Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūno 2014 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracine tvarka nubaustas V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūno 2014 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį dėl to, kad 2014-04-19 18.10 val. (duomenys neskelbtini) namu, V. G. be pavadėlio vedamas vokiečių aviganio veislės šuo, sužalojo mišrūnų veislės šunį, kuris išbėgo iš 104 namo kiemo, jam įkąsdamas, kai už šuns gydymą buvo sumokėta 60 Lt. Be to, ties (duomenys neskelbtini) V. G. kalbantis su E. N., kuris sėdėjo automobilyje VW JETTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo vestas šuo letenomis apgadino automobilio vairuotojo pusės dureles ir tuo padarė 350 Lt materialinės žalos. Tuo V. G. pažeidė „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų 2013-05-31 Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus 2013-05-31 įsakymu Nr. A-659 (2014-02-14 įsakymo Nr. A-197 nauja redakcija) 44 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje V. G. palaikė savo skundą, prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti jam įspėjimą. Jis iš dalies prisipažįsta, bet jo šunį išprovokavo mažas šuniukas, kaltė yra abipusė. Prisipažįsta, kad šunys susipyko ir jo šuo buvo be pavadėlio. Bet kitas šuo išbėgo iš kiemo ir puolė ant jo šuns. Jo šuo buvo be antsnukio. Veislė yra vokiečių aviganis. Žino vedžiojimo tvarką, bet ten nebuvo jokių žmonių, jo šuo nėra agresyvus. Galbūt ir įkando tam mažam šuniukui. Žino, kad šunys susipyko, bet ar įkando, jis nežino. Mažas šuniukas išbėgo iš kiemo ir puolė ant jo šuns. Eidamas toliau, pajuto, kad jį seka su mašina. Priėjo prie mašinos ir paklausė, kodėl seka. Jam sakė, kad jis nepabėgs, nors niekur ir nebėgo. Nuėjo toliau, bet jie vis tiek sekė iš paskos. Šuo buvo prie jo su pavadėliu. Nematė, kad šuo būtų apgadinęs mašiną. Jis matė tai, ką šuo daro, nes pokalbis truko tik akimirką. Prašė sumažinti baudą arba skirti įspėjimą, nes neturi pinigų sumokėti baudai, yra išlaikomas močiutės, mokosi (duomenys neskelbtini) universitete. Labai gailisi. Prisipažįsta tik iš dalies, nes tas šuniukas pats puolė jo šunį.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, visos aplinkybės žinomos. Buvo kieme, tvarkė vaiko dviratuką. Žmona su vaiku ir šuniuku irgi buvo kieme. Gyvena (duomenys neskelbtini). Pro šalį ėjo pilietis su palaidu vokiečių aviganių veislės šuniu. Jo kieme taip pat lakstė šuniukas, bet jis dresuotas, vykdo visas komandas. Jis saugo kūdikį, kaip savo vaiką. Savo šunį pilietis vedėsi be antsnukio, be pavadėlio. Jų šuniukas niekada neina iš kiemo, visada būna kieme. Vilkinis šuo iš pradžių užbėgo pas kaimynus, po to įkišo snukį į jų kiemą pro pravirus vartelius. Dėl tos priežasties jų šuniukas puolė, nes saugojo jų vaiką ir juos. Abu šunys išėjo iš už vartų ir pažeidėjo šuo pradėjo kandžioti jų šuniuką. Pasakė, kad pasiimtų savo šunį, bet tik išplūdo necenzūriniais žodžiais. Šuniukui buvo žaizda, reikėjo siūti. Jo šuo buvo neskiepytas, neprižiūrėtas ir vaikštantis laisvai po gyvenamą rajoną. Visa laimė, kad nepalietė jų vaiko. Pilietis išplūdo ir juos, ir kaimynus. Jis ėjo kartu su mergina. Paėjęs kiek toliau, vėl paleido šunį. Kol ėjo nuo jų kiemo, laikė jį už antkaklio, bet po to vėl paleido. Iškvietė policijos pareigūnus. Sėdo į automobilį ir sekė pilietį, kad niekur nedingtų, kai atvyks policija. Sekė per 100 metrų atstumą. Jis pamatė, kad jie seka, grįžo prie jų, paleido šunį, kuris šoko ant mašinos durelių ir jas nubraižė. Priėjęs gąsdino, kad padegs jų namą, jei ir toliau seks. Atvykusi policija nufotografavo jų automobilį, surašė protokolą. Skunde yra nurodyta neteisingai, nes šunį vedžiojo gyvenamajame rajone. Kai pilietis pradėjo eiti link jų, sustojo, grįžo prie jų su šuniu ir jį paleido, užlipo ant galinių durelių ir jas nubraižė. Policija atvyko ten, kur sustojo, viską jiems paaiškino. Ką pilietis pareigūnams pasakojo, jis nežino. Nuostoliai jiems neatlyginti, neatsiprašė, tik grasino. Matosi, kad pilietis nesigaili, neįvertina nuobaudos švelnumo.

Liudytoja R. N. teisme parodė, kad žino, kodėl iškviesta, pilietis pažįstamas iš matymo. Viskas galėjo vykti balandžio mėn., tiksliai nebepamena. Dirbo kieme, tvarkė dviratuką. Pilietis ėjo su šunimi pro šalį. Šuo buvo be antsnukio, palaidas. Jų šuniukas labai saugo jų vaiką ir juos pačius. Iš pradžių piliečio šuo užsuko pas kaimynus, po to bandė įeiti pas juos, nes buvo praviri varteliai. Jų šuo juos gynė. Šunys susipjovė už vartų, bet ten taip pat yra jų teritorija. Gyvena (duomenys neskelbtini) name. Viskas vyko ties jų namu. Buvo apkandžiotas jų šuo, pažeidėjas net nebandė jo atitraukti. Viską stebėjo kieme. Kai pradėjo kviesti savo šunį, šiaip ne taip atbėgo, pasiėmė, nunešė į vidinį kiemą. Pažeidėjas prisisegė šunį, išplūdo juos ir nuėjo. Iškvietė policiją. Kiek toliau paėjęs, pažeidėjas vėl paleido šunį, nors ėjo gyvenamųjų namų kvartale. Sėdo į automobilį, sekė iš paskos, kad kur nors nepasislėptų, kai atvyks policijos pareigūnai. Kai pamatė, kad seka, jis nedraugiškai ėjo link jų. Palaidas šuo ėjo šalia jo. Atėjęs prie automobilio, pradėjo gąsdinti, negražiai kalbėti. Šuo užlipo ant automobilio ir nubraižė dureles. Tiksliai negali pasakyti, ar šuo buvo su pavadėliu, bet atrodo, kad buvo palaidas. Apibraižė kairės pusės galines dureles. Nuostolių neatlygino, neatsiprašė, jie su juo nekalbėjo, susisiekti su jais nebandė. Grėsmė buvo iškilusi jų kūdikiui. Ką pažeidėjas aiškino policijos pareigūnams, nežino, nes nedalyvavo.

Liudytojas J. S. teisme parodė, kad asmuo jam nepažįstamas, žino, kodėl yra iškviestas. Grįžo su sūnumi iš žvejybos, pastatė mašiną. Iš už kampo pasirodė jaunuolis su mergina ir palaidu šunimi. Šuo apėjo aplink mašiną, nusišlapino ant priekabos padangos. Jaunuolis su mergina ėjo iš gatvės pusės. Vilkinis šuo bėgo pro vartelius, į jų kiemą nėjo. Gyvena (duomenys neskelbtini) name. Jie pasitraukė į kiemą. Sūnus sakė jaunuoliui, kad prisirištų šunį, nes buvo palaidas ir be antsnukio. Jaunuolis atsakė necenzūriniais žodžiais. Kaimynų varteliai buvo praviri, išlindo mažas šuniukas. Vilkinis šuo puolė mažą šuniuką, jį sukando. Jaunuolis net nenorėjo raminti savo šuns, nors buvo šalia. Paskui paėmė šunį už antkaklio, pasivedė kelis metrus ir vėl paleido. Girdėjo, kad kažkoks vyras važiavo pro šalį, davė pastabą dėl palaido šuns. V. G. matė pirmą kartą. Viskas vyko greitai, mažas šuniukas staugė gal kokias 5 minutes. Pro vartelius išėjo kaimyno žmona, paėmė šuniuką, o jaunuolis, apsižodžiavęs, nuėjo.

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, pilietis pažįstamas iš įvykio. Grįžo iš žvejybos, krovėsi daiktus iš mašinos. Jaunuolis vedėsi šunį be antsnukio. Pro vartelius išbėgo kaimynų šuniukas, piliečio šuo puolė jį. Jie apsižodžiavo ir jaunuolis nuėjo toliau. Vilkinis šuo apibėgo aplink jų mašiną, į kiemą nelindo. Viskas vyko prie kaimynų tvoros. Kaimynė šaukė, kad patrauktų šunį, išėjo pro vartelius, pasiėmė šuniuką, o pažeidėjas nuėjo toliau. Kaimynas iškvietė policijos pareigūnus, patys važiavo iš paskos jaunuolio, kad šis niekur nedingtų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad V. G. 2014 m. birželio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūno nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį dėl to, kad pažeidė „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių“, patvirtintų 2013-05-31 Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus 2013-05-31 įsakymu Nr. A-659 (2014-02-14 įsakymo Nr. A-197 nauja redakcija) 44 punkto reikalavimus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Ši teisės norma yra blanketinė, t.y. nukreipianti į savivaldybių tarybų patvirtintas taisykles. Todėl nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėtas taisykles pažeidė. V. G. inkriminuotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-659 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių“ 44 punkto pažeidimas. Pastarasis numato, kad šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose; gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė"; jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio; asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus; pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu; kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo; šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams; jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Teisme V. G. neneigė, kad jis vedžiojo šunį be pavadėlio, be antsnukio, tačiau nurodė, kad jo šunį išprovokavo mažas šuniukas, kitas šuo išbėgo iš kiemo ir puolė ant jo šuns, šunys susipyko, bet ar įkando, jis nežino. Tokius V. G. paaiškinimus teismas iš dalies atmeta ir vertina kaip siekį atriboti save nuo įvykio ir išvengti administracinės atsakomybės. Be to, jo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga. Apklausus liudytojus – E. N., R. N., J. S., M. S., paaiškėjo, kad V. G. Pabalių gatvėje šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio. Tiek E. N., tiek R. N. teismui patvirtino, kad V. G. šuo, vedžiojamas palaidas, bandė įlįsti į jų kiemą, kuriame buvo jie ir jų 5 mėnesių vaikas, todėl kieme buvęs jų šuniukas, kuris yra dresuotas, saugodamas šeimininkus, išbėgo pro vartelių plyšį, dėl ko buvo sužalotas V. G. šuns. Teismas remiasi minėtais liudytojų parodymais, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs, detalizuoti, liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, be to, jų parodymai duoti davus priesaiką teisme, nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti V. G. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Aplinkybes dėl E. N. ir R. N. šuns sužalojimo patvirtina ne tik liudytojai – J. S., M. S., bet ir byloje esanti rašytinė bylos medžiaga, išrašas iš ligos istorijos, iš kurio matyti, kad E. N. šuo 2014-04-22, t.y. praėjus trims dienoms po įvykio, buvo vežamas į veterinarijos kliniką dėl žaizdos išvalymo, apdorojimo, dėl ko buvo paskirti vaistai. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio kvito matyti, kad E. N. už šuns gydymą R. R. veterinarijos klinikai sumokėjo 60 Lt.

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nors V. G. teigė, kad jis šunį vedžiojo neapgyvendintoje vietoje, o aplink jokių žmonių nebuvo, todėl niekam grėsmės nekėlė, tačiau teismas daro priešingą išvadą. Teisme apklausti liudytojai, rašytinė bylos medžiaga rodo, kad Pabalių gatvėje, Šiauliuose, yra gyvenamųjų namų, kur gyvena žmonės. Be to, pagal Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 44 punktą šunys viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo; šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams; jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Taigi atsižvelgiant į tai, kad į Pabalių gatvę, Šiauliuose bet kuriuo metu galėjo patekti pašaliniai asmenys, teismas sprendžia, kad V. G. šunį vedžiojo viešoje vietoje, kur galiojo jau minėtos „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklės“.

Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad V. G. pažeidė „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių“ 44 punkto reikalavimus, t.y. viešoje vietoje vedžiojo (vedė) šunį be pavadėlio, be to, neužtikrino, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Tokių taisyklių pažeidimas lėmė tai, kad E. N. šuo buvo sužalotas, o dėl už šuns gydymą sumokėtų 60 Lt asmuo patyrė materialinę žalą.

Teisme aiškinantis bylos aplinkybes, paaiškėjo ir tai, kad V. G. vedžiojamam šuniui sužalojus E. N. šunį, jis pasišalino iš įvykio vietos, todėl E. N. ir R. N., iškvietė policijos pareigūnus ir sėdę į automobilį sekė nueinantį V. G.. Tokių aplinkybių neginčijo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau jis skunde nurodė, kad E. N. ir R. N. privažiavo prie jo su šunimi ir erzino jų šunį. Duodamas paaiškinimus teismui, V. G. jau nurodė, kad jis pats priėjo prie mašinos ir paklausė, kodėl seka. Tokios aplinkybės rodo, kad V. G., aiškindamas įvykio aplinkybes, nėra nuoseklus. Be to, jis teigė, kad nematė, kaip jo vedžiojamas šuo būtų apgadinęs Norvaišų mašiną. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, daro priešingą išvadą. Teisme liudytojais apklausti E. N., R. N. nurodė, kad jie sekė nueinantį V. G. būdami nuo jo nutolę apie 100 metrų atstumu. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad nei E. N., nei R. N. neturėjo tikslo erzinti nei V. G., nei jo šuns, bylos aplinkybės liudija, kad jie apie įvykį buvo pranešę policijai, todėl turėjo vienintelį tikslą nepamesti V. G. iš akių, kad jį galėtų nurodyti atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau V. G., juos pamatęs, sugrįžo prie jų automobilio, o V. G. šuo automobilį subraižė. Prie bylos esančios fotonuotraukos taip pat įrodo ir patvirtina E. N. automobilio subraižymo faktą.

Tokios aplinkybės rodo, kad V. G. pažeidė „Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių“ 44 punkto reikalavimus, o toks pažeidimas lėmė žalos asmens turtui atsiradimą, tokių padarinių konstatavimas rodo, kad V. G. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija, laikydamasi ATPK 30 straipsnio reikalavimų ir įvertinusi padaryto pažeidimo pavojingumą, pripažinusi kaip V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo ir gailėjimąsi, atsižvelgė ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė administracinę nuobaudą, lygią sankcijoje numatytam baudos minimumui, t.y. 500 litų baudą. Nagrinėjant bylą teisme, V. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nors deklaratyviai ir teigė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, tačiau teismo vertinimu gailestis nebuvo nuoširdus, kas rodo, kad V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta nepagrįstai. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju negali būti apsunkinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis, teisme nenustačius jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir taip pabloginant jo teisinę padėtį.

Be to, pažymėtina, kad V. G. teisme kėlė ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo klausimą, prašė sumažinti baudą arba skirti įspėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtina atsižvelgti į tai, jog vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriuo atžvilgiu taikomos administracinės poveikio priemonės, naudai. Teismas pažymi, jog šioje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismui paaiškino, kad baudai sumokėti jis neturi pinigų, yra išlaikomas močiutės, mokosi Šiaulių universitete.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. neabejotinai buvo žinomos jo finansinės aplinkybės ir kitos aplinkybės, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei, tačiau šios aplinkybės jo neatgrasė nuo administracinio teisės pažeidimo darymo.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo metų laikotarpyje yra baustas ir už kitos rūšies administracinių teisės pažeidimų padarymą, kas neigiamai apibūdina V. G. asmenybę, rodo, kad jis padarė teisės pažeidimą ne atsitiktinai, todėl vien tik simbolinės, administracine tvarka nubausto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Šios aplinkybės rodo, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos, lygios sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui - 500 Lt baudos paskyrimas, nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, V. G. pateiktas skundas netenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūno 2014 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracine tvarka nubaustas V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1p., teismas

nutaria:

V. G. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūno 2014 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracine tvarka nubaustas V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.