Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-31 · Byla Nr. TS-86-1223/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-31
Bylos Nr.
TS-86-1223/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Alina Ivanova
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-86-1223/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjos advokato padėjėjos Alinos Ivanovos skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1677 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, į jo elgesį bausmės atlikimo metu, A. K. taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. K. gynėja advokato padėjėja Alina Ivanova skundu prašo panaikinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad lygtinio paleidimo komisija formaliai įvertino A. K. teigiamai apibūdinančias aplinkybes, pernelyg sureikšmino nusikalstamą jo praeitį, A. K. įvykdė visas jam rekomenduotas socialinės reabilitacijos priemones, deda pastangas spręsdamas problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, A. K. elgesys keičiasi teigiama linkme, jis buvo perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės, kur gyventi, toliau vykdys individualią veiklą, turi planų, susijusių su darbine veikla.

Atsiliepimas

Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą (a. b. I d., l. 62–63, 65–68, 80–82, 94–96, 98–107, 115–116). Iki šiol lygtinio paleidimo komisija ir teismas sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką A. K. nepadarė, todėl nutarė netaikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Paskutinių dviejų nuteistojo A. K. socialinio tyrimo išvadų (a. b. I d., l. 83–93, 108–114) palyginimas rodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 9 d. – paskutinio jo socialinio tyrimo, A. K. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė – įvertinta, kaip išliekanti, bet ne mažėjanti; išskiriami tie patys jo kriminogeniniai veiksniai: tiek statiniai, tiek ir dinaminiai, kuriuos A. K. gali pašalinti – jų išskiriama net keturiolika (darbinės patirties stygius; neigiama nuostata į darbą; nepatvirtinto įsidarbinimo galimybių lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju; valstybinės kalbos suvokimo sunkumai (rašymo problemos); nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą; daugelis nusikaltimų įvykdyta kartu su bendrininkais; impulsyvumas; sunkumai atpažįstant problemas; neteisėti problemų sprendimo būdai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys apsvaigus; būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu), tiek ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – jų išskiriami tik du (patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu; šiuo metu išreiškia gan palankias nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje); ir toliau didelį susirūpinimą kelia piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų ir kitos probleminės A. K. ir jo socialinę aplinką apibūdinančios sritys.

Nauja pastaruoju metu yra tai, kad nuteistasis A. K. paveldėjo nekilnojamąjį turtą; tęsė mokslą ir įgijo baldžiaus profesinę kvalifikaciją; dalyvavo ir baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ – įvertinta, jog pakankamai sėkmingai; taip pat iš prie skundo pridėto kalėjimo viršininko sprendimo (b. l. 19) matyti, kad A. K. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.

Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis A. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – už tai buvo sušvelnintos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos. Vis dėlto, teismo vertinimu, pastaruoju metu reikšmingų pokyčių A. K. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, – netgi galima įžvelgti tam tikrą jo pastangų tai darant sumažėjimą, lyginant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose ir jų rezultatus su ankstesniais laikotarpiais. A. K. turi suprasti, kad tam, jog daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų galimą pripažinti akivaizdžia ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neturi būti jokių aplinkybių, keliančių abejonių nuteistojo galimybe toliau būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Atskirai pažymėtina, nors, minėta, nuteistasis A. K. pakankamai sėkmingai dalyvavo ir baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, tačiau kol kas tai niekaip neatsiliepia nei jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nei dinaminiams kriminogeniniams veiksniams – teigiamų pokyčių čia nestebima, o ir mąstymo ir elgesio srityje, pagrinde į kurią ši psichologinė intervencija yra orientuota, teigiama elgesio dinamika stebima iš esmės tik pasekmių suvokimo atžvilgiu, nors tai, kaip ir kiti A. K. mąstymo ir elgesio ypatumai, ir toliau išlieka aktualūs ir su jo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Teismas teigiamai vertina tai, kad aptariamos intervencinės priemonės eigoje A. K. patobulėjo emocijų atpažinimo, pasekmių suvokimo ir kitose srityse, tačiau iš to, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, jog šis pokytis vis dar yra aiškiai nepakankamas ir pernelyg trumpalaikis tam, kad būtų galima spręsti apie jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą.

Pagrindinis skundo argumentas yra tas, kad nuteistąjį A. K. teigiamai apibūdinančias aplinkybes lygtinio paleidimo komisija įvertino formaliai. Teismas su tuo nesutinka. Iš nutarimo (a. b. I d., l. 115–116) matyti, kad lygtinio paleidimo komisija įvertino visas, t. y. ne tik neigiamai, bet ir teigiamai A. K. apibūdinančias aplinkybes: išreikštą norą dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, vykdomą individualią kūrybinę–lipdymo veiklą, išklausytą vidurinio išsilavinimo kursą, įgytas siuvėjo ir baldžiaus profesines kvalifikacijas, motyvacinių pokalbių ciklo baigimą, kreipimąsi dėl tolimesnio korekcinio darbo ir kt. Kaip tik, selektyviai šios aplinkybės yra vertinamos skunde, A. K. pateikiant išimtinai iš teigiamos pusės, nors asmens bylos medžiagoje apie jį yra ir daug neigiamų duomenų. Bet kuriuo atveju, skunde akcentuojamos A. K. teigiamai apibūdinančios aplinkybės jau ne kartą buvo įvertintos prieš tai jo skundus dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nagrinėjusių teismų, kurie šias aplinkybes pripažino nepakankamomis tam, kad taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pagrindo kitaip vertinti ar pervertinti šias aplinkybes, ko iš esmės yra siekiama skundu, nėra, nes, minėta, pastaruoju metu reikšmingų pokyčių A. K. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko.

Be to, skunde akcentuojama tai, kad lygtinio paleidimo komisija pernelyg sureikšmino nusikalstamą nuteistojo A. K. praeitį. Teismas su tuo taip pat nesutinka. Pirmiausia pastebėtina, kad, kaip matyti aukščiau, ne tai apsprendžia teismo išvadą nagrinėjamu klausimu. Be to, pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o atitinkamos prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Todėl tai, kad A. K. yra nuteistas ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka, be kita ko, už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir kitos susijusios aplinkybės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą negali būti ignoruojamos.

Skunde taip pat nurodyta, kad nuteistasis A. K. įvykdė visas jam rekomenduotas socialinės reabilitacijos priemones. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus yra ne pats savaime nuteistojo dalyvavimas šiose priemonėse, o jų įgyvendinimo rezultatai, kurie turi atsispindėti nuteistojo pažangoje mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kitaip toks dalyvavimas gali būti vertinamas, kaip formalus. Minėta, pastaruoju metu reikšmingų pokyčių A. K. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, be to, paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje dar kartą pabrėžiama aktyvesnio jo įsitraukimo į resocializacijos procesą svarba, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, todėl spręstina, kad A. K. dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse kol kas nedavė reikiamų rezultatų.

Skunde pabrėžiamos nuteistojo A. K. pastangos sprendžiant problemą, susijusią su alkoholio vartojimu. Teismas tai vertina teigiamai, tačiau kartu negalima nepastebėti, kad alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys apsvaigus ir toliau išskiriamas, kaip dinaminis A. K. kriminogeninis veiksnys. Iš to spręstina, kad A. K. pastangos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis srityje kol kas yra nepakankamos. Be to, iš paskutinės socialinio tyrimo išvados matyti, kad ši sritis yra tik viena iš daugelio vis dar probleminių A. K. ir jo socialinę aplinką apibūdinančių sričių, kurias A. K. taip pat turi spręsti.

Be to, skunde nemažai dėmesio skiriama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kaip instituto, paskirties ir tikslų aiškinimui. Teismas žino teisę. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka šioje straipsnio dalyje numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nagrinėjamu atveju dėl aukščiau nurodytų priežasčių pagrindo tokiai išvadai nėra.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas dar kartą pakartoja, kad teigiamai vertina tai, jog nuteistasis A. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji vis dar nėra pakankamai akivaizdi, kad sudarytų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodyti A. K. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų ir kitos probleminės A. K. ir jo socialinę aplinką apibūdinančios sritys iki šiol kelia didelį susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tai ypatingai svarbu, nes, minėta, A. K. nuteistas ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka, be kita ko, už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, be to, bausmės atlikimo metu kur kas griežtesnėmis sąlygomis A. K. elgesys buvo nenuoseklus, tam tikru metu nepakankamai disciplinuotas, jis buvo pažeidęs nustatytas taisykles turėdamas su savimi draudžiamų daiktų ir vartodamas alkoholinius gėrimus, dar daugiau, A. K. siekia būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs pakankamai didelės, virš vienerių metų ir vienuolikos mėnesių bausmės dalies, todėl neturi likti jokių abejonių, kad jis tikrai yra tam pasiruošęs. Dėl šių priežasčių skunde minimos A. K. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamų neatsveria ir, vertinant jų visumą, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. A. K. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų ir kitų probleminių sričių sprendimą.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjos advokato padėjėjos Alinos Ivanovos skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1677 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“.

Nutartį išversti į rusų kalbą ir su vertimu įteikti nuteistajam A. K. (A. K.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas