Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2012-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme, V. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-07-15, visos 2012-02-17 nuosprendžiu atliktos bausmės ir į nuosprendį įskaityto laikino sulaikymo bei suėmimo laikas.

Iš V. U. priteista 100 Lt neturtinės žalos D. M. ir 1856,15 Lt Teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholi, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. lapkričio 21 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadione, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia be jokios priežasties nukentėjusiajam D. M. kumščiu sudavė du smūgius į veidą bei vieną smūgį į krūtinę, dėl to nugriuvusiam kumščiu sudavė vieną smūgį į nugarą bei spyrė vieną smūgį į pilvą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio srityje, kraujosruvą skruosto srityje, nubrozdinimus galvoje, sukėlusius nežymų D. M. sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo sušvelninti jam paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis viską nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs, kad yra jaunas, tik 19-os metų. Nurodo, kad jis ilgą laiką augo (duomenys neskelbtini) globos namuose, neturi artimų giminaičių, tik senyvą ir neįgalų tėvą bei draugę, taip pat turi gyvenamąją vietą, yra (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokyklos moksleivių sąraše. Teigia, kad nori mokytis, turėti darbą, padėti savo tėvui. Tvirtina, kad atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam pretenzijų neturi. Pažada daugiau nebenusikalsti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, V. U. pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam V. U. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

V. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (duomenys neskelbtini) mieste. Nuteistasis tvirtina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokyklos moksleivių sąraše, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors V. U. yra jaunas, tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, be to yra teistas 4 kartus (tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, vieną kartą už pasipriešinimą policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą bei policijos pareigūno įžeidimą), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, buvo paskelbta jo paieška. Iš bylos matyti, kad V. U. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. U. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bet taip pat ir į tai, kad yra viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes pats nuteistasis teisme pripažino, kad alkoholis turėjo įtakos padaryti nusikalstamą veiką. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas nustatęs po vieną V. U. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei atsižvelgęs į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taigi, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad apylinkės teismas, subendrindamas apeliantui bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis su nukentėjusiuoju bendravo iš pataisos namų, jo atsiprašė ir pastarasis jam pretenzijų neturi, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Be to, teisme nukentėjusysis nebuvo apklaustas, o pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po nukentėjusiojo sužalojimo, su juo nebuvo susitikęs, nežino, kur jis gyvena. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl senatvės ir neįgalumo nuteistojo tėvui reikalinga kito asmens priežiūra ar nuolatinė globa. Be to, teisme pats nuteistasis V. U. parodė, kad su tėvu nebendravo 8 metus, kad dar turi brolį. Taigi, V. U. teiginiai, kad jo tėvui reikalinga būtent apelianto pagalba, yra nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nuteistajam V. U. paskirta bausmė yra teisinga, ji nėra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio atmesti.