Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei L. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), prašo priteisti iš atsakovės L. M. valstybės naudai 160,65 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,39 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 165,04 Eur.

Nurodo, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė Tarnybai prašymą (reg. Nr. (8.1)VTP-2886) suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3912-937/2021 (proc. Nr. 2-68-3-36221-2020-7). Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl dalies antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, susidariusių už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, priteisimo iš atsakovės.

Nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovė pateikė Tarnybai prašymą suteikti jai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Prašyme atsakovė išreiškė sutikimą dėl dalies (50, 70 ar 85 procentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo ir patvirtino, jog supažindinta su antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Tarnyba 2021 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-T-2886-1997 nusprendė atsakovei suteikė antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3912-937/2021 (proc. Nr. 2-68-3-36221-2020-7), valstybei garantuojant ir apmokant 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimo 6.7 punkte numatyta, kad „pareiškėjas (-a), kuris yra mažiau nei 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žymino mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jam tenkančią išlaidų dalį į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Tarnybos pranešimo gavimo dienos.“

Tarnyba raštu 2022 m. kovo 21 d. Nr. (12.31Mr)FS-601 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 160,65 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą.

Pareiškėja, patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2022 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-1102 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Taip pat, atsakydama į atsakovės kitą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba dar kartą 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-NT-6050 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ją nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. teikė advokatas A. D. Pagal advokato pateiktą ataskaitą nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-3912-937/2021 advokatas konsultacijoms skyrė 1 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 1 val., procesinių dokumentų parengimui – 8 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimui – 0,5 val., iš viso advokato skirtas laikas antrinės teisinės pagalbos teikimui sudaro 10 val. 30 min.

Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 18,00 Eur (2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas). Tarnybos apskaičiuotos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro - 189,00 Eur (10,5 val. x 18,00 Eur).

Tarnyba nurodė, kad remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 85 procentų nuo 189,00 Eur suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 160,65 Eur.

Įstatymo (redakcija, galiojusi antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo metu) 19 straipsnyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka (1 dalis). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 85 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (Įstatymo 19 straipsnio 3 dalis).

Remiantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei atstovauja Tarnyba, antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal vykdomąjį dokumentą į valstybės biudžetą išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Duomenų, kad sprendimas dėl išlaidų paskaičiavimo būtų apskųstas taip pat nėra. Nustatyta ir tai, kad pranešimais atsakovė buvo informuota apie jos prievolę sumokėti 85 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje išlaidų sumą. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės 85 proc. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t .y. 160,65 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 4,39 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodoma, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovei siuntimo išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti pateikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 31 d. suvestinės sąskaitos faktūros.

Pažymėtina, kad atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl 15 proc. civilinėje byloje valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo (žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos), atitinkamai nustatant, kad 85 proc. šių išlaidų turės padengti pati atsakovė. Iš prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 85 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 160,65 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovės nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 4,39 Eur dydžio išlaidas nėra pakankamai pagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą.

Priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš atsakovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 160,65 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų ir 65 euro centų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Atmesti pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo reikalavimą dėl 4,39 Eur (keturių eurų ir 39 euro centų) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.