Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-769-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
1S-769-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00191-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
Ž. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-769-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00191-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo Ž. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 357-170 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su 2014 m. birželio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Bausmės pradžia 2014 m. balandžio 29 d., o pabaiga – 2018 m. kovo 2 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 5 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 27 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 357-170 nutarė taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnį.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nepakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nurodo, kad Ž. S. pritaikius lygtinio paleidimo institutą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. S. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo 2014 m. liepos mėnesio yra įdarbintas pataisos namuose, dirba be priekaištų, o nuo menko savo atlyginimo moka alimentus savo vaikams. Dalį sumos yra atlyginęs ir antstoliams. Nurodo, kad yra atlikęs daugiau kaip pusę bausmės ir teigia suvokęs, kad pasielgė labai kvailai atsidurdamas pataisos namuose. Skunde teigia, kad paleistas į laisvę toliau dirbtų kaip ir anksčiau, padėtų savo šeimai, taip pat motinai ūkyje. Nurodo, kad dirbdamas padėdavo, išlaikydavo šeimą, nes sugyventinės darbingumas tik 35 proc. Prašo paleisti jį į laisvę ir teigia, kad išvadas padarė, pažada nenusikalsti, gyventi laisvėje, padėti šeimai, dirbti ir gyventi kaip kiti normalūs žmonės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nustatyta kaip vidutinė – 72 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis ir tik 1 kartą buvo skatintas. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus nuteistojo vertinimą dėl smurtinių nusikaltimų rizikos, smurto prieš sutuoktinę rizikos – jos yra taip pat vertinamos kaip vidutinės.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad Ž. S. yra nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys.

Kaip jau buvo minėta, įvertinus nuteistojo nusikalstamumo riziką pagal tris metodikas (OASys, HCR-20, PCL:CV), jam nustatyta vidutinė rizika. Nors nuteistasis nurodo, kad su dabartine sugyventine ir šeima sutaria gerai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nusikalstama veika ir buvo padaryta būtent prieš sugyventinę. Nors nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės dalimi ir auginti vaikus, tačiau pažymėtina, kad su buvusia sugyventine turi tris vaikus, su kuriais ryšių nepalaiko, o iš gaunamų pajamų yra išskaičiuojami alimentai. Išvadoje nurodoma, kad Ž. S. linkęs pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, ko paskui tenka gailėtis. Praeityje nuteistasis yra pasielgęs agresyviai, praradęs savitvardą.

Pažymėtina, kad nuteistojo agresyvumui, savitvardos praradimui ir nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau nuteistasis, būdamas pataisos namuose, spręsti šių problemų nesistengė, savitarpio pagalbos grupių, tokių kaip anoniminių alkoholikų ar anoniminių narkomanų, nelankė. Nuteistasis pripažįsta, kad daugelį nusikalstamų veikų padarė įtakojamas draugų. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis emociškai labilus, nerimastingas, jo savivertė kiek pažemėjusi, stokoja pasitikėjimo savimi. Visos šios aplinkybės sustiprina nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką galimai pakartotino nusikaltimo rizikai.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra sveikintina tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, iš gaunamų pajamų moka alimentus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo atžvilgiu pataisos namuose gauti vykdomieji raštai 4824,41 Eur sumai. Per visą įkalinimo laiką Ž. S. sumokėjo 524,57 Eur. Išvadoje nurodoma, kad per metus nuteistasis į sąskaitą gavo 1500,86 Eur, savo reikmėms išleido 1381,51 Eur. Nurodoma, kad laisvėje gyveno iš atlyginimo ir žmonos pašalpos už vaikus, finansinė padėtis buvo nestabili, šiuo metu nurodo, kad išėjęs į laisvę dirbs vairuotoju UAB „Į“. Nors nuteistasis yra įgijęs tik 9 klasių išsilavinimą, tačiau pataisos namuose aukštesnio išsilavinimo nesiekia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nuteistasis jau kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau sąlygas pažeidė, kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Visa tai rodo, kad turima šeima ir geri santykiai su jais, taip pat turimas darbas nuteistojo nestabdo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Nuteistojo skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios Ž. S. teigiamai, yra svarbios ir sveikintinos, tačiau aukščiau nustatytų aplinkybių, kurios rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaneigia.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju, nustatyta, kad apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis iš dalies nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo likusią neatliktos bausmės dalį, teisingumo principą ir bausmės tikslus. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo Ž. S. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo Ž. S. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėValdas Vitunskas