Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą sutrumpinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutarimu D. K. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1158 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo 2016-10-06.

Klaipėdos apylinkės teisme 2018-05-24 gautas D. K. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodyta, jog praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, gailisi padaręs pažeidimus, suprato savo elgesio pasekmes. Teigia, kad jo padaryti teisės pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, nesukėlė sunkių pasekmių, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutarimo priėmimo naujų teisės pažeidimų nėra padaręs. Teisės pažeidimų metu ir iki šiol dirba UAB „D.“, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo pareigų atlikimui. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nebegali atlikti kai kurių funkcijų, dėl ko padidėjo darbo minėtos bendrovės vairuotojams. Dėl minėtų priežasčių daugiau nei pusė UAB „D.“ vairuotojų išėjo iš darbo, šiuo metu UAB „D.“ finansinė padėtis sunki. Mano, kad jo patiriami nepatogumai dėl administracinės nuobaudos taikymo nėra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas.

Prašymas netenkinamas.

Pažymėtina, kad 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir neteko galios Lietuvos Respublikos ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Dėl paminėtų aplinkybių D. K. atžvilgiu taikytinas pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinėje byloje Nr. N-5-1886/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, jog praėjo daugiau kaip pusę paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. D. K. pateiktas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas Nr. 106 patvirtina, jog jis atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo medicinos pažymos Nr. 83 matyti, kad D. K. 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo. Iš teismui pateiktų UAB „D.“ pelno (nuostolių) ataskaitų, matyti, kad D. K. eina UAB „D.“ direktoriaus pareigas.

Teismo manymu šios aplinkybės nėra pakankamos taikyti ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą.

ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutarimu D. K. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – neblaivaus asmens padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą (eismo įvykį), sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą įstatymo leidėjas numatęs itin griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Teismo nuomone, tokie asmens, kuriam skirta administracinė nuobauda, veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Ir tai, kad D. K. vairuojant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai, tai, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padaryta veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Pažymėtina ir tai, kad D. K. praeityje baustas už įvairius KET pažeidimus, kas jį itin neigiamai jį charakterizuoja. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik D. K. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Be to, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį D. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutarimu paskirtos minimalios nuobaudos, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam terminui.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu, nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis ir sunkus neblaivumo laipsnis, užtraukia griežtesnę atsakomybę – baudžiamąją.

D. K. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Aplinkybes, jog jis išklausė 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, save pasmerkė, teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Asmuo, prieš sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. D. K. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis pripažinti, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. D. K. dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Be to, pažymėtina, kad D. K. pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas išduotas 2017-12-14, iš ko negalima daryti išvados, kad jis po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutarimo priėmimo administracine tvarka baustas nebuvo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 302¹⁵ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti D. K. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.