Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kongera“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Kongera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus nurodytus: atsakovo 2016-05-16 pranešime Nr. A33(12)-101 ir 2016-06-08 pranešime Nr. A33(12)-127, kuriais neteisėtai ieškovo prašyta pagrįsti konkursinio pasiūlymo kainą, t.y. pripažinti, jog atsakovas ieškovo konkursinio pasiūlymo kainą nepagrįstai laikė neįprastai maža; atsakovo 2016-07-07 pranešime Nr. A33(12)-165, kuriuo atmestas ieškovo konkursinis pasiūlymas; atsakovo 2016-07-28 pranešime Nr. A33(12)-191, kuriuo atmesta ieškovo pretenzija; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad perkančioji organizacija vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Administracinio pastato statybos Vilniaus rajono Nemenčinės m. biatlono sporto komplekse darbų pirkimas“, kuriam ūkio subjektų grupė UAB „Kongera“ ir UAB „RNVD Group“ pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija vertindama ieškovo pasiūlymą paprašė ieškovą pagrįsti pasiūlyme nurodytų darbų siūlomą kainą, kurią ieškovas pateikė, tačiau atsakovas pasiūlymą atmetė. Perkančioji organizaciją atmesdama ieškovo pasiūlymą taikė neįprastai mažos kainos institutą, tačiau pasiūlyta darbų kaina neturi VPĮ 40 str. nustatytų neįprastai mažos kainų požymių. Ieškovo pasiūlyta darbų kaina yra mažesnė tik 21,96 proc. Perkančioji organizacija atmesdama ieškovo pasiūlymą nemotyvavo, kodėl tiekėjo pateiktos išplėstinės lokalinės sąmatos nepagrindžia darbų pasiūlymo kainos. Perkančioji organizacija darbų kainą pagrįsti prašė techninėmis specifikacijomis, kurių pateikimas nebuvo nustatytas Pirkimo sąlygose ir tokių dokumentų pateikimas nepagrindžia tiekėjo darbų kainos. Perkančioji organizacija darbų kainą prašė pagrįsti kitų ūkio subjektų komerciniais pasiūlymais, kurie pažeidžia tiekėjo komercinę paslaptį. Prašydama pasiūlymo kainą pagrįsti dokumentais, kurių pagrindimas nėra nustatytas nei pirkimo dokumentuose, nei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, perkančioji organizacija modifikavo Konkurso sąlygų turinį, taip pažeisdama skaidrumo principą.

Atsiliepimu Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad palaiko visus atsakyme į pretenziją nurodytus argumentus. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes ji būtent turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo –pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Perkančiajai organizacijai vertinant ieškovo pasiūlymą iškilo klausimas dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos, todėl paprašė ją pagrįsti, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, atsakovas nustatė, kad ieškovas pateikė lokalines darbų sąmatas pagal vieneto kainą sustambintai (su priskaitymais), o ne įkainiui, todėl pateiktų lokalinių sąmatų nebuvo galima tiesiogiai palyginti su projektiniais įkainiais ir nesant medžiagų ir įrenginių komercinių pasiūlymų nėra aišku, ar pasiūlyta kaina yra tinkama. Atsakovo komisijos nariai nusprendė pakartotinai kreiptis į ieškovą prašydami pateikti išplėstines lokalines darbų sąmatas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys. Ieškovas pateikė patikslinimą, pateikė lokalines sąmatas, tačiau nepateikė kitų prašomų dokumentų. Lyginant tiekėjo pateiktuose lokaliniuose sąmatose nurodytus įkainius su projektiniais įkainiais, nustatyta, kad tiekėjas ženkliai sumažino pasiūlymo kainą bei perkančiosios organizacijos prašymu nepateikė techninių specifikacijų bei komercinių pasiūlymų, todėl jo pasiūlymą atmetė. Pažymi, kad visų Pirkimo dalyvių kvalifikacijos vertinimo procedūra ir dalyvių kvalifikacijai keliami reikalavimai buvo aprašyti Konkurso sąlygose ir visiems taikomi vienodai.

Dubliku ieškovas UAB „Kongera“ prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad atsakovas nepateikė atsiliepime jokių atsikirtimų į ieškovo ieškinį, nepaneigė ieškovo argumentų.

Tripliku atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog palaiko komisijos poziciją, išdėstytą atsakyme į ieškovo pretenzija, papildomai nurodo teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką. Pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįpratai mažą kainą, pagrįsti pateiktą pasiūlymą. Ieškovo pasiūlymo kaina atitiko įprastai mažos kainos sąlygas, todėl atsakovas prašė ją pagrįsti.

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovas vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Administracinio pastato statybos Vilniaus rajono Nemenčinės m. biatlono sporto komplekse darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas), kuriam pasiūlymą pateikė ūkio subjektų grupė UAB „Kongera“ ir UAB „RNVD Group“. Atsakovas atlikdama ieškovo pasiūlymo vertinimą, kreipėsi į ieškovą pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą. 2016-05-20 ieškovas pateikė patikslinimą dėl pasiūlymo kainos pagrindimo su priedais. Atsakovas 2016-06-08 išnagrinėjęs ieškovo pateiktus dokumentus nustatė, kad ieškovas pateikė lokalines darbų sąmatas pagal vieneto kainą sustambintai, o ne įkainiui, nepateikė medžiagų ir įrengimų komercinių pasiūlymų, todėl pakartotinai kreipėsi į ieškovą pateikti papildomus dokumentus. Ieškovas pateikė patikslinimą dėl paisymo kainos pagrindimo su priedais. Perkančioji organizacija išnagrinėjusi ieškovo pateiktus dokumentus ir atsižvelgusi į techninio projekto vadovo išvadą, vadovaudamasi Konkurso sąlygų 63.5 punktu ieškovo pasiūlymą atmetė.2016-07-21 ieškovas pateikė pretenziją, kurios atsakovas netenkino.

Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl UAB „Kongera“ Konkursui pateikto pasiūlymo atmetimo, ieškovui nepagrindus neįprastai mažos kainos ir šiai kainai pagrįsti tiekėjo pateiktų paaiškinimų tinkamumo ir pakankamumo.

Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai, ir sudaranti sąlygas jai išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, kurį lemia viešajame pirkime pateiktas ekonomiškai nepagrįstas pasiūlymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2012-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu, nes suteikia perkančiajai organizacijai papildomą galimybę po to, kai jau įvertina tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, visų pirma skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo grėsmės, kad tiekėjo siūloma mažiausia kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Kita vertus, perkančiosios organizacijos atžvilgiu, šis institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu.

Ieškovas teigia, kad perkančioji organizaciją nepagrįstai ieškovo pasiūlymui taikė neįprastai mažos kainos institutą, kadangi pasiūlyta darbų kaina neturi VPĮ 40 str. nustatytų neįprastai mažos kainų požymių, nes ieškovo pasiūlyta darbų kaina yra mažesnė tik 21,96 proc.

Nustatyta, kad 2016-05-16 perkančioji organizacija nagrinėdama visų Konkurse pateikusių tiekėjų pasiūlymus, tikrino, ar dalyviai nepasiūlė neįprastai mažos kainos, ir susipažinusi su pasiūlymais, nustatė, jog ieškovo pasiūlymo kaina yra mažesnė kaip 15 procentų, nuo visų (neatmestų) pasiūlymų kainų aritmetinio vidurkio, todėl ieškovą prašė pagrįsti pasiūlymo kainą, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą: kainos išskaidymą, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys, išskaidytų kainų pagrindimą; kitą pasiūlymo kainą pagrindžiančią informaciją.

Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos skirtos apsaugoti ir konkurso dalyvius, pateikusius mažiausios kainos pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos pareigos turi būti vykdomos nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų. Šioje teisės normoje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, jos manymu, reikšmingais pasiūlymo aspektais, kainos sudėtinėmis dalimis ir skaičiavimais, taip pat pateiktas kriterijų, į kuriuos perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, turėtų atsižvelgti, sąrašas. Perkančioji organizacija, reikalaudama tiekėją pagrįsti pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, taip pat gali prašyti pateikti įrodymus, išvardytus VPT direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintose Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijose.

Pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009-09-30 įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2 punkte nustatyta, jog pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 p.); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (2.2 p.). Šiame įsakyme vienareikšmiškai nurodyta, jog neįprastai maža kaina yra laikoma tokia kaina, kuri atitinka bent vieną iš dviejų sąlygų. Pažymėtina, jog nei minėtame įsakyme, nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nėra suteikta teisė pačiai nuspręsti ar pasirinkti, kuriuo punktu vadovautis, sprendžiant dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos. Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio nuostatų taikymo kontekste tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi visiems tiekėjams tinkamai ir objektyviai nustatyti, kokie neįprastai mažos kainos pasiūlymai yra įtartini, visus šiuos pasiūlymus vienodai patikrinti ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus, taikant tuos pačius vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Bylos duomenys tvirtina, kad perkančioji organizacija elektroninėje viešųjų pirkimų erdvėje nurodė, kad viešajam pirkimui planuojama skirti 840 000 Eur. Ieškovas nurodė savo pasiūlymo kainą 655 555,55 Eur, kuri yra 30 ir daugiau procentų mažesnė (21,96 proc.) nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009-09-30 įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2.2 p.), kas leido perkančiajai organizacijai spręsti dėl ieškovo pasiūlymo neįprastai mažos kainos ir prašyti tiekėją ją pagrįsti, todėl ieškovo argumentas, jog pasiūlyta darbų kaina neturi VPĮ 40 str. nustatytų neįprastai mažos kainų požymių, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat teigia, jog perkančioji organizacija atmesdama ieškovo pasiūlymą nemotyvavo, kodėl tiekėjo pateiktos išplėstinės lokalinės sąmatos nepagrindžia darbų pasiūlymo kainos. Tačiau priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas prašydamas pagrįsti pasiūlymo neįprastai mažą kainą, nurodė motyvus ir kokius įrodymus pateikti, t.y. kainos išskaidymą, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys, išskaidytų kainų pagrindimą ir pateiktų kitą pasiūlymo kainą pagrindžiančią informaciją. Atsakovas įvertinęs ieškovo 2016-05-18 patikslinimą dėl pasiūlymo kainos pagrindimo kartu su pateiktais priedais, nurodė, kad ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos pateiktos sustambintai pagal vieneto kainą, todėl lokalinių sąmatų negalima palyginti su projektiniais įkainiais, ir nesant medžiagų ir komercinių pasiūlymų taip pat neaiškus kainos tinkamumas, todėl 2016-06-08 parkartotinai prašė ieškovą pateikti išplėstines lokalines sąmatas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (lokalines sąmatos įkainiui(darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmai); pateikti karkasinių pastatų gelžbetoninių išorinių sienų plokščių, kai plokštės plotas daugiau kaip 5m2 iki 10m2, kai plokštės plotas daugiau 10m2 iki 15m2, kai plokštės plotas daugiau 15m2 (žiniaraštis 5 „Pastato sienos“), aliuminio ir plastikinių langų, durų (žiniaraštis 7 „Langai ir durys“), akmens masės plytelių grindų dangų, linoleumo grindų dangų (žiniaraštis 8 „Grindys ir apdaila“), tuštuminių perdengimo plokščių, gelžbetoninių laiptų maršų (žiniaraštis 4 „Perdenginis), gelžbetoninių kolonų (žiniaraštis 3 „Pastato karkasas“), vandens minkštinimo įrenginio, dūmtraukių su termoizoliacija (žiniaraštis „Katilinė ir įrengimai“), vėdinimo agregato (žiniaraštis „Vėdinimas“) technines specifikacijas bei komercinius pasiūlymus. Ieškovas atsakydamas į perkančiosios organizacijos prašymą, 2016-06-15 pateikė lokalines sąmatas, kitų prašomų dokumentų nepateikė. Perkančioji organizacija įvertinusi ieškovo pateiktus dokumentus nustatė, kad tiekėjas ženkliai sumažino pasiūlymo kainą (konkrečiosiose pasiūlymo pozicijose – pastato pamatams, lauko laiptams, pastato karkasui, perdangai, sienoms) ir nepateikė techninių specifikacijų bei komercinių pasiūlymų, todėl vadovaudamasi Konkurso sąlygų 65.5 punkto pagrindu, kai pasiūlyta neįprastai maža kaina ir tiekėjas nepateikė raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo ar kitaip nepagrindė neįprastai mažos kainos, ieškovo pasiūlymą atmetė.

Ieškovo manymu, atsakovas nepagrįstai darbų kainą pagrįsti prašė techninėmis specifikacijomis, kurių pateikimas nebuvo nustatytas Pirkimo sąlygose ir tokių dokumentų pateikimas nepagrindžia tiekėjo darbų kainos, prašymas darbų kainą pagrįsti kitų ūkio subjektų komerciniais pasiūlymais pažeidžia kitų tiekėjų komercinę paslaptį.

Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo faktinės išlaidos yra mažesnės, nei turėtų būti pagal pirkimo dokumentus ar kitų tiekėjų pasiūlymus, arba kai šios išlaidos yra dengiamos kitomis pajamomis, tiekėjams gali būti keliami didesni jų pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, suprantamumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Iš Konkurso sąlygų IX skyriaus „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ 63.5 punkto nuostatų matyti, jog pasiūlymas gali būti atmestas, jeigu buvo pasiūlyta neįprastai maža kaina ir tiekėjas komisijos prašymu nepateikė raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo arba kitaip nepagrindė neįprastai mažos kainos. Nagrinėjamu atveju tiekėjui (šiuo atveju ieškovui), kaip minėta, kilo pareiga neįprastai mažą pirkimo kainą pagrįsti aiškiai, išsamiai ir suprantamai.

Šiuo atveju iš ieškovo pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad savo pasiūlytą neįprastai mažą kainą grindė pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, pažymėdamas, jog perkančiajai organizacijai draudžiama vertinti ir laikyti neįprastai mažomis kainomis atskirų pasiūlymo kainą sudarančių sudedamųjų dalių kainas. Ieškovas perkančiajai organizacijai nurodė, kad techninių specifikacijų pateikimas ir jų vertinimas neturi įtakos pagrindžiant konkursinio pasiūlymo kainą, be to pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta atskleisti naudojamų medžiagų techninės specifikacijos. Tačiau neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinimas yra individuali kategorija. Dėl to, ar neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir panašiai. Toks paaiškinimas grindžiamas tuo, kad neįprastai mažos kainos instituto vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastu, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Todėl perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl neįprastai mažos siūlomų paslaugų ar prekių kainos ji pati ir nustato, ar tiekėjų pateiktas pagrindimas pašalina įtarimus, ar perkančiajai organizacijai yra pakankamai duomenų siekiant įsitikinti realia galimybe teikti paslaugas už pasiūlytą kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2340/2013). Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai techninio projekto rengėjas 2016-06-30 raštu Nr. 1-27 patvirtino, kad ieškovo lokalinėse sąmatose naudojama skirtinga skaičiavimo metodika, žemės darbų, statybos darbų sąmatose nenurodomos netiesioginės išlaidos, o pastato inžinierinėse dalyse netiesioginės išlaidos pridedamos, sąmatose nėra nurodyti darbo projekto ir išpildomosios medžiagos kaina, nepasidomėta, ar darbo projektą rengtų projektuotojas, parengęs techninį projektą, taip pat nustatytas ženklaus kainų neatitikimo ir trūkstamų pozicijų palyginimas. Be to, kaip matyti, perkančioji organizacija ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą, prašydama ir sudarydama sąlygas pateikti tinkamus įrodymus, kurie pagrįstų jo siūlomą kainą, tačiau ieškovas nurodydavo ir pateikė dokumentus, kurie tik deklaratyviai aiškina kainos realumą, todėl perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė prašyti pateikti ir technines specifikacijas, ir komercinius pasiūlymus, kurių nepateikus perkančiajai organizacijai sudarė pagrindą ieškovo pasiūlymą atmesti. Atsižvelgiant į nustatytą, laikytina, jog ieškovas pirkimo procedūrų metu nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiekė bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, net reikšdamas pretenziją nepateikė naujų įrodymų ir įrodymų, kurių reikalavo atsakovas, pagrindžiančių neįprastai mažą kainą, o dokumentai, pagal kurią perkančiajai organizacijai neįmanoma nustatyti kainos pagrindimą, nepatvirtina pasiūlymo nepagrįstai mažą kainą ir negali būti laikomi pakankamai duomenimis pasiūlymo kainos pagrindimui. Toks ieškovo elgesys neatitinka rungtyniškumo principo ir bendradarbiavimo pareigos, tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėją įpareigojančios veikti aktyviai ir siekti kainos pagrįstumo nustatymo, atitinkamai nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią neatitinkančiais įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012). Dėl to, ieškovui tinkamai nepagrindus savo pasiūlytos neįprastai mažos kainos, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė pasiūlytos kainos realumo ir ekonominio pagrįstumo, t. y. kad už tokią kainą ieškovas bus pajėgus tinkamai įvykdyti sutartį pagal pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas (CPK 178, 179 str.).

Atmestinas ieškovo argumentas, jog ieškovas neprivalėjo pateikti kitų tiekėjų komercinių pasiūlymų, nes tai yra komercinė paslaptis, kadangi yra grindžiamas subjektyvia ieškovo prielaida, ieškovas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nepaaiškina, ar ieškovas iš viso yra kreipęsis į komercinius pasiūlymus teikiančius asmenis, prašydamas komercinių pasiūlymų ir nėra gavęs atsakymų. Be to ieškovas dalyvaujantis viešajame pirkime turi būti pasiruošęs visomis įmanomomis priemonėmis pagrįsti savo pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Bylos duomenys tvirtina, kad pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymų kainą buvo nustatyta ir kitiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams, kurie klausimo dėl dokumentų pateikimo negalimumo nekėlė. Tuo tarpu ieškovas, atsakydamas į perkančiosios organizacijos paklausimus dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymo pagrindimo, savo pareigos pagrįsti neįprastai mažą pirkimo kainą neįvykdė, nepateikė jokių tinkamų apskaičiavimų ir įrodymų, kurie perkančiajai organizacijai leistų padaryti išvadą, kad ieškovo siūloma neįprastai maža kaina yra pagrįsta (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas pažymi, jog perkančioji organizacija prašydama pasiūlymo kainą pagrįsti dokumentais, kurių pagrindimas nėra nustatytas nei pirkimo dokumentuose, nei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, modifikavo Konkurso sąlygų turinį, taip pažeisdama skaidrumo principą. Tačiau šis ieškovo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu ir atmestinu, kadangi tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, taip pat turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Ši taisyklė užtikrina tiekėjų teises grįsti savo pasiūlymų kainas įvairiomis priemonėmis bei skatina jų bendradarbiavimą su perkančiąja organizacija, todėl šios pareigos vykdymas nelaikytinas Konkurso sąlygų modifikavimu ar skaidrumo principo pažeidimu (VPĮ 3 str.).

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija vykdydama viešąjį Konkursą VPĮ reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų nepažeidė, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo pasiūlymą, todėl naikinti ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus nėra pagrindo, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu, dėl to atmestinu.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Sprendimui įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016-08-12 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-423⁸ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo UAB „Kongera“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016-08-12 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.