Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui K. V. P., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. V. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo teta B. P. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 38,40 ha ploto žemės sklypus, buvusius (duomenys neskelbtini), kuriuos 1945 m. liepos 15 d. naminiu žemės dovanojimo aktu ji jam padovanojo ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tetos nuosavybės teise valdytą 38,40 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kurią ji naminiu žemės dovanojimo aktu jam padovanojo, taip pat atnaujinti terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad 2014 m. pradžioje lankydamasis (duomenys neskelbtini) kapinėse, sutiko A. K., kuri gerai pažinojo jo tėvo giminę. A. K. jo paklaususi ar šis atsiėmęs savo giminaičių valdytą žemę (duomenys neskelbtini) ir tuomet papasakojo, kad žemės buvo apie 40 ha bei nurodė kurioje vietoje buvusi ši žemė. Pareiškėjas susidomėjo gauta informacija ir nusprendė realizuoti savo teisę atkurti nuosavybes teisę į šias žemes, todėl jis pradėjo ieškoti informacijos žemėtvarkos skyriuose, kreipėsi į archyvus, iš kurių gavo pažymas patvirtinančias giminystės ryšius su buvusiais savininkais, pažymas apie tėvo tremtį, pažymą apie nuosavybę. Surinkęs šią informaciją 2015 m. kovo 24 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo P. L., (duomenys neskelbtini)., iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą žemę – 36,06 ha. Pareiškėjas nurodė, kad pateikdamas šį prašymą, jis dar nebuvo gerai išanalizavęs archyvinių dokumentų ir iki galo nesuprato pačios situacijos, nebuvo pasikalbėjęs su specialistais, artimais giminaičiais ir liudininkais, todėl šis prašymas nebuvo tinkamas. Kaip jam buvo žinoma, jo dėdė (tėvo brolis) A. P., visą savo valdytą žemę buvo padovanojęs savo sutuoktinei B. P., kuri be minėtos žemės valdos dar 2,34 ha žemės buvo gavusi iš savo tėvų. 1945 m. antroje pusėje, maždaug liepos mėn., A. ir B. P. sužinoję apie tai, kad juos ketinama ištremti į Sibirą, per pažįstamus surado galimybę pabėgti iš Lietuvos į A. P. nurodė, kad tik vėliau sužinojo, jog prieš išvykdama į JAV, B. P. paskubomis perdavė pareiškėjo sesei E. (K.) surašytą žemės dovanojimo aktą, kuriuo B. P. visą savo valdytą žemę padovanojo jam, tuo metu dar mažamečiui vaikui. Pareiškėjo sesei atradus minėtą žemės dovanojimo aktą, pareiškėjas 2015 m. liepos 16 d. pakartotinai kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir turimų dokumentų pakankamumo įvertinimo. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyrius pareiškėjui atsiuntė atsakymą raštu, jog jis turi galimybę atkurti nuosavybės teises, tačiau minėtu atveju pareiškėjas privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriuje esamą archyvinę medžiagą nustatyta, kad 36,06 ha žemės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 1927 m. valdė A. P.. Duomenų, kad šią žemę A. P. būtų padovanojęs sutuoktinei B. P., neturi. Taip pat neturi duomenų, kad B. P. būtų gavusi iš tėvo K. N. dovanų 2,34 ha žemės, ir tapusi šios žemės savininke. Mano, jog pareiškėjo pateiktų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pakanka. Nurodė, kad kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. P. 36,06 ha buvusias žemes (duomenys neskelbtini) nesikreipė ir kitiems pretendentams nėra atkurtos nuosavybės teisės į tą žemę. Taip pat, pažymėjo kad dėl neaiškios buvusios žemėvaldos valdos, reikėtų ją kartografuoti su liudytojų pagalba, o pareiškėjas iki atsiliepimo išsiuntimo dienos su tokiu prašymu į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo kreipęsis.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kapines, vaikščiojant po kapines sutiko moterį A. K. (mirė tų pačių metų pabaigoje), kuri pradėjo jo klausinėti ko šis jose ieško, pradėjus su ja bendrauti, suprato, kad moteris pažinojo jo giminę, papasakojo jam apie jo giminės turėtas žemes. Tuomet pareiškėjas nuvažiavo pas savo seserį, kuri patvirtino moters žodžius ir pareiškėjas prisiminė, kad prieš tetai su dėde išvažiuojant į JAV, jie buvo atvykę pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini) ir dėdės žmona B. parašė kažkokį raštą ant popieriaus, kai rašė šį raštą pareiškėjas matė, tačiau kas tuo metu buvo surašyta jis nesuprato. Palikę šį raštą jiems, vėliau dėdė su žmona iškeliavo į JAV, kur abu ir mirė, dėdė mirė 1960 m. Čikagoje, o tetos mirties datos tiksliai nepamena. Pareiškėjas nurodė, kad jis užaugo pas seserį, nes jo tėvai slapstėsi nuo trėmimo. Su A. K. po pirmojo pokalbio kapinėse daugiau susisiekęs nebuvo, jis pats iš vaikystės dar šiek tiek pamena kur maždaug yra buvusios A. ir B. P. žemės ribos, nes šiose žemėse vaikystėje yra buvęs daug kartų, todėl jas yra nurodęs ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriui, taip pat dar prisimena ir kai kurių buvusių kaimynų pavardes. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nežino, kodėl pateiktuose dokumentuose yra jo gimimo datos neatitikimas, mano, kad yra įsivėlusi klaida, tačiau kaip buvo padaryta ši klaida pareiškėjas nežino, metrikų neturėjo, kai buvo rašomas žemės dovanojimo aktas, kur buvo jo gimimo liudijimas nežino. Nurodė, jog vengiant trėmimų jų dokumentai buvo prarasti.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. V. teismo posėdyje nurodė, kad dėl pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Toje vietoje kur pareiškėjas prašo atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės niekam nebuvo atkurtos, kitų pretendentų į juos nesikreipė. Sklypo kartografavimas buvo atliktas pagal liudytojų parodymus. Jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujintų praleistą įstatymu nustatytą terminą, jokių kliūčių atkurti nuosavybės teisę pareiškėjui nebūtų. Natūrą atkurti nuosavybės teises į minėtoje vietoje esantį sklypą nebūtų galima, todėl tenkinus pareiškėjo prašymą, jam nuosavybės teisės galėtų būtų atkurtos į kitą šalies sklypą. Nurodė, jog byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. ir B. P. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdė nurodytus žemės sklypus. Sutinka, kad pareiškėjas sužinojęs apie galimybę atkurti nusavintą žemę, elgėsi tinkamai ir kryptingai stengėsi atkurti nuosavybės teises ir sutinka su pareiškėju, jog šis dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymu nustatytą terminą atkurti nuosavybę.

Liudytoja J. P. teismo posėdyje parodė, kad tik iš aplinkinių kalbų pamena, jog A. ir B. P. vaikų neturėjo, kažko bijodami išvažiavo į JAV, prieš išvažiuodami į JAV apie 40 ha valdytos žemės paliko brolio vaikams. A. ir B. P. valdytos žemės ribas daugmaž prisimena, todėl dalyvavo Nacionalinei žemės tarnybai sudarinėjant žemės sklypo kartografavimą.

Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėju dešimt metų gyvena kaip sugyventiniai. Parodė, kad ji pamena, jog jos sugyventinis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) kapines, grįžęs jis pasakojo, kad buvo susitikęs moterį, tačiau apie jokias žemes nieko jai nepasakojo. Po kurio laiko, maždaug 2015 m. vasaros viduryje, ji kartu su sugyventiniu nuvažiavo pas jo seserį, visiems kartu prisiminus vaikystės laikus, pradėjus žiūrinėti senas nuotraukas rado naminį žemės dovanojimo aktą.

Liudytoja G. B. teismo posėdyje parodė, kad jos tėvai buvo A. ir B. P. kaimynai. Tėvai jai yra pasakoję, kad P. gerai gyveno, turėjo didelį ūkį, o po to išvažiavo į JAV, pasakojo, jog prieš išvažiuodami į JAV savo turėtas žemes paliko brolio vaikams, kodėl žemes paliko ne pačiam broliui ji nežino. Kur tos žemės buvusios, daugmaž žino, todėl ji dalyvavo sudarant žemės sklypo kartografavimą, parodė A. ir B. P. buvusios žemės sklypų ribas.

Pareiškėjo atstovas Gintaras Gricius nurodė, kad nors šiuo metu yra sudėtinga atrasti gyvus liudytojus, kurie galėtų patvirtinti buvusius žemės valdymo ir giminystės ryšių faktus, tačiau mano, kad pavyko atrasti reikšmingų duomenų, kurie patvirtina ir pagrindžia pareiškėjo K. V. P. pareiškimo reikalavimus, kurie yra susiję su nuosavybės teisės atkūrimu ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimu. Nurodė, kad pareiškėjas pradžioje iki galo tinkamai nesuprasdamas visos situacijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė netinkamą prašymą, nes manė, jog žemė buvo palikta jo tėvui, todėl tik vėliau pabendravęs su savo seserimi L. K., sužinojo iš jos apie B. P. surašytą dovanojimo aktą, kuriuo ji visą savo turėtą žemę padovanojo pareiškėjui. Pareiškėjo sesers atrastas žemės dovanojimo aktas tai tik patvirtina, o dokumentuose esantys netikslumai dėl pareiškėjo gimimo datos galimai atsirado dėl tuometinės valstybės situacijos, kadangi tokios klaidos išduodant naujus gimimo liudijimus tarybinės santvarkos laikotarpyje neretai pasitaikydavo. Pareiškėjas brolio neturėjo, o jo kilmę patvirtina teismui pateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad būtent pareiškėjas K. V. P. yra B. P. sutuoktinio A. P. brolio L. P. sūnus, todėl tikėtina, jog 1951 m. išduodant pareiškėjui naują gimimo liudijimą, per klaidą įrašyta netiksli pareiškėjo gimimo data, kadangi pateiktuose dokumentuose gimimo metai sutampa, skiriasi tik mėnuo ir diena. Nurodė, kad pareiškėjas terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, dovanojimo aktas buvo surastas tik 2015 m., todėl kliūčių atkurti nuosavybės teises į B. P. valdytą žemę nėra. Nors Nacionalinės žemės tarnyba visiškai nedisponavo jokiais duomenis apie žemės valdymo faktą, tačiau šį žemės valdymo faktą patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014 m. balandžio 25 d. išduota pažyma apie nuosavybę Nr. R4-613, iš kurios matyti, kad 1927 m. 36,06 ha žemės valdė A. P., o pagal 1940-08-22 suvestines žinias apie žemes, imamas į valstybinį žemės fondą, eil. Nr. 63 matyti, kad valstybinio žemės fondo byloje jau įrašyta buvusi savininkė B. P. valdžiusi 38,40 ha žemės, tai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog A. P. valdomą žemę perleido savo sutuoktinei B. P.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus pateiktų dokumentų: komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymo bei protokolo ir žemės sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto yra aišku, kad nuosavybės teisės į B. P. valdytą žemę atkurtos iki šiol nebuvo, o vietoje nustatinėjant buvusio sklypo ribas, pagal gretimų žemės sklypų savininkų ribas, matyti, jog į planą buvo įbraižytas analogiško ploto žemės sklypas, kuris faktiškai atitinka B. P. valdytą žemės sklypą.

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad pareiškėjas K. V. P. yra B. P. sutuoktinio A. P. brolio L. P. sūnus. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-04-03 pažymų Nr. (P1-2796) P2-3296; Nr. (P1-2796) P2-3297; Nr. (P1-2796) P2-3298; Nr. (P1-2796) P2-3299 matyti, kad Y. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog 1894-12-11 pakrikštytas L. ir P. iki santuokos M. P. sūnus vardu A., gimęs(duomenys neskelbtini), 1896-12-29 pakrikštytas L. ir P. iki santuokos M. P. sūnus vardu L., gimęs (duomenys neskelbtini). B. R. katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1917-10-21 susituokė L. P., L. sūnus ir S. G., M. duktė. P. R. katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1925-10-06 susituokė A. P., L. sūnus ir B. N., K. duktė. 2014-04-25 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-613 nurodoma, jog žemės ūkio rūmų archyviniame fonde, Mažeikių apskrities rinkimų į žemės ūkio tarybas 1927 m. byloje, (duomenys neskelbtini) rinkikų sąraše įrašytas (duomenys neskelbtini). gyventojas P. A., 39 m. amžiaus; skiltyse: ,,Valdomos žemės plotas“ ir ,Nuo kurio laiko ūkis valdomas“ atitinkamai įrašyta: ,,36,06 ir ,,1923 m.“. Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Telšių apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai 1927-08-12 raštu Nr. 95 pateiktame (duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas P. A., (duomenys neskelbtini) turėjęs 36,06 ha žemės (11 ha II rūšies, 14 ha III rūšies ariamos; 3,50 ha IV rūšies pievų; 6 ha IV rūšies ganyklų; 0,06 ha IV rūšies durpynų; 1,50 ha mok. neapdėt. vandenų). Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, Mažeikių apskrities valstybinio žemės fondo byloje, (duomenys neskelbtini) 1940-08-22 suvestinėse žiniose apie žemes, imamas į valstybinį žemės fondą, eil. Nr. 63 įrašyta buvusi savininkė P. B., (duomenys neskelbtini) turėjusi 36,06 ha žemės (2 ha sodybinės; 28 ha ariamos; 2 ha miškų ir durpynų; 2,06 ha pievų ir ganyklų; 2 ha nenaudojamos). Skiltyse „Ar žemė vienoje vietoje ar rėžiais“ ir „Žemės reformai tenkąs plotas ha“ atitinkamai įrašyta „1 viet.“ ir „6,06“. Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR M. T. archyviniame fonde, 1944-1948 m. byloje, Mažeikių apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje pabėgusių „liaudies priešų“ sąraše eil. Nr. 29 įrašyta buvusi žemės valdytoja P. B., (duomenys neskelbtini) valdžiusi 38,40 ha žemės; į valstybinį žemės fondą paimta 38,40 ha žemės. Pareiškėjas 2015-03-24 kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau dėl ne iki galo išsiaiškintos faktinės situacijos, prašė atkurti nuosavybes teises į jo tėvo valdytą žemę, todėl prašymas nebuvo tenkintinas. Po kurio laiko, kreipiantis į specialistus, pakalbėjus su liudininkais ir pas sesę radus 1945-07-15 surašytą žemės dovanojimo aktą, kuriuo B. P. visą turimą žemę padovanojo pareiškėjui, šis 2015-07-27 pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikdamas surinktus dokumentus ir išdėstydamas naujai sužinotas aplinkybes. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius 2016-09-20 remiantis liudininkų J. P. ir G. B. parodymais, surašė žemės sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą bei parengė numatyto grąžinti žemės sklypo schemą, kurioje nurodoma, kad sklypo plotas „apie 38 ha“. Visi šie duomenys patvirtina pareiškėjo prašymo pagrįstumą, taip pat liudytojų duotus parodymus teismo posėdyje, kuriame liudytojos nurodė buvusias B. P. žemės sklypų ribas, tikslią vietą, jų dydį. Pateikti įrodymai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo įrodo, kad B. P. iki visuotinės žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 38,40 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų dokumentų neginčija. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo tvarką, valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai apie nuosavybę priskiriami prie dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu. Išanalizavus byloje esančius archyvinius dokumentus, yra akivaizdu, kad žemės savininkė valdžiusi 38,40 ha žemės valdas (duomenys neskelbtini), buvo B. P.. 1944-1948 m. byloje, (duomenys neskelbtini). į pabėgusių „liaudies priešų sąrašą 29 numeriu buvo įrašyta ir buvusi žemės valdytoja P. B., (duomenys neskelbtini) valdžiusi 38,40 ha žemės, iš jos į valstybinį žemės fondą buvo paimta 38,40 ha žemės. Pareiškėjo K. V. P. teisė atkurti nuosavybės teisę į B. P. valdytas 38,40 ha žemės valdas, (duomenys neskelbtini) patvirtina 1945-07-15 B. P., (duomenys neskelbtini) surašytas žemės dovanojimo aktas, kuriuo B. P. 38,40 ha žemės dovanoja savo vyro brolio L. P. sūnui K. V. P., gimusiam 1940-03-03.

Pažymėtina, jog pareiškėjas negali įrodyti kitokia, neteismine tvarka, kad netikslumai rašant jo gimimo datą žemės dovanojimo akte ar gimimo liudijime atsirado padarius rašymo klaidas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui K. V. P. 1951-07-27 pakartotinai išduotame gimimo liudijime, nurodoma pareiškėjo gimimo data 1940-02-16, tuo tarpu B. P. 1945-07-15 surašytame žemės dovanojimo akte, pareiškėjo gimimo data nurodoma 1940-03-03, iš pakartotinai K. V. P. išduoto gimimo liudijimo matyti, jog civilinės būklės aktų įrašų gimimo knygoje atitinkamas įrašas apie K. V. P. gimimą buvo padarytas 1940-03-03, t. y. būtent tą dieną, kuri yra minima kaip pareiškėjo gimimo data B. P. surašytame žemės dovanojimo akte. Todėl atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo gimimo liudijimo originalas buvo pamestas ir pakartotinai tik 1951-07-27 buvo išduotas gimimo liudijimo dublikatas, į tai, jog atskiruose dokumentuose sutampa tiek pareiškėjo vardas ir pavardė, tiek gimimo metai, tačiau skiriasi gimimo mėnuo ir diena, šiuo atveju tikėtina, kad netikslumai atskiruose dokumentuose atsirado padarius rašymo klaidas.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo brolio A. P. sutuoktinės B. P. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybes teise valdytą 38,40 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kurią ji 1945 m. liepos 15 d. naminiu žemės dovanojimo aktu padovanojo pareiškėjui K. V. P., taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teises faktą ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises galima pateikti nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31, o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003-12-31 (to paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas asmenų, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Kadangi pareiškėjas, atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygas, turi teisę pateikti tokį prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad esminius faktus, susijusius su jo tetos B. P. žemės valdymu nuosavybės teise sužinojo tik 2014 m. pradžioje, iš šiuo metu jau mirusios A. K., todėl pareiškėjas anksčiau objektyviai negalėjo pradėti realizuoti savo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi apie tokią galimybę iki tol nežinojo ir nepakankamai disponavo atitinkama informacija. Sužinojus šiuos faktus ir ėmus ieškoti informacijos, pareiškėjas 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas atkurti nuosavybes teises į jo tėvo L. P., (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą 36,06 ha žemę, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintinas, kadangi pareiškėjas dėl ne iki galo suvoktos situacijos, kreipėsi dėl žemių nuosavybės teisių atkūrimo, kurios jo tėvui L. P. nepriklausė. Išanalizavęs turimus dokumentus ir suradęs B. P. 1945-07-15 surašytą naminį žemės dovanojimo aktą, kuriuo B. P. jai priklausiusią 38,40 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), padovanojo jam, pakartotinai 2015-07-16 kreipėsi Nacionalinę žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl atsižvelgus į minėtinas priežastis pareiškėjas K. V. P. objektyviai neturėjo galimybių įstatymu nustatytu terminu pateikti prašymą suinteresuotam asmeniui atkurti nuosavybes teises į pareiškėjo tetos B. P. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytus 38,40 ha ploto žemės sklypus, buvusius (duomenys neskelbtini), kuriuos 1945 m. liepos 15 d. naminiu žemės dovanojimu aktu padovanojo pareiškėjui K. V. P. ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininke patvirtinančius dokumentus. Suinteresuotas asmuo neginčydamas fakto, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teisę, pareiškėjui pasiūlė dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, atnaujinimo kreiptis į teismą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo K. V. P. nurodytos termino praleidimo priežastys, sutrukdžiusios jam realizuoti savo teises per įstatymo nustatytus terminus, šiuo individualiu atveju vertintinos kaip pakankamai objektyvios priežastys, kodėl pareiškėjas terminą praleido, todėl nesietinos tik su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei tik nuo jo valios priklausančiu, pasirinkimu atitinkamai elgtis. Reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, teismo nuomone, pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, kad pareiškėjas nesielgė tinkamai, rūpestingai ir apdairiai, todėl pareiškėjui K. V. P. atnaujintinas terminas pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad daugiau pretendentų į B. P. iki nacionalizacijos priklausiusį turtą nėra ir nuosavybės teisės į šį turtą niekam nebuvo atkurtos.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo K. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teta B. P. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 38,40 ha ploto žemės valdas, buvusias (duomenys neskelbtini), kurias 1945 m. liepos 15 d. naminiu žemės dovanojimo aktu B. P. padovanojo pareiškėjui K. V. P..

Pareiškėjui K. V. P. atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus institucijai, kompetentingai spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas K. V. P. galėtų įgyvendinti savo teises į grąžintiną žemę.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.