Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-28 · Byla Nr. Iv-774-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-08-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-28
Bylos Nr.
Iv-774-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00151-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Administracinė byla Nr.774-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00151-2013-7Procesinio sprendimo kategorija:21; 15.2.3.2 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, nedalyvaujant pareiškėjui R. K. , dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Steponui Špogiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu prašydamas priteisti 50 000 Lt ( penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 5, 14, 42).

Skunde pareiškėjas nurodė ir 2013-06-05 teismo posėdžio metu paaiškino, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-30 nutarimu už administracijos nurodymų nevykdymą jam buvo skirta drausminė nuobauda- uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. 2013-02-11 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu minėta nuobauda buvo panaikinta, todėl nuo 2012-05-30 iki 2012-07-07 baudos izoliatoriuje jis buvo laikomas neteisėtai. Būdamas baudos izoliatoriuje, patyrė psichologinį spaudimą, sutriko sveikata, dėl neteisėtų administracijos veiksmų neįvyko 2012m.birželio 23-24 dienomis ilgalaikis pasimatymas su žmona, dėl to jis buvo sugniuždytas psichologiškai, prarado ryšį su artimaisiais, sutriko sveikata, atsinaujino 2004m. bausmės atlikimo pradžioje buvęs veido kairės pusės paralyžius. Protestuodamas prieš neteisėtus administracijos veiksmus, baudos izoliatoriuje paskelbė bado akciją. Nors jis buvo informavęs Alytaus pataisos namų administraciją, kad 17-ame būryje negali atlikti bausmės, nes to būrio nuteistieji priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu ir kyla grėsmė jo sveikatai, tačiau administracija ignoravo jo prašymus pervesti į kitą būrį. Dėl neteisėtų administracijos veiksmų buvo sumuštas, sužalota ranka. Nurodė, jog patirdamas psichologinį spaudimą administracijos paskirtame būryje pragyveno nuo 2012-01-18 iki 2012-05-29, Alytaus pataisos namų administracija į jo prašymus perkelti į kitą būrį dėl priešiškai nusiteikusių to būrio nuteistųjų nereagavo.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ( b.l. 19-21) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas. Pareiškėjas R. K. pagal pataisos namų direktoriaus 2012-05-30 nutarimą Nr. 49-1645, kuris teismo buvo panaikintas, baudos izoliatoriuje bausmę atliko nuo 2012-05-29 iki 2012-06-13, t.y.15 parų, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už ilgesnį laikotarpį yra aiškiai nepagrįstas. Jam taikytos ankstesnės drausminės nuobaudos, tame tarpe ir patalpinimas į baudos izoliatorių, buvo paskirtos kitais pataisos namų direktoriaus ir jo budinčių padėjėjų nutarimais, kurių teisėtumas teismine tvarka nenuginčytas. Nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad dėl laikymo baudos izoliatoriuje pašlijo jo sveikata, yra nepagrįsti, nes jokių nusiskundimų dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas nuo 2012-05-29 iki 2013-06-03 administracijai nepareiškė. Pareiškėjas Alytaus pataisos namuose yra laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti nuteistieji. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Alytaus pataisos namai būtų sąmoningai siekę pabloginti jo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgęsi jo atžvilgiu.

Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas 2012m. nuo gegužės 5 d. iki birželio 30 dienos ilgalaikių pasimatymų neturėjo, nes į pasimatymus neatvyko nė vienas asmuo. Nurodė, jog jo žmona A. K. 2012m. gegužės 5 d. buvo sulaikyta Alytaus pataisos namuose dėl nusikalstamos veikos, ketinant įnešti paketą su narkotine medžiaga. Atsakovo atstovo nuomone, nors teismas panaikino paskirtą nuobaudą, pareiškėjo prašomas priteisti žalos dydis yra pernelyg didelis, nes pareiškėjo nubaudimas drausmine nuobauda (skyrimas 15 parų laikymo baudos izoliatoriuje) negali būti lyginamas su neteisėtu (be teismo sprendimo) laisvės atėmimo bausmės ar kardomosios priemonės paskyrimu. Pareiškėjas yra nuteistas teismo nuosprendžiu, kurio pagrindu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės apribojimų esmę, be kita ko, sudaro tai, jog asmuo privalo paisyti laisvės atėmimo vietoje nustatytų taisyklių. Šios taisyklės nustatomos tam, kad būtų pasiekti laisvės atėmimo bausmės tikslai - nubausti asmenį bei auklėti. Nubaudimo ir auklėjimo sudėtine dalimi yra ir tai, kad asmeniui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos, jeigu asmuo nesilaiko nustatytų taisyklių. Pataisos namai taikydami pareiškėjui drausminę nuobaudą veikė teisės aktų nustatytose ribose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų, jam skiriant 2012-05-30 nutarimu drausminę nuobaudą- uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų, kuri 2013-02-11 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo panaikinta. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala atsirado dėl jo apgyvendinimo 17-ame būryje, kuriame kilo grėsmė jo sveikatai ir kuriame 2012m. gegužės 29 d. jis buvo sužalotas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog neturtinė žala atsirado dėl atsakovo kaltės, administracijai nereaguojant į 2012-01-18 jo prašymą ir neperkeliant į kitą būrį, nors jis prašyme nurodė, kad su juo gali susidoroti ten bausmę atliekantys nuteistieji.

Šios administracinės bylos bei administracinės bylos Nr. I-192-414/2013 duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui R. K. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-30 nutarimu Nr. 49-1645 buvo skirta drausminė nuobauda- uždarymas 15-ai parų į baudos izoliatorių už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2p. numatytų pareigų nevykdymą, už tai, kad jis 2012-05-29 apie 16.40 val. atsisakė vykdyti administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį (atsisakė vykdyti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-29 įsakymą Nr. 2-155 dėl jo perkėlimo iš 2 būrio 20 brigados į 17 būrio 170 brigadą). Atlikęs paskirtą nuobaudą, pareiškėjas atsisakė grįžti į 17-ą būrį, paskelbė bado akciją, reikalavo pervesti į kitą būrį dėl nesaugumo, grasinimų su juo susidoroti ( administracinė byla Nr. I-192-414/2013, b.l. 67-79), todėl vėlesniu 2012-06-14 nutarimu buvo paskirta tokia pati nuobauda už atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus (administracinė byla Nr. I-192-414/2013, b.l. 80-81). Atlikus minėtą nuobaudą, pareiškėjas jo paties noru laikinai buvo izoliuojamas baudos izoliatoriuje, tačiau gyventi 17 būryje atsisakė.

Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-192-714/2013 Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-30 nutarimas Nr. 49-1645 buvo panaikintas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracine bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str.2d.).

Minėtu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog pareiškėjo atsisakymas vykdyti administracijos nurodymus buvo susijęs su iškilusia grėsme sveikatai ir saugumui, todėl jam nuobauda už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai.

Nagrinėjant administracinę bylą Nr.I-192-414/2013 dėl drausminės nuobaudos panaikinimo buvo nustatyta, jog R. K. nuo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-29 įsakymo Nr. 2-155 priėmimo, kuriuo jis iš 2 būrio buvo perkeltas į 17 būrį, iki 2012-07-03 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 2-197 priėmimo, kuriuo iš 17 būrio jis buvo grąžintas į 2 būrį, kitame būryje nebuvo apgyvendintas, savo noru sutiko būti uždaromas į baudos izoliatorių, administracijai nurodydamas, jog dėl iškilusios grėsmės negali grįžti į 17 būrį ( administracinė byla Nr. I-192-414/2013, b.l. 67- 79).

Teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-192-414/2013 iš esmės buvo konstatuotas Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo perkėlimo gyventi iš 2-o į 17-ą būrį, nurodyta, jog būtent dėl R. K. perkėlimo į 17 būrį pablogėjo kriminogeninė situacija pataisos namuose, buvo sukeltas konfliktas tarp pareiškėjo ir kitų 17 būrio nuteistųjų, tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus tinkamai neišsprendžiant nuteistųjų paskirstymo į būrius (pareiškėjo apgyvendinimo) klausimo laikotarpiu nuo 2012-05-29 iki 2012-07-03. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šios funkcijos yra priskirtos atsakovo kompetencijai (BVK 70 str., Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 65 str.). Teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-192-414/2013 išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas jų tinkamai neįvykdė.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigos tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Byloje nustatytas 2012-05-29 pareiškėjo sužalojimo faktas, jį apgyvendinus 17-ame būryje, iš esmės patvirtina, jog atsakovas, tinkamai neįvertinęs pareiškėjo atsisakyme persikelti į 17-ą būrį aplinkybių, neigiamos įtakos nuteistiesiems rizikos, neužtikrino pareiškėjo tinkamos apsaugos bausmės vykdymo vietoje, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtų Institucijos (pareigūnų) veiksmų, atlyginimą.

2013-05-23 Alytaus pataisos namų pažymoje Nr. 8-6441 nurodyta, jog 2012 m. birželio 1 d. buvo skirtas ilgalaikis pasimatymas 2012 m. birželio 23-24 dienomis, tačiau suteiktas nebuvo ( b.l. 50). Nors atsakovas 2013-08-09 pažymoje (b.l.78) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu minėto pasimatymo neįvykimo priežastimis įvardijo pareiškėjo artimųjų neatvykimą, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui, būnant baudos izoliatoriuje, nebuvo objektyvių sąlygų pasimatymui įvykti. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas teismine tvarka nenuginčijo vėlesnės drausminės nuobaudos, kuri buvo skirta 2012-06-14 nutarimu dėl atsisakymo apsigyventi 17-ame būryje, nepaneigia atsakovo atsakomybės, nes atsakovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjo neperkeliant į kitą būrį laikotarpiu nuo 2012-05-29 iki 2012-07-03 yra nustatęs teismas 2013-02-11 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-192-414/2013.

Asmeniui, patalpintam į baudos izoliatorių, be kita ko, realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, kas tuo atveju, kai asmuo neteisėtai ir nepagrįstai patalpinamas į baudos izoliatorių, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Tai nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose ( pvz. 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-341/08, 2012m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-309/2012). Minėtose nutartyse buvo pažymėta, jog tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į baudos izoliatorių, privalo būti taikomas griežtesnis režimas negu asmeniui, kuris laikomas kamerų tipo patalpose. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo atveju turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl bendravimo su artimaisiais galimybių sumažėjimo.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildina administracijai neperkėlus jo į kitą būrį pagal 2012-01-18 prašymą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2012-01-17 pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. 2-16 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ (administracinė byla Nr. I-192-414/2013, b.l. 34-35) buvo perkeltas iš 30 brigados 3 būrio į 20 brigados 2 būrį.

2012-01-18 pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pataisos namų administracijai, kuriuo prašė ištirti jo perkėlimą iš 3 būrio į 2 būrį, nurodydamas, jog 8 lokaliniame sektoriuje su juo gali susidoroti ten bausmę atliekantys nuteistieji, taip pat nurodė, jog būdamas 3 būryje iš savo lėšų atliko miegamojo ir valgomojo patalpų remontus(administracinė byla Nr.I-192-414/2013,b.l.66,131). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog dėl pareiškėjo 2012-01-18 prašyme nurodytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Atlikus tarnybinį tyrimą, įvertinus Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į 2-ą būrį, būrio viršininko V. G. 2012-01-20 pažymoje Nr. 260/268 išdėstytas aplinkybes, išklausius 8 lokalinio sektoriaus nuteistuosius, nebuvo gauta duomenų, kad kas nors iš nuteistųjų ketintų naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš pareiškėją. Tai patvirtina 2012-01-25 Tarnybinio patikrinimo išvada dėl R. K. prašymo Nr. 60 (administracinė byla Nr. I-192-414/2013, b.l. 131). Administracinėje byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjui bausmę atliekant 2-ame būryje, būtų atsiradę kokios neigiamos pasekmės. Pareiškėjas iki Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-29 įsakymo Nr. 2-155 priėmimo, kuriuo jis iš 2 būrio buvo perkeltas į 17-ą būrį, nekėlė jokių pretenzijų dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, priešingai, po perkėlimo į 17-ą būrį, reiškė prašymus dėl sugrąžinimo į 2-ą būrį. Jo sveikatos istorijoje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad gyvenant 2-ame būryje laikotarpiu nuo 2012-01-18 iki 2012-05-29 būtų pablogėjusi sveikata, ar būtų buvę užfiksuoti smurtinio pobūdžio atvejai. Liudytoju apklaustas gydytojas A. J. nurodė, jog pareiškėjas tuo metu kreipėsi į medikus dėl bendro pobūdžio susirgimų (dėl kataro, pilvo skausmų, inkstų akmenligės), tačiau nusiskundimų, susijusių su netinkamomis laikymo sąlygomis, nebuvo gauta. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, jog atlikdamas bausmę šiuo laikotarpiu dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo patyrė psichologinio pobūdžio išgyvenimus, diskomfortą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pataisos namų administracija, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjo 2012-01-18 prašymą. Taip pat buvo ištirtos 2012-05-29 jo sužalojimo fakto bei atsisakymo persikelti į 17-ą būrį aplinkybės. Dėl to buvo atlikti 2 tarnybiniai patikrinimai, tai patvirtina tarnybinio tyrimo išvados: 2012-05-30 Nr. 314 ( administracinė byla Nr. I-192- 414/2013, b.l. 136), 2012-06-06 Nr. 322 (administracinė byla Nr. I-192-414/2013, b.l. 113), todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas ignoravo jo prašymus, neatliko tyrimų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog 2012-05-29 apie 16 val. pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl sužalojimo, buvo nustatytas nežymus įpjovimas kairės rankos dilbio srityje, uždėtas tvarstis, 2012-05-30 žaizda buvo susiūta ( b.l. 23, 33, 49). Pareiškėjas buvo medikų stebimas dėl badavimo nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30, sveikatos sutrikimų tuo metu neužfiksuota (išrašas iš medicininės kortelės, b.l. 49). Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas gydytojas A. J. ( b.l. 80-81). Teismo nuomone, visus nepatogumus, kuriuos patyrė pareiškėjas dėl badavimo, iš esmės salygojo paties pareiškėjo apsisprendimas tokiu būdu išreikšti protestą, o ne atsakovo veiksmai. Liudytojas A. J. taip pat nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į jį dėl ūmaus sveikatos pablogėjimo, jo medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota duomenų apie insulto požymius, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl veido kairės pusės paralyžiaus atsinaujinimo atmestini kaip neįrodyti.

Šioje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo saugumo neužtikrinimo ( BVK 70 str. 1d.3p., Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 65 str.). Tačiau, teismo vertinimu, prie jo saugumo neužtikrinimo prisidėjo pats pareiškėjas, nes atliekant tyrimus, jis nenurodė, su kuriais nuteistaisiais konfliktuoja, atsisakė paaiškinti administracijai nesutarimų su kitais nuteistaisiais priežastis, iš esmės atsisakė atskleisti sužalojimo aplinkybes (administracinė byla Nr. I-192-414/2013, b.l. 54,58,188). Pagal esamus duomenis byloje objektyviai nenustatyta, ar 2012-05-29 jis buvo sužalotas kitų nuteistųjų, ar susižalojo pats.

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl atsakovo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjui nustatyto sužalojimo pobūdį (padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, kuris neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatai iš esmės neturėjo), į pažeidimo trukmę (pareiškėjo buvimas baudos izoliatoriuje dėl pareiškėjo perkėlimo į 17-ą būrį neteisėtumo truko palyginti neilgai, t.y. nuo 2012-05-29 iki 2012-07-03), į paties pareiškėjo elgesį ( nepadėjo tyrimui, neatskleidė sužalojimo aplinkybių).

Nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, apie tai, kad Alytaus pataisos namai būtų sąmoningai siekę pabloginti jo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgęsi, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies remiantis išdėstytais argumentais skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2000 Lt ( du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė