- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- ATP-529-195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00320-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje bei jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 2 d., apie 14.32 val., Širvintų raj., kelio A2 Vilnius-Panevėžys 47 km, vairavo automobilį Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,60 prom., automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad tą dieną važiavo iš Vilniaus ir kelyje jam sutriko širdies darbas, dėl ko išgėrė vaistų, turinčių alkoholio. Iš karto po to, kai jį policijos pareigūnai paleido, jis kreipėsi į ligoninę, kur gydytojai paėmė kraujo tyrimui ir surašė išvadą, kad jis yra blaivus, atlikus tyrimus, kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta. Taip pat nurodo, kad tikrinant blaivumą reikia laikytis teisės aktų reikalavimų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniu skundu A. T. ginčija Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimo byloje nėra.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba.
Taisyklių 2 punkte tikrinimas yra apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. 2011 m. gruodžio 2 d. alkotesteriu Alcotest 7410 buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,60 prom. (b.l. 6). Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas (b.l. 27) patvirtina, kad A. T. neblaivumo patikrinimo metu alkotesteris buvo patikrintas ir juo buvo galima naudotis, todėl pagrindo abejoti alkotesterio parodymais nėra.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad policijos pareigūnai privalėtų pakartotinai alkotesteriu patikrinti asmenį, jei asmuo nesutinka su alkotesterio užfiksuotais rezultatais. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai privalo pristatyti asmenį medicininės apžiūros atlikimui tik tada, kai transporto priemonės vairuotojas, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, įtariamas esant apsvaigęs arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, asmuo savo iniciatyva gali kreiptis dėl medicininės apžiūros atlikimo. Medicininė apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Taisyklių 2 p.). LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte nurodyta, kad medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Atlikus medicininę apžiūrą yra surašomas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, kurio forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Byloje esantis išrašas iš medicininės kortelės patvirtina, kad A. T. 2011 m. gruodžio 2 d. 15.50 val. kreipėsi į VšĮ Širvintų ligoninė (b.l. 16). Išraše nurodyta, kad A. T. yra sąmoningas, adekvatus, Rombergo pozoje stabilus, aritmetinius veiksmus atlieka gerai, eisena tiesi, alkoholio kvapo iš burnos nesijaučia, taip pat nurodyta diagnozė, kad A. T. yra blaivus. Taip pat byloje yra pateikta specialisto išvada Nr. T-A8791/11(01) (b.l. 28), kurioje nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 2 d. 16.00 val. buvo paimta A. T. kraujo etilo alkoholio kiekiui nustatyti, ištyrus kraują padaryta išvada, kad A. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad medicininė apžiūra A. T. buvo atlikta praėjus 1 val. 18 min. po pažeidimo padarymo, o kraujas tyrimams paimtas po 1 val. 28 min. nuo pažeidimo padarymo. Atsižvelgtina į tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis organizme mažėjo, be to, neatmestina galimybė, kad A. T. galėjo imtis atitinkamų priemonių alkoholio kiekiui organizme sumažinti. Diagnozė dėl A. T. blaivumo vertintina kritiškai, nes atliekant apžiūrą nustatytos aplinkybės nebuvo surašytos patvirtintos formos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte, be to, pagal Metodikos 11 punktą išvada dėl blaivumo (neblaivumo) yra suformuluojama tik tada, kai gaunami kraujo tyrimų rezultatai, todėl atliekant A. T. medicininę apžiūrą nebuvo laikomasi Metodikos reikalavimų. Pažymėtina, kad Metodikos 8.4. punkte nustatyta, kad vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas, tuo tarpu vakuuminis mėgintuvėlis su A. T. kraujo mėginiu buvo neužantspauduotas (b.l. 52), taip pat matyti, jog tyrimams iš A. T. buvo paimta 3,6 ml kraujo (b.l. 52, 54), kai Metodikos 8.2. punkte nustatyta, kad tyrimams turi būti paimta ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, specialisto išvada dėl etilo alkoholio kiekio A. T. kraujyje taip pat vertintina kritiškai. Be to, Širvintų rajono apylinkės teismas, siekdamas pašalinti visas abejones, byloje paskyrė ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad VšĮ Širvintų ligoninės medikų atlikta apžiūra bei kraujo tyrimo duomenys nepaneigia alkotesterio parodymų (b.l. 50-51).
Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos pareigūnai: 1) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad esant neblaivumo/apsvaigimo požymiams (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Policijos pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog A. T. buvo pasimetęs, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, šias aplinkybes policijos pareigūnai A. A. ir S. B. patvirtino apklausti teismo posėdžio metu, nors byloje nenustatyta, kad A. T. buvo liepta eiti tiesia linija ar stovint pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti alkotesterio parodymus neteisėtais.
Šalies argumentai
A. T. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs, todėl vertintini kritiškai. Administracinio teisės pažeidimo protokole A. T. nurodė, kad vaistus vartojo iš karto išėjęs iš teismo posėdžio, teismo posėdžio metu pradėjo teigti, kad vienus vaistus vartojo iš karto po teismo posėdžio, o kitus jau važiuodamas kelyje, nes jam vėl pasidarė bloga. Toks paaiškinimų keitimas traktuotinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti susirgus arba pavargus, bet A. T. nesustojo ir važiavo toliau. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, vartodamas alkoholio turinčius vaistus, privalo suvokti, kad tokiu būdu gali pažeisti draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. T. veika kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir administracinė nuobauda paskirta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.