Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio ir Algimanto Valantino (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo P. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. kaltinamas tuo, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. Š. (V. Š.), t. y. 2007-07-29, apie 19 val., ant prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Kauno g. 115, Marijampolėje, esančių laiptų, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, sudavė rankoje laikyti stikliniu buteliu vieną smūgį V. Š. į viršugalvio sritį, tuo padarydamas viršugalvio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, smegenų dešinio momenkaulio, smilkinkauskio kaktikaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų dešinio pusrutulio audinį, į skilvelius ir po kietuoju smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suminkštėjimu, dėl ko V. Š. 2007-07-31 mirė.

Kaltinamasis akcentuoja, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas buvo padarytas 2007 metais. Ikiteisminio tyrimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 metų, jam buvo taikomos kelios švelnesnės kardomosios priemonės, kurios taip pat varžė jo laisvę ir tik 2010 metais jis buvo apkaltintas sunkaus nusikaltimo padarymu. P. B. nurodo esantis nekaltas dėl V. Š. mirties bei pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jis mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį (stipendija, pašalpa). Tuo tarpu šiuo metu P. B. yra visiškai suvaržytas, negali teismui pateikti reikiamų dokumentų, blogai jaučiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. B. skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu bei plačiau nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su P. B. kalte, padarius jam inkriminuojamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, kad, priešingai nei nurodo kaltinamasis, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog P. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokiais duomenimis laikytini liudytojų parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam P. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau šios sąlygos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo tik tuomet, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad P. B. kaltinamas padaręs labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamojo įstatymo sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimo sunkumo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, nagrinėjamu atveju apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ir kitas šiam pagrindui nustatyti svarbias aplinkybes. Teismas įvertino, kad kaltinamasis pažeidė jam anksčiau paskirtų kelių švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, netrukus po kaltinamojo akto jam įteikimo (2010 m. gegužės 5 d.), išvyko į užsienį tokiu būdu pasislėpdamas nuo teismo. Dėl pastarosios priežasties 2010 m. spalio 15 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška, tačiau jis buvo surastas ir perduotas Lietuvai tik praėjus penkerių metų laikotarpiui, t. y. 2015 m. spalio 28 d. Per visą šį laikotarpį kaltinamasis nesidomėjo bylos eiga, neteikė apie save jokių duomenų, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, jog išvykdamas į užsienį jis siekė išvengti jam galimai gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, jog P. B. galimai turi ryšių užsienyje, kuriais galėtų vėl pasinaudoti siekdamas pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, tad proporcingumo principas nėra pažeistas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus aukščiau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo P. B. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi P. B. pratęsta suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.