- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2-15385-863/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Anvus“
- Atsakovas
- I. M., N. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Anvus“ ieškinį atsakovėms I. M. ir N. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai 175 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kas du atsakove I. M. 2018 m. spalio 25 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo suteikta virtualios realybės įranga laikinam naudojimui. Paaiškino, jog atsakovė I. M. po įrangos naudojimo grąžino ją sugadintą t. y. neveikė įrangos valdymo pultelis. Nurodė, jog žala kilo kai N. M. naudojosi atsakovei I. M. perduota įranga, vaizdo kamerų įrašuose, tuo metu, kai buvo sugadinta įranga, užfiksuota atsakovė N. M.. Pažymėjo, jog vaizdo įraše aiškiai matyti kaip dėl atsakovės N. M. veiksmų atsirado žala. Pripažino, kad supranta, jog žala kilo netyčia, dėl neatsargumo ir kad tuo metu įranga naudojosi tik viena atsakovė, tačiau mano, jog atsakomybę už priduotą įrangą prisiėmė atsakovė I. M., todėl reikalavimas yra reiškiamas abiem atsakovėms. Atkreipė dėmesį, jog pagal sudarytą sutartį yra numatyta, kad „Klientas patvirtina, kad „VR įrangos“ perdavimo momentu ji yra veikianti ir funkcionuojanti, bei jog klientas supranta, kad jis yra asmeniškai atsakingas už suteiktą naudojimui „VR įrangą“ ir pabaigęs naudotis „VR paslaugai“ įsipareigoja įrangą gražinti „VR City“ tokios pačios ir ne blogesnės būklės, nei buvo perduota klientui. Tuo tarpu jei gražinama „VR įranga“ nėra pilnai veikianti ir funkcionuojanti, t. y. yra prastesnės būklės nei buvo suteikta klientui prieš pradedant naudotis „VR paslaugomis“ klientas patvirtina, kad ne ginčo tvarka įsipareigoja sumokėti „VR City“ už įrangą pagal jos vertę, kuri yra aprašyta šioje tarp šalių sudarytoje sutartyje.“
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog nors ieškovė teigia, kad jos sugadino valdymo pultelį, tačiau pagal sutartyje nurodytos perduotinos įrangos sąrašą jokio įrangos valdymo pultelio šiame sąraše nėra, kaip ir nėra jokio defektinio akto ar specialisto išvados, kuri patvirtintų įrangos sugadinimo faktą bei sugadinimo pobūdį. Taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad I. M. apskritai buvo patikėta kažkokia įranga ir ji buvo atsakinga už kitus 6 su ja atėjusius asmenis. Paaiškino, jog dalyvauja žaidime „Protų mūšis” ir jų komanda laimėjo VRcity remiamą rungtį „Ko nežino Kazys?” o už pergalę gavo prizą - kuponą sudalyvauti virtualios realybės erdvėje VRcity. Kuponas dovanojo 2 valandas pramogų 2 žaidimų kambariuose, virtualiose erdvėse Saulėtekio al. 41, Vilniuje. Minėtu adresu nuvyko 7 komandos nariai. Vietoje buvęs VRCity darbuotojas visus nuvedė į du žaidimų kambarius, parodė, kaip užsidėti akinius ir ką paspausti, tačiau jokio instruktažo apie saugumo taisykles, apie tai, kaip išvengti galimų susižalojimų ar kitų incidentų, kaip elgtis jų metu, apie tai, kad gali būti bloga, žmogus gali prarasti orientaciją erdvėje, koordinaciją, pargriūti ir susižeisti, nebuvo. VRcity darbuotojas paaiškino, kad kai žaidimo dalyviai norės įjungti kitą žaidimą, kuris nors komandos narys turi ateiti ir jam pasakyti. Paaiškino, kad 7 žmonės pasidalino į dvi komandas per du žaidimų kambarius ir pradėjo žaisti. Praėjus maždaug 20 minučių žaidimo laiko, atsakovė I. M. kreipėsi į VRcity darbuotoją, kad šis pakeistų esamą žaidimą kitu, tačiau darbuotojas paaiškino, jog jeigu jie nori žaisti, tai kas nors iš komandos turi pasirašyti, tokiu būdu atsakovei buvo pakišti dokumentai. Kitiems žaidimo dalyviams toks dokumentas pasirašyti pateiktas nebuvo, nors ieškovės darbuotojas pats asmeniškai visus 7 asmenis įleido į žaidimų kambarius ir visiems paaiškino, kaip naudotis įranga, t. y. visiems leido ja naudotis ir visiems tą įrangą perdavė. Atsižvelgiant į tai atsakovės nesutinka, kad viena kitai neteisėtai perdavė naudotis žaidimo įrangą, nes ne jos tą įrangą perdavė, o VRCity darbuotas visiems 7 žmonėms perdavė ir juos įleido žaisti į du žaidimų kambarius. Mano, kad ieškovė neįrodė nei paties neva tai žalą sukėlusio įvykio, nei paties žalos fakto, nei kaltės, todėl kalbėti apie priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo nėra pagrindo ir ieškinys yra atmestinas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, jog žala padaryta dėl to, jog buvo grąžintas neveikiantis pultelis. Mano, jog žala atsirado dėl nerūpestingo atsakovės M. elgesio, pastaroji galėjo prisėsti ant minkštasuolio ir išvengti nukritimo.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, pažymėjo, jog nebuvo jokios jo atstovaujamosios N. M. valios dėl įrangos sugadinimo, pati atstovaujamoji jam paaiškino, jog net nesuprato kaip nugriuvo. Mano, jog ieškovė, turėdama tokią įrangą, kuri gali taip paveikti žmogų, turėtų kažkaip prižiūrėti procesą, įrengti kokią apsauginę senelę, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nebuvo jokio instruktažo, jokių saugumo priemonių. Pati atsakovė N. M. gi neatliko jokių staigių judesių, o nukrito paveikta žaidimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, jog ieškovė užsiima atlygintinų virtualios erdvės paslaugų teikimu. 2018 m. spalio 25 d. atsakovės su dar penkiais asmenimis atvyko į ieškovės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose yra teikiamos virtualios erdvės paslaugos. Dviejų valandų pramogas ieškovės virtualiose erdvėse atsakovėms buvo suteiktos neatlygintinai kaip dovana už pergalę konkurse „Ko nežino Kazys?“. Konkurso nugalėtojams – jų tarpe ir atsakovėms, buvo suteikti du virtualios įrangos komplektai, dalyviai žaidė pasikeisdami. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog žaidžiant atsakovei N. M., pastaroji nukrito, atsitrenkė galva į sieną, rankose laikyti pulteliai nukrito ant žemės. Po šio nukritimo vienas iš rankomis valdomų pultelių nebeveikė (atsakovė I. M., pakeitusi N. M., nebegalėjo tęsti žaidimo). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių solidariai dėl pultelio sugadinimo patirtą žalą – 175 Eur.
Byloje taip pat nustatyta, kad pradėjus žaidimą, po tam tikro laiko, atsakovių nuomone po 20 minučių, vienai iš atsakovių – I. M. buvo pateikta pasirašyti Virtualios realybės erdvės atsakingo naudojimosi taisyklių, sąlygų, ridikų, atlygio už paslaugas, konfidencialumo, informacijos ir duomenų naudojimo sutartis, kurią pastaroji pasirašė. Kitiems konkurso nugalėtojams tokia sutartis nebuvo pateikta.
Vertinat susiklosčiusią situaciją darytina išvada, jog dėl ieškovės teikiamų paslaugų suteikimo atsakovėms ir kitiems konkurso nugalėtojams buvo susitarta tarp byloje nenustatyto asmens – tikėtina konkurso organizatoriaus ir ieškovės, t. y. buvo sudaryta sutartis trečiųjų asmenų naudai, kurios pagrindu atsakovės ir dar penki asmenys, pateikę konkurso kuponą, buvo įleisti į ieškovės patalpas, gavo atitinkamą įrangą ir teisę dvi valandas naudotis minėta įranga neatlygintinai. Aplinkybė, jog su atsakove I. M. buvo pasirašyta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis nepaneigia minėtos išvados, nes byloje nenustatyta ir šalys to neteigė ir neįrodinėjo, kad pastaroji atsakovė už virtualias pramogas mokėtų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.191 straipsnio 5 dalį privalanti įvykdyti prievolę sutarties šalis gali pareikšti trečiajam asmeniui tokius pats atsikirtimus, kokius ji galėtų reikšti išlygą, dėl prievolės įvykdymo trečiajam asmeniui, padariusiai šaliai. Nagrinėjamu atveju yra reiškiami atsikirtimai dėl sugadintos įrangos nuostolių atlyginimo. Remiantis minėta teise norma tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos.
CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sprendžiant klausimą ar atsakovėms yra kilusi prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, būtina nustatyti ar atsakovės tinkamai vykdė sutartines prievoles, kas nagrinėjamu atveju reiškia ar buvo tinkamai naudojamasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, ar nebuvo pažeistos elgesio ieškovės patalpose bei naudojimosi suteikta įranga taisyklės. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės N. M. neteisėtas veikimas (neveikimas), tuo tarpu dėl atsakovės I. M. nurodė, jog pastaroji elgėsi neteisėtai ir nerūpestingai, leisdama naudotis jai patikėta įranga kitiems asmenims. Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina, nes ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms apie tai, jog įranga ir paslaugos abiem atsakovėms (ir dar 5 asmenims) buvo teikiamos ne individualiai sudarytų sutarčių pagrindu, o ieškovės prisiimto įsipareigojimo trečiųjų asmenų – asmenų, kurie laimės konkursą, naudai, pagrindu. Byloje nenustatyta, jog atsakovėms buvo išaiškintos tam tikros naudojimosi virtualiomis paslaugomis elgesio taisyklės, kurias pastarosios pažeidė, todėl konstatuotina, jog nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, negalimas civilinės atsakomybės atsakovių atžvilgiu taikymas, todėl ieškinys atmestinas, nepasisakant dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismas nepagrįstu ir nesąžiningu atsakovių, kaip vartotojų, atžvilgiu laiko ieškovės apeliavimą į atsakovės I. M. pasirašytą sutartį ir joje nurodytą įsipareigojimą atsakyti už perduotą įrangą konkrečia pinigu suma. Byloje nustatyta ir ieškovė, turėdama visą atsakovių naudojimosi paslaugomis vaizdo įrašą, to neginčijo, jog sutartis atsakovei I. M. buvo pateikta jau po paslaugų teikimo pradžios, sutartyje numatytos sąlygos buvo ieškovės iš anksto parengtos ir atskirai su atsakove nederintos ir individualiai neaptartos, todėl ieškovės pozicija, jog pastaroji atsakovė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už perduotą įrangą, ne tik neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (įranga buvo patikėta asmenų ratui), bet ir yra nesąžininga vartotojos atžvilgiu (CK 6.188 straipsnio 2 dalis), todėl net ir nustačius neteisėtus veiksmus, kaip pagrindą civilinei atsakomybei taikyti, atsakovė privalėtų įrodyti visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas, jų tarpe ir žalos dydį.
Kiti šalių argumentai bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį atsakovėms iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė N. M. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, atsakovė I. M. pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 800 Eur advokato pagalbos išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį surašymą bei už atstovavimą teismo posėdžio metu. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas visas minėtas atsakovės advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 3,58 Eur valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Anvus“, juridinio asmens kodas 304733405, atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Anvus“, juridinio asmens kodas 304733405, valstybės naudai 3,58 Eur (tris eurus ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.