Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. 2017-01-22 apie 03.20 val. viešoje vietoje, prie Nemuno g. 39-ojo namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 girtumas), elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. O. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. N. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad konflikto metu susistumdė ir sudavė smūgį nukentėjusiajam. Buvo neblaivus, įvykio detalių neprisiminė, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, pripažino padaręs nukentėjusiajam neturtinę žalą, tačiau nesusitarė dėl jos dydžio, įsipareigojo atlyginti teismo nustatyto dydžio žalos atlyginimą, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusysis V. O. parodė, kad tą dieną su draugais buvo kokteilių bare „Besament“, šiek tiek išgėrė ir planavo važiuoti namo. Pamatė, kad prie kokteilių baro įvyko muštynės. Jis ir jo draugai yra policijos pareigūnai, todėl ėjo pažiūrėti kas vyksta, ar nereikalinga pagalba. Matė, kad kai kurie vaikinai vengė konflikto, traukėsi, o agresyvesni užgauliojo necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis buvo tarp agresyviųjų. Staiga nukentėjusysis pajuto smūgį, kurį be jokios priežasties sudavė kaltinamasis. Jie susikibo už drabužių, nuvirto ant žemės. Pribėgo daugiau vaikinų. Kaltinamasis atsistojo ir pradėjo bėgti. Nukentėjusysis jį pasivijo ir, draugų padedamas, sulaikė. Įvykio metu nukentėjusiajam buvo suplėšyta striukė, kurios vertė 80 eurų. Patirtą neturtinę žalą V. O. įvertino 500 eurų, nes patyrė skausmą ir sužalojimą, reikėjo eiti darbą, maskuoti kraujosrūvą, aiškintis prieš kolegas, viršininką, kas nutiko, ar tai įvyko ne dėl jo kaltės.

K. C. parodė, kad yra kaltinamojo dėdė, užsiima verslu, dalyvauja visuomeninių organizacijų veikloje, įtraukė į šią veiklą ir K. N., kuris užsiima savanoryste įvairiose organizacijose, t.y. (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), stropiai atlieka savo pareigas įvairiuose projektuose. K. C. paaiškino, kad stengiasi daryti sūnėnui teigiamą įtaką, pateikė prašymą atleisti K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigė, kad kontroliuos kaltinamąjį ir padės jam asmeniais klausimais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti liudytojų A. V., M. L. parodymų protokoluose apie tai, kad kaltinamasis viešoje vietoje, Nemuno gatvėje, kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam, 2017-01-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje, iš kurios matyti, kad V. O. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25).

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, nes jis, viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam ir sukeldamas jam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nukentėjusysis V. O. pareiškė ieškinį dėl 580 eurų žalos atlyginimo. 80 eurų – turtinė žala dėl suplėšytos striukės ir 500 eurų neturtinė žala dėl patirto skausmo, sužalojimo ir sukeltų nepatogumų.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Šiuo atveju, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį smurtą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl patirto sužalojimo. Kaltinamasis yra darbingas, studijuoja. Šias aplinkybes vertinant vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad reikalavimas priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, atitinka susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl tenkintinas visiškai.

Reikalavimas priteisti 80 eurų turtinės žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu, nes suma atitinka tokio tipo drabužių standartinę kainą.

K. C. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jam pagal laidavimą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teigiama K. C. charakteristika, duomenys apie tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, nuolat bendrauja su K. N., leidžia daryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos, kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardytų aplinkybių yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleisti K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį pagal laidavimą be užstato, perduodant K. C., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. O. civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš K. N. V. O. 500 eurų neturtinės ir 80 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.