l.38) priešingą išvadą, nes šioje išvadoje klaidingai nurodyti metai, už kuriuos buvo išmokėtas 1 000 000 Lt pelnas, nes iš UAB „Real Estate Holding” 2008-04-30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog pelną nutarta išmokėti už 2007 metus. Apeliantai nurodo, jog 2007-12-31 Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta 53,321 Lt tipinės veiklos nuostolių buvo dar vienas faktorius neleidžiantis išmokėti dividendų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstatymas neskirsto, iš kokios veiklos gautas pelnas gali būti paskirstytas dividendams mokėti, todėl, esantys tam tikri nuostoliai tam tikrose veiklos srityse nėra įtakojantys dividendų paskirstymo, atsižvelgiant į bendrą turimą įmonės pelną. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dividendų įmonės akcininkams išmokėjimas už 2007 m., kuomet buvo pelno, niekaip nesusijęs su įmonės finansiniais sunkumais 2009 metais, bei pareiškėjų kreditoriniais reikalavimais atsakovui, atsiradusiais 2008-09-15, t.y. po 2008-04-30 įvykusio UAB „Real Estate Holding” eilinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės paskirstytino pelno paskyrimo dividendais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog akcininkams priimant sprendimą dėl 2007 m. pelno paskirstymo, nebuvo nei vienos įstatyme nurodytos sąlygos, kuriai esant dividendai negalėjo būti išmokėti.
Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrovė paskirtus dividendus turėjo išmokėti per 30 d. nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos, o pagal ABĮ 60 straispnio 2 dalį akcininkas paskirtus dividendus turėjo teisę išreikalauti kaip bendrovės kreditorius. Nagrinėjamu atveju UAB „Real Estate Holding” akcininkai, paskyrę dividendus, sutiko, kad jų išmokėjimas būtų atidėtas iki 2008-12-31, tuo tarpu pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su pareiškėjais, bendrovė už įsigytas akcijas turėjo atsiskaityti iki 2009-05-15. Kadangi pareiškėjams mokėjimo terminai dar nebuvo suėję, teisėjų klegija atmeta apelianto argumentus, jog bendrovė, išmokėdama akcininkams už 2007 m. dividendus, pažeidė galiojančias teisės normas, o šias lėšas privalėjo skirti pareiškėjų skolos padengimui.
Apelianto nuomone, paskolų sutartys, sudarytos su J. S., I. Č., P. B. (2008-12-31) ir B. T. Group (2009-03-31), ypač pablogino UAB „Real Estate Holding” finansinę padėtį, tačiau kaip teisingai nurodo tretieji asmenys, tuo metu, kai buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis tarp pareiškėjų ir atsakovo, įmonės kreditoriniai įsipareigojimai jau siekė 4 289 168,89 Lt ir UAB „Real Estate Holding” kreditoriniai įsipareigojimai nuo 2008-09-15 iki 2009-04-15 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisme dienos nekito ( 2008-09-15 - 4 289 168,89 Lt, 2008-12-31 - 4 319 974,75Lt, 2009-04-15 - 4 362 291,34 Lt). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentais, jog nurodomos paskolų sutartys, sudarytos su J. S., I. Č., P. B. (2008-12-31) ir B. T. Group (2009-03-31) ypač pablogino UAB „Real Estate Holding” turtinę padėtį ir šiomis paskolomis įmonė tyčia privesta prie bankroto.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nepaneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, todėl nėra teisnio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nurodytos aplinkybės ir išvados yra pakankamos, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kuriais netenkintas pareiškėjų prašymas pripažinti UAB „Real Estate Holding” bankrotą tyčiniu, teisėjų kolegija nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus reikalavimą UAB „Real Estate Holding” bankrotą pripažinti tyčiniu, atitinkamai atmestinas pareiškėjų reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, padidinant pareiškėjų, kaip trečios eilės kreditorių reikalavimus.
Dėl įkeitimu ir (arba) hipoteka kreditorinių reikalavimo tenkinimo
Bankroto bylose teismas yra aktyvus, todėl peržengdamas atskirojo skundo ribas, pasisako dėl pareiškėjų, kaip BUAB „Real Estate Holding” kreditorių eilės.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai yra įtraukti į BUAB „Real Estate Holding” trečios eilės kreditorių sąrašą su 800 000 Lt finansinio reikalavimo suma, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjų reikalavimų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas akcijų įkeitimu. Vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Taigi, pareiškėjai į BUAB „Real Estate Holding” kreditorių sąrašą turėtų būti įtraukti kaip kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir hipoteka, ir jų reikalavmai turėtų būti tenkinami pirmiausiai iš BUAB „Real Estate Holding” įkeisto turto (akcijų). Taigi, atsižvelgiant į ĮBĮ 34 straipnį, BUAB „Real Estate Holding” kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra tikslintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.