Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-3816-984/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
2-3816-984/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34664-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
B. L.
Atsakovas
R. K.
Civilinė byla Nr. 2-3816-984/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34664-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.4.1.6; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant ieškovei B. L.,atsakovui R. K.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. M.,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią dukrai A. K. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys susilaukė dukros A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-42402-726/2016. Teismas savo sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, auklėjimas, tėvo bendravimo su dukra tvarka, išlaikymas. Atsakovas turėjo teisę bendrauti su dukra, galėjo su ja matytis bei dalyvauti ją auklėjant. Atsakovas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą po 130 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės. Faktiškai savo įsipareigojimų dukrai atsakovas nevykdė. Nuo 2012 m. ir nuo santuokos nutraukimo atsakovas su dukra nebendravo, nesidomėjo jos gyvenimu, nepasveikino su šventėmis ir neteikė išlaikymo. Toks atsakovo elgesys yra nepriimtinas, tai skaudina bei traumuoja dukrą. Tėvas ateityje negali turėti jokių ryšių su dukra, jo valdžia neterminuotai apribotina.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas gyvena atskirai nuo ieškovės ir nepilnametės dukros. Atsakovas nurodė, kad nei ieškovė, nei jos motina neleido atsakovui matytis su vaiku, nurodė jam nesiartinti prie vaiko ir su juo nebendrauti bei netraumuoti. Išlaikymo vaikui atsakovas neteikė, nes neturėjo kontakto su ieškove. Nesutinka, kad jo valdžia būtų apribota. Jis pageidauja bendrauti su vaiku. Byloje nėra duomenų apie šalių vaiko teisių pažeidimus.

5. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. nesidomėjo vaiku, nemokėjo išlaikymo, nebendravo su vaiku ir jam neskambino, nepasveikindavo vaiko su gimtadieniu. Vaikas yra matęs tėvą gatvėje, žino, kad atsakovas yra jos tėvas. Atsakovas nerodo noro bendrauti su vaiku. Ieškovės motina neleido atsakovui atėjus aplankyti dukros su ja bendrauti, nes atsakovas bendrauti norėjo tik 5 minutes. Atsakovas nuolat užimtas ir niekada negali rūpintis vaiku. Ieškovė davė atsakovui vaiko banko sąskaitos numerį, bet išlaikymo atsakovas neteikė. Dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iki 8 metų šalių dukra nežinojo kas yra jos tėvas. Sutiko, kad nebūtų apribota tėvo valdžia vaikui, jeigu tėvas norės su vaiku bendrauti. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė 2012 m. išvyko į J. K., vaiką paliko savo motinai. Per vaiko gimtadienį jis buvo atvykęs pabendrauti su vaiku, tačiau ieškovės motina jį išvarė. Vaikas apytiksliai 2014 m. išvyko į J. K. gyventi su motina. Po poros metų ieškovė pasakė atsakovui, kad jos sugyventinis augina šalių vaiką. Ieškovė paprašė vaiko labui nesikišti į vaiko gyvenimą, neieškoti ryšių su vaiku. Vėliau ieškovė nurodė, kad išsiskyrė su sutuoktiniu. Pradėjo vėl kaltinti atsakovą, kad nebendrauja su vaiku. Atsakovas neturėjo vaiko sąskaitos duomenų, negalėjo teikti išlaikymo. Ieškovė pati prašė neteikti išlaikymo ir nebendrauti su vaiku, atsakovas tik laikėsi nurodymų nebendrauti su vaiku ir nedalyvauti jo gyvenime. Ieškovė yra net raštu pateikusi atsakovui vaiko išlaikymo atsisakymą, pasirašytą ieškovės advokatės akivaizdoje. Atsakovas nesutiko padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidų.

7. Išvadą teikiančios institucijos (toliau – Tarnyba) atstovė nurodė, kad nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukrai. Tėvas rašė žinutes vaikui, rodė norą bendrauti su vaiku. Tačiau šalys nesutaria dėl bendravimo sąlygų. Nėra vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadybos procesas nebuvo taikytas. Tarnybos nuomone, nepakanka įrodymų, kad būtų tenkintas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė šalys yra nepilnamečio vaiko A. K. tėvai. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini).; atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-42402-726/2016 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu, patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad dukros A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas teiks vaikui išlaikymą po 130 Eur iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukrai, nes atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigų vaikui atlikimo. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes jis nedalyvavo vaiko auklėjime ir išlaikyme ieškovės prašymu.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

10. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad informacijos apie šalių vaiko teisių pažeidimus nėra. Vaiko tėvas nebuvo panaudojęs savo valdžios prieš vaiko interesus. Atsakovas neginčijo, kad beveik nebendravo su vaiku ir nedalyvavo vaiko auklėjime, tačiau tai darė ne savavališkai ir nepiktybiškai. Tokio elgesio pagrindinė priežastis buvo ieškovės nebendradarbiavimas ir prašymas nedalyvauti vaiko auklėjime, kai ieškovės gyvenime atsirado naujas sutuoktinis ir vaikai. Atsakovui nebuvo duotas sąskaitos numeris į kurią reikia pervesti vaikui išlaikymą. Atsakovas yra užblokuotas socialiniuose tinkluose ir negali bendrauti su vaiku. Ieškovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nenorėtų, kad atsakovui tėvo valdžia būtų apribota, jeigu atsakovas pradėtų bendrauti su vaiku.

12. Ieškovė pateikė į bylą šalių susirašinėjimą, iš kurio nustatyta, kad atsakovas 2012 m. gegužės mėn. ir 2012 m. rugpjūčio mėn. rodė susidomėjimą šalių dukra, nurodė, kad norėjo pasveikinti vaiką su gimimo diena, klausė kaip ieškovei ir vaikui sekasi. 2014 m. vasario 17 d. atsakovas paklausė ieškovės, kokio dydžio išlaikymo vaikui reikėtų. 2014 m. vasario 19 d. atsakovės vėl nurodė, kad negalėjo pabendrauti su vaiku per jo gimtadienį. Taip pat prašė atsiųsti vaiko nuotrauką, klausė kaip laikosi vaikas ir perdavė jam linkėjimus. Taip pat klausė apie vaiką 2014 m. kovo 7 d., prašė paklausti vaiko, ar nori su tėvu susitikti. Ieškovė į tai neatsakė. 2014 m. balandžio 3 d. atsakovas vėl teiravosi, ar gali pamatyti vaiką. Klausė ar vaikas žino kas yra jos tėvas. 2014 m. birželio 8 d. atsakovas parašė ieškovei, kad jam labai rūpi vaikas ir nori su juo susitikti. Ieškovė nurodė, kad grįš į Lietuvą, bet iš susirašinėjimo konteksto matyti, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė bendrauti su vaiku. Ieškovė rašė atsakovui, kad neleis traumuoti vaiko, neleis mergaitei bendrauti su atsakovu. 2014 m. liepos mėn. atsakovas akivaizdžiai nurodė ir daug kartų pakartojo, kad nori bendrauti su vaiku, teikti dukrai išlaikymą ir dalyvauti vaiko gyvenime, bet ieškovė jam neleido to padaryti. 2016 m. sausio mėn. ieškovė atsakovui nurodė, kad reikėtų palaukti dėl dukros bendravimo su atsakovu, nes vaikas mažas ir nesupranta situacijos. Panašus dialogas vyko ir vėlesnėse žinutėse. Iš susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė atsakovui pateikė sąskaitos į kurią turėtų būti pervestas išlaikymas vaikui duomenis tik 2021 m. rugpjūčio mėn.

13. Byloje pateiktas šalių dukros ir atsakovo susirašinėjimas iš kurio nustatyta, kad tėvas su dukterimi rodė norą bendrauti, domėjosi apie vaiko gyvenimą. Byloje taip pat pateiktas 2016 m. rugsėjo 12 d. „Įsipareigojimas“, kuriame ieškovė įsipareigojo nereikalauti iš atsakovo piniginių lėšų šalių vaiko išlaikymui (CPK 178 straipsnis).

14. Taigi iš bylos duomenų darytina išvada, kad tėvas ne tik nėra panaudojęs savo valdžios prieš vaiko interesus, tačiau ir nuo 2012 m. domėjosi dukra, prašė ieškovės suteikti galimybę susitikti su dukra, skambinti, bendrauti, pateikti sąskaitos duomenis, kad galėtų pervesti išlaikymą vaikui. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 12 d. atsisakė reikalauti iš atsakovo vaiko išlaikymo, prašė atsakovo nebendrauti su vaiku ir vaiko „netraumuoti“. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad atsakovo elgesys sudaro bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tėvų valdžios ribojimo pagrindų.

15. Minėta, kad tėvų valdžios ribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri yra taikoma ne visais atvejais, o tik tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šiuo atveju atsakovas nedaro žalos vaikui. Be to, prie atsakovo nebendravimo su vaiku prisidėjo ir konfliktiški šalių santykiai, ieškovės geranoriškumo susitarti su atsakovu dėl vaiko auklėjimo stoka. Ieškovė teismo posėdyje neprieštaravo, kad nebūtų apribota tėvo valdžia vaikui, jeigu tėvas vaiku bendraus. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino norintis bendrauti su vaiku. Taigi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo neterminuotam tėvo valdžios apribojimui.

16. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovo elgesį, parodytą akivaizdų norą bendrauti su vaiku ir vykdyti tėvo pareigas vaikui, įvertinęs byloje surinktus duomenis, šalių konfliktiškus santykius ir jų elgesį, Tarnybos poziciją, daro išvadą, kad nėra pagrindo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukrai A. K., todėl teismas ieškovės ieškinio netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš atsakovo nepriteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

19. Teisme patirtos 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys atmestas, 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistinos valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė