Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, susipažinusi su nuteistojo R. M. skundu dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV25-639,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 6 d. gautas R. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV25-639, kuriuo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 86 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad lygtinio paleidimo komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui. Teisę paduoti skundą dėl šio kodekso 85 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų lygtinio paleidimo komisijos nutarimų turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, o dėl šio kodekso 85 straipsnio 5 dalyje nurodytų nutarimų – nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą.

Kadangi BVK 86 straipsnyje nėra nustatyti reikalavimai, keliami skundo turiniui ir formai, mutatis mutandis taikytinos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 313 straipsnio normos. BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinės formos ir apelianto pasirašytas. Šie skundo formos reikalavimai taikytini ir nuteistojo skundui dėl lygtinio paleidimo komisijos priimto nutarimo.

Kadangi skundai dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas privalo įsitikinti, kad skundas tikrai yra paduotas jį turinčio teisę teikti asmens, patvirtintas būtent šio asmens parašu. Skundas turi būti pasirašytas arba elektroniniu parašu, arba įprastu besikreipiančio į teismą asmens parašu arba kito, įstatymo nustatyta tvarka įgalioto šiam veiksmui, asmens, veikiančio pareiškėjo vardu, parašu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi galimybes – skundas turi būti jį teikiančio subjekto pasirašytas įprastu parašu (pasirašant ranka ant popierinio skundo egzemplioriaus) arba elektroniniu parašu.

2024 m. kovo 1 d. R. M. vardu surašytas skundas apskritai nėra pasirašytas jokia forma, todėl neatitinka įstatymu nustatytų skundo formos reikalavimų. Dėl šios aplinkybės R. M. skundas nepriimtinas nagrinėti ir grąžintinas pareiškėjui.

Pareiškėjui išaiškintina, kad atsisakymas priimti nepasirašytą skundą, neužkerta kelio jį pakartotinai teismui paduoti tinkamai pasirašius (teismui pateikiant pareiškėjo pasirašytą rašytinį (popierinį) skundo egzempliorių) arba teikiant skaitmeninę skundo versiją, pasirašytą sertifikuotu saugiu elektroniniu parašu.

Taip pat išaiškintina pareiškėjui, kad jei ištaisius skundo turinio ir formos trūkumus bus praleistas skundo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo padavimo terminas, jis teikdamas skundą turi nurodyti skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir prašyti teismo atnaujinti terminą skundui paduoti (BPK 102 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti nuteistojo R. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV639 ir grąžinti jį pareiškėjui.

Išaiškinti nuteistajam, kad praleidęs lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę prašyti teismą atnaujinti praleistą terminą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.