- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-13
- Bylos Nr.
- A-858-1083-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Jurgitai Miliauskaitei, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Pareiškėjas
- UAB „Samira“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Jurgitai Miliauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Samira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Samira“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Samira“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 3–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 3K09/80 skirti UAB „Samira“ 3 000 litų baudą.
Pareiškėjas nurodė, kad tabako gaminių pardavimo fakto nepilnamečiui pareiškėjas neginčija, tačiau pažymėjo, kad teisės pažeidimą padarė ne UAB „Samira“, o fizinis asmuo – N. P., kuri už šį pažeidimą buvo nubausta administracine tvarka. Laikė, kad atsakomybė subjektui kyla tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs teisės aktų draudžiamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Samira“ būtų organizavusi, nurodžiusi darbuotojams ar juos skatinusi pardavinėti tabako gaminius asmenims, nesulaukusiems 18 m. amžiaus. Nėra jokių duomenų, kad Bendrovė nuolatos būtų pažeidinėjusi su tuo susijusias teisės normas. Pareiškėjas pabrėžė, kad Bendrovė ėmėsi visų priemonių, jog tabako gaminiai nebūtų parduodami nepilnamečiams: įspėjo savo darbuotojus apie pareigą laikytis šių teisės normų, visada to reikalavo ir kontroliavo (instruktavo darbuotojus, 2008 m. lapkričio 9 d. išleido nurodymą Nr. 08/13/1KT, pakabino įspėjamuosius užrašus, įrengė vaizdo kameras, po įvykio N. P. paskyrė drausminę nuobaudą ir ją atleido iš darbo). Atsakovo nutarime nurodytas argumentas, jog N. P. apie draudimą žinojo, tačiau vis tiek pardavė tabako gaminius nepilnamečiui, o tai rodo, kad ji suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė jo žalingas pasekmes, bet sąmoningai leido joms kilti, nėra tinkamas bei pagrįstas jo atžvilgiu, nes pagrindžia N. P., o ne Bendrovės kaltę. Pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovo motyvas taikyti jam atsakomybę, nes jis neįrodė policijos pareigūnų provokacijos parduodant nepilnamečiui tabako gaminius. Jokie įstatymai neįpareigoja jo kontroliuoti policijos pareigūnų veiksmų, todėl toks argumentas neturėtų būti vertintinas kaip patvirtinantis jo kaltumą ar nekaltumą. Pažymėjo, kad Bendrovė neturėjo galimybės patikrinti nepilnamečio R. M. duotų policijos pareigūnams paaiškinimų, kuriais nutarime rėmėsi Tarnyba. Pabrėžė, jog Bendrovei atstovauja ir išreiškia jos valią jos vadovas, o ne pardavėja. Be to, nurodė, jog Tarnyba, skirdama Bendrovei baudą, neatsižvelgė, kad už šį pažeidimą jau yra nubausta N. P. ir į Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte įstatymo leidėjo suformuluotą šio įstatymo paskirtį. Teigė, kad atsižvelgiant į įvykio pobūdį, jo mastą, reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, atsakomybė Bendrovei pagal Tabako kontrolės įstatymą neturėtų būti taikoma, nes ji būtų akivaizdžiai neproporcinga ir dėl to neteisinga. Šiuo atveju veikos žalingumas visuomenei nėra nustatytas, ekonominės sankcijos taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui ir pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į skundą (b. l. 31–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiančios veikos sąlygoja ir juridinio asmens atsakomybę. Už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo (Tabako kontrolės įstatymo 25–26 straipsniai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Šiuo atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas buvo patraukta pardavėja, neatleidžia Bendrovės nuo atsakomybės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje. Pardavėjos žinojimas apie draudimą parduoti nepilnamečiams asmenims tabako gaminius ir jų pardavimas nepilnamečiui pagrindžia pardavėjos kaltę, tačiau Tabako kontrolės įstatymas numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Nurodė, kad Bendrovė skunde pateikia naują versiją dėl pažeidimo provokacijos. Tarnyba nutarime aptarė Bendrovės bylos nagrinėjimo metu keltą versiją dėl policijos provokacinių veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.350 straipsnį, tabako gaminių pardavėja yra UAB „Samira“. Pardavėjo atstovė šiuo atveju yra pardavėja N. P., kuri Bendrovės įgaliojimu tabako gaminius parduoda vartotojams, t. y. juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, atitinkamai juridinis asmuo atsako už šio asmens vykdomą veiklą. Teigė, kad Bendrovė netinkamai aiškina ir traktuoja Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 punkto nuostatas. Tarnyba, priimdama nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl naikinti Tarnybos priimtą nutarimą nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (b. l. 95–97) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 17 d. apie 16.30 val. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Kalvarijų g. 54-2/S. Fino g. 1-2, Vilniuje, pardavėja – kasininkė N. P. pardavė vieną pakelį cigarečių „MORE“ nepilnamečiui R. M., gimusiam 1992 m. lapkričio 2 d., už 4 litus. Pažymėjo, jog Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 pažymėjo, jog „juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem (dvigubos atsakomybės neleistinumo) principo nepažeidžia ...“. Teismas padarė išvadą, kad už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą Tabako kontrolės įstatymo nustatyta tvarka atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo. Tačiau konkrečiu atveju taip pat nustačius ir administracinio teisės pažeidimo įvykį bei sudėtį, administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas ir juridinio asmens atstovas ar darbuotojas (fizinis asmuo). Šiuo atveju juridinio asmens atstovo ar darbuotojo patraukimas administracinėn atsakomybėn neturi reikšmės ir neatleidžia pačio juridinio asmens nuo atsakomybės, numatytos jau minėtoje Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje. Todėl, teismo manymu, yra visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad už Tarnybos nustatytą pažeidimą Bendrovė nėra atsakinga ir gali būti sprendžiamas tik jos darbuotojos N. P. administracinės atsakomybės klausimas. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba skundžiamame nutarime rėmėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pateikta medžiaga – 2009 m. kovo 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. P 600907, 2009 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 288638, tyrėjo J. U. 2009 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu, pardavėjos N. P. ir nepilnamečio asmens R. M. paaiškinimais, daiktų paėmimo protokolu, kasos kvitu, taip pat UAB „Samira“ Tarnybai pateiktais dokumentais, bylos nagrinėjime dalyvavusių Bendrovės direktoriaus ir akcininko paaiškinimais. Parinkdama Bendrovei skiriamos baudos dydį Tarnyba atsižvelgė į tai, kad Bendrovė pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, kad Bendrovė organizuoja instruktažus savo darbuotojams dėl alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimo, pardavėja N. P. su draudimu parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 m. buvo supažindinta pasirašytinai, Bendrovė ėmėsi veiksmų panašiems pažeidimams ateityje išvengti, Tabako kontrolės įstatymo nuostatas pažeidė pirmą kartą, ir pripažino tai Bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis baudos dydį mažinti nuo baudos vidurkio link baudos minimumo. Teismas konstatavo, kad Tarnyba laikėsi Tabako kontrolės įstatymo 26–31 straipsniuose nustatytų bylos nagrinėjimo proceso taisyklių, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą taikyti Bendrovei ekonominę sankciją už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą. Remdamasis išdėstytų motyvų visuma teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 3K09/80, kuriuo nutarta Bendrovei skirti 3 000 litų baudą, yra pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma ir teisėtas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 102–103) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 109–111) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atiliepime į apeliacinį skundą iš dalies pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime pažymėjo, kad mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kad teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai. Kadangi pareiškėjo padarytas pažeidimas yra pavojingas visuomenei ir daro žalą nepilnamečių sveikatai, baudos neskyrimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą. Dėl nebrandaus amžiaus ir patirties stokos nepilnamečiai yra jautrūs aplinkinių įtakai ir priskirtini pažeidžiamai visuomenės daliai, todėl tabako gaminių pardavimas pastariesiems ypač pažeidžia jų interesus. Pareiškėjas, savo veiksmais prisidėdamas prie žalingų įpročių formavimosi nepilnamečių tarpe, padarė visuomenei pavojingą veiką. Todėl pareiškėjo motyvai, kad bauda paskirta nepagrįstai, turėtų būti atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. kovo 17 d. UAB „Samira“ priklausančioje parduotuvėje nepilnamečiui R. M. pardavėjos N. P. buvo parduotas 1 pakelis cigarečių. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, todėl jos laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis). N. P. 2009 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 288638 skirta 500 litų bauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185² straipsnio 2 dalyje (b. l. 42). Tuo tarpu Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjui UAB „Samira“ skyrė 3 000 litų bauda pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalį (b. l. 20–23). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra atsakomybės subjektas pagal Tabako kontrolės įstatymą ir taikytų ekonominių sankcijų proporcingumas.
Taikant teisę inter alia būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kaip draudimas dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems subjektams, kurie verčiasi tabako gaminių pardavimu, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje verčiasi prekyba tabako gaminiais. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 3 000 iki 5 000 litų bauda. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad jų taikymas yra tarpusavyje susijęs. O tai reiškia, kad Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu ūkio subjektas (šiuo atveju pareiškėjas) yra specialus subjektas, kuriam yra nustatytos atitinkamos ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimą. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus, nustatyta kitiems subjektams ir pagal kitus teisės aktus, tokiu būdu nelaikytina non bis in idem principo (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009). Tai, kad atsakomybė asmeniui, neteisėtai pardavusiam cigarečių pakelį nepilnamečiui, ir atsakomybė juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas pardavė minėtą cigarečių pakelį, yra netapati, patvirtina ir sisteminis Tabako kontrolės įstatymo aiškinimas, kadangi jame yra aiškiai išskiriama atsakomybė už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus ir tabako gaminių konfiskavimas bei sunaikinimas (Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsnis), kaip atsakomybės fiziniams asmenims, pažeidusiems Tabako kontrolės įstatymą, forma, ir ekonominės sankcijos (Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis) kaip prevencinės priemonės inter alia juridiniams asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokią ūkio subjekto (šiuo atveju – pareiškėjo) vykdomą ūkinę veiklą (šiuo atveju aukščiau nurodyta tabako gaminių pardavimo veiklą) jis vykdo per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009). Dėl nurodytų priežasčių Tarnybos skirta ekonominė sankcija (3 000 litų bauda) pareiškėjui laikytina nepažeidžiančia non bis in idem principo ir yra pagrįstai pritaikyta Tarnybos.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Visuomenės sveikata, kaip aiškus viešasis interesas, ir, ypač, poveikio priemonės, siekiant apsaugoti nepilnamečių asmenų, kaip labiau pažeidžiamų visuomenės narių, sveikatą, įstatymų leidėjo įvertinti kaip svarbios ir ypač atidžiai saugotinos vertybės, todėl nustatytos ir pakankamai griežtos poveikio priemonės. Pareiškėjui skirta poveikio priemonė už aiškiai įrodyta ir neginčytą tabako gaminio pardavimą nepilnamečiui, atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybės, todėl skyrė minimalią Tabako kontrolės įstatyme numatytą sankciją už teisės pažeidimą – tabako gaminių pardavimą asmenims iki 18 metų – 3 000 litų baudą. Toks baudos dydis teisėjų kolegijos vertintinas kaip pagrįstas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, aiškiai pagrindžiančių, kad skirta bauda yra neproporcinga, ypač atsižvelgiant į tai, jog 3 000 litų yra sankcijoje numatytas minimumas. Be to, mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta ekonominė sankcijai nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Tabako kontrolės įstatymas ir, ypač, teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama sankcija. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimos policijos pareigūnų provokacijos yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra vertinami byloje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Samira“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.