Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), I kurse, teistas: 1) 2016-08-31 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį - 4 mėn. laisvės apribojimo, 2017-01-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2) 2017-02-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir - 14 (keturiolikos) parų arešto, skiriama bausmė subendrinta pagal BK 64 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 90 straipsnio 4 dalies taisykles su neatlikta bausme, paskirta 2016-08-31 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir pakeista įsiteisėjusia 2017-01-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2016 m. rugsėjo 17 d., 14:22:59 val. ir 14:31:50 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris į eterį jungėsi per UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio bokštą 332C, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, paskambino į I. P. Ū., gyvenančios (duomenys neskelbtini), AB „Teo LT“ fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad I. P. Ū. sūnus yra autoįvykio kaltininkas, kad jis gali būti sulaikytas ir patalpintas į areštinę, todėl norint, kad sūnus išvengtų atsakomybės dėl tariamo autoįvykio, paprašė pinigų, stengdamasis kuo ilgiau tęsti pokalbį liepė I. P. Ū. nepadėti telefono ragelio ir laukti pinigų paimti atvykstančių asmenų, po to pasakė I. P. Ū., kad jau atvyko asmuo ir ji gali eiti paduoti jam pinigus, o jis tuo metu atėjo į I. P. Ū. namus ir ji padavė jam 1000 Eur, kuriuos paėmęs jis pasišalino, taip apgaule savo ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą - I. P. Ū. priklausančius 1000 Eur ir padarė jai 1000 Eur turtinę žalą.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamojo E. P. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo E. P. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

- 2016-09-17 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-09-17 apie 15:40 val., nepažįstami asmenys, prisistatę policijos pareigūnais iš I. P. Ū., gim. 1929-05-31, gyv. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo būdu, apgaule pasisavino 1000 eurų (b. l. 8-10);

- 2016-11-14 Griškabūdžio miestelyje esančių vaizdo kamerų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), nuo seniūnijos pusės, eina du vaikinai, ties sankryža pereina į J. J. gatvę, vienas vaikinas sustoja prie kultūros centro pastato, o kitas juda toliau, po kiek laiko sugrįžta atgal (b. l. 89-92);

- nukentėjusiosios I. P. Ū. parodymais, kad 2016-09-17, apie 15.40 val., į laidinį telefono aparatą, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasakė, kad jos sūnus A. Ū. sukėlė eismo įvykį. Sakė, kad sūnus bus uždarytas į areštinę, prašė pinigų. Asmuo nurodė nepadėti telefono ragelio, laukti pareigūno, kuris atvyks ir paims pinigus. Atvyko nepažįstamas asmuo, prisistatė policijos pareigūnu A. B.. Ji šiam asmeniui padavė 1000 Eur (b. l. 8, 14);

- liudytojos G. K. parodymais, kad ji ne kartą vežusi E. P. pastarojo nurodytais adresais. E. sumokėdavo už kurą. Vežė pastarąjį į įvairius kaimus Vilkaviškio rajone, vežė į (duomenys neskelbtini). Vieną kartą policija juos sulaikė. Tada ji sužinojo, kad E. P. važiuodavo paimti sukčiavimo būdu iš žmonių išviliotų pinigų. Pastarasis važiuodamas nuolat bendraudavo telefonu, pokalbiai būdavo trumpi, tačiau dažni (b. l. 94);

- liudytojo A. M. parodymais, kad 2016-06-17, po pietų, pas jį į namus, atėjo E. P. Pastarasis sakė, kad jam reikia važiuoti į G.. A. M. paprašė pažįstamo A. L. nuvežti E. P.. Visi trys sėdo į automobilį, važiuojant E. P. nuolatos, gal 20 kartų, kažkas vis skambino ir kažką jam aiškino, nes E. P. vis pritarinėdavo, sakydavo „žinau“, „supratau“, kai atvažiavo į Griškabūdį, E. P. liepė sustoti prie kapų, A. M. pasikvietė eiti kartu, o A. L. liko automobilyje. Kur eiti žinojo E. P., jis jį nusivedė iki kažkokio didelio pastato, liepė palaukti, pasakė, kad jis eina į kitoje gatvės pusėje esantį namą, pasiimti pinigų. Kokie tai pinigai, iš ko jis juos eina paimti, nesakė. Atėjus į automobilį E. P. pasakė, kad reikia greitai nuvažiuoti iki Kauno, už nuvežimą pasiūlė 100 Eur ir A. L. pavežti sutiko. Važiuojant į Kauną E. P. vėl kažkas skambino, davė nurodymus. Kaune, nuvažiavo į Akropolį, E. P. nuėjo į „Kautros“ siuntos tarnybą ir perdavė kažkokią siuntą, mano, kad į autobusą, vykstantį į Klaipėdą. E. P. liko Kaune, o jis su A. L. grįžo namo. Vykdamas į Griškabūdį aš apie jokius apgaule užvaldomus pinigus nieko nežinojo (b. l. 103).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. P. įvykdė nusikalstamą veiką, kadangi jis tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, atėjo į I. P. Ū. namus ir paėmė iš jos 1000 Eur, taip apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra I. P. Ū. priklausančius 1000 Eur piniginių lėšų.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. P. būtina atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame kodekse numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti; į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei už BK 182 straipsnio 1 dalį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, šiuo metu mokosi, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

E. P. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. P. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, teismas sprendžia, kad pagal dabartinę jo finansinę situaciją kaltinamasis neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nevykdė 2016-08-31 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl tikėtina, kad tokia bausmės rūšis galimai ir vėl būtų nevykdoma ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Taigi, padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, socialinė padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytą nusikaltimą skiriant arešto bausmę. Teismas mano, jog tokia bausmės rūšis visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal BK 90 straipsnio 4 dalį, nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes E. P. skirtina šiek tiek mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta maksimali arešto bausmė.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-07 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 105-106), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Nukentėjusioji I. P. Ū. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16). Pareiškime nurodė, kad dėl apgaule iš jos pagrobtų 1000 Eur, jai padaryta 1000 Eur turtinė žala. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. P. Ū. žalą patyrė dėl tyčinės E. P. nusikalstamos veikos, turtinė žala neatlyginta, todėl pareikštas civilinis ieškinys 1000 Eur sumai tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai (BPK 94 straipsnis). Daiktas - skaitmeninės informacijos laikmena, paliktina saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. P. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. P. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą - skaitmeninės informacijos laikmeną, palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.