- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-293-585/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Skolininkas
- A. C.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) kredito unijos „Vilnius taupomoji kasa“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skolininkas A. C. (toliau – skolininkas), užtikrindamas iki 2012 m. gegužės 15 d. suteiktos 80 000,00 Lt paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120090008369, 2009 m. gegužės 20 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriui kredito unijai „Vilnius taupomoji kasa“ įkeitė nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, 0.0605 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo namelį, 44,33 m² bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančius A. J. C. ir B. C. (toliau – nekilnojamieji daiktai).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus areštavo, daiktų savininkams išaiškino, kad jie, areštavus įkeistą turtą, netenka teisės perleisti įkeistą turtą tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę, skolininką ir įkeistų daiktų savininkus įspėjo, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (b. l. 49-51).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 90-94).
Šalies argumentai
Kreditorius 2012 m. vasario 10 d. pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 97-98), kuriame nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2009 m. gegužės 8 d. paskolos sutartis Nr. 09-00081 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais iki šiol neįvykdyta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą, nutarė išieškoti kreditoriaus naudai iš skolininko 77 795,44 Lt negrąžintos paskolos, 23 395,85 Lt palūkanų negrąžintą paskolą, 10 170,55 Lt delspinigių, iš viso 111 361,84 Lt, 726,00 Lt už teisines paslaugas, 139,000 Lt žyminio mokesčio ir 19 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (77 795,44 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 10, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus; priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde (patikslintame) skolininkas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti; taip pat prašė sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iki ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-01843-11 pabaigos. Teigė, jog teismas nutartyje nurodė paskolos sutarties sąlygų neatitinkančią paskolos sumą. Skolininkas 2011 m. liepos 22 d. gavo kreditoriaus sutikimą dėl pakartotinio turto įkeitimo ir skolos išieškojimo užbaigimo, kuriame nurodyta, jog paskolos grąžinimo pagal 2009 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL likučio suma yra 80 511,00 Lt. 2011 m. rugpjūčio 1 d. skolininkas pateikė kreditoriui prašymą dėl 2011m. liepos 14 d. kreditoriaus sutikimo Nr. 11/532, kuriame nurodė, kad likusi paskolos suma 66 554,57 Lt, tačiau skolininkas 2011 m. liepos 14 d. sutikimu pasinaudoti negalėjo, nes jo terminas buvo labai trumpas, sutikime nurodytas paskolos sumos likutis paskaičiuotas neteisingai, Sutikime nebuvo pateikta skolos likučio paskaičiavimų lentelė, neteisingai nurodyti CPK straipsniai, pagal kuriuos neteisėtai išduoti vykdomieji įrašai Nr. 1729/11 ir 1740/11 pagal paprastuosius vekselius, nes jie turėjo būti atsiimti pagal CPK 629 straipsnio 1 dalį ir CPK 632 straipsnio 3 punkto nuostatas. Nurodė, jog kreditorius neturėjo teisės kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kadangi kreditorius paskolos sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, įpareigojančia hipotekos teisėją patikrinti ir įvertinti kreditoriaus reikalavimo pradėti priverstinį skolos išieškojimą pagrįstumą. Kreditoriaus ir skolininko sudaryta paskolos sutartis atitinka vartojimo sutarties sampratą. Todėl hipotekos teisėja, priimdama sprendimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko, turėjo pareigą patikrinti sutarties sąlygų, kurių pagrindu nutraukta paskolos sutartis, atitikimą sąžiningumo reikalavimams, nes būtent toks vienašalis sutarties nutraukimas sudarė kreditoriaus prašymo išieškoti reikalaujamą sumą priverstine tvarka pagrindą. Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, numatytos 5.7.1 - 5.7.7 punktuose prieštarauja bendriesiems sąžiningumo principams, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tarp kreditoriaus ir skolininko sudaryta paskolos sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas 3 metai, bendra paskolos suma 80 000,00 Lt, paskola grąžintina nedidelėmis dalimis, todėl paskolos sutarties sąlygos, įtvirtinančios kreditoriaus teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį skolininkui nesumokėjus bent vienos įmokos dalies, yra nesąžiningos, parengtos skolininko, kaip vartotojo nenaudai ir turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. Be to, kreditorius 2009 m. gegužės 20 d. skolininkui ir jo sutuoktinei pasirašant paskolos ir laidavimo sutartis, apgaulės būdu padavė pasirašyti paprastuosius vekselius po 80 000,00 Lt. 2011 m. kovo 25 ir 28 d. kreditorius pagal šiuos vekselius pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01843-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje (sukčiavimas).
Atsiliepimo į atskirąjį skundą kreditorius nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.
Atskirojo skundo turinys patvirtina, jog skolininkas iš esmės atkartojo Vilniaus apygardos teismui pateiktame atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarties išdėstytus argumentus ir nenurodė naujų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje argumentuotai atsakė į pagrindinius atskirojo skundo aspektus. Teismas nenustatė paskolos sutarties 5.7, 5.7.1 punktų negaliojimo ir konstatavo, jog kreditorius laikėsi šalių sudarytos paskolos sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos. Apeliacinis teismas išsamiai motyvavo, kodėl atmetė skolininko argumentus, susijusius su kreditoriaus netinkamu skolininkų įsipareigojimų dydžio apskaičiavimu, vekselių (ne)galiojimu ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų, ir nurodė ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektus, kurių esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos, bet ieškinio teisenos tvarka nagrinėtinų ginčų nenagrinėja. Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindo ar dydžio, šie klausimai byloje dėl šalutinės prievolės - hipotekos nėra nagrinėjami, nes įstatymas nesuteikia hipotekos teisėjui tokių skolininko prieštaravimų priimti ir jų pagrindu stabdyti pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Todėl skolininkas turi teisę ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka pateikdamas teismui prieš hipotekos kreditorių atitinkamu pagrindu nukreiptą ieškinį (CPK 5 straipsnis), o sustabdyti hipotekos procedūras turi teisę bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis), - šie klausimai nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalyku, todėl skolininko prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo sustabdymo netenkinamas.
Skolininkas 2013-02-08 pateikė į bylą papildomus dokumentus – Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01843-11 Vilniaus apygardos prokuratūroje bei to paties teismo 2012-10-08 nutartį, kuria sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 33-276/2011 iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01843-11. Minėtų dokumentų turinys rodo, kad A. C. yra iškėlęs civilinę bylą atsakovui kredito unijai „Vilnius taupomoji kasa“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Kadangi nagrinėjamos bylos dalyką sudaro apylinkės teismo veiksmai priimant nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal pakartotinį kreditoriaus prašymą, ir šios skolos atsiradimo pagrindas yra 2009-05-08 paskolos sutartis, bet ne vekselis, kurio pripažinimą negaliojančių A. C. siekia kitoje civilinėje byloje, laikytina, kad apelianto pateikti įrodymai neturi ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku. Pažymėtina, kad A. C. argumentai, susiję su vekseliu ne(galiojimu) anksčiau aptartoje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje buvo įvertinti ir atmesti kaip neturintys sąsajų su šia byla.
Remiantis aukščiau išdėstytu spręstina, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, teismas tinkamai taikė hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą ir skolos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.