- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-575-1003-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnas 2007 m. spalio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad A. J. 2007 m. spalio 10 d. būdamas darbdaviu kaip privatus fizinis asmuo susitaręs dėl konkretaus darbo ir atlyginimo už jį priėmė dirbti, t.y. ardyti Pasvalio raj. Žiukų km. esančią seną fermą ir valyti plytas, už skolas D. M. , M. P. , M. V. , V. L. , V. K. , A. P. ir P. R. , atsiskaitydamas su pastaraisiais už atliktą darbą alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis. Pažymėta, kad A. J. nebuvo sudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neįregistravo jų į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavė darbo pažymėjimų ir nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtus dirbti asmenis, tuo pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d., 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad sodo namelio statybai jam buvo reikalingos plytos. V. D. leido jam nusigriauti dalį už pajų gautos fermos. Nugriauti fermą paprašė M. P. su D. M. , kurie jam buvo skolingi. Kitus asmenis susirado Pasvalio raj. Meškalaukio km. esančiame alaus bare ir paprašė padėti nugriauti fermą. Kadangi pats jokia individualia veikla neužsiima, įmonės neturi, todėl nežinojo ir nesuprato, kad su fermą ardžiusiais asmenimis turėjo sudaryti darbo sutartis. M. P. ir D. M. dirbo už ankstesnes skolas, o visi kiti asmenys dirbo už alkoholį ir cigaretes, pinigų nei vienam iš dirbusių asmenų nemokėjo.
II.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimu nutarė A. J. pripažinti kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą ir skirti jam 2100 Lt baudą. Teismas nurodė, kad A. J. kaltė įrodyta jo pilnu prisipažinimu bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas nustatė, kad D. M. , M. P. , M. V. , V. L. , V. K. , A. P. ir P. R. A. J. nurodymu pradėjo dirbti prieš tai susitarę su juo dėl tam tikro konkretaus darbo ir atlyginimo už darbą, t.y. plytų ardymo ir valymo, už kurį D. M. ir M. P. buvo susitarta nuskaityti skolas, o kitiems asmenims atsilyginti alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis. Tokiu būdu A. J. kaip fizinis asmuo laikytinas darbdaviu, numatytu DK 16 str. 2 d. ir jo susitarimas su nelegaliai dirbusiais asmenimis laikytinas atitinkančiu DK 93 str. numatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau darbas buvo dirbamas nesudarius darbo sutarties, todėl laikytinas nelegaliu darbu, numatytu DK 98 str. Teismas nurodė, kad skirdamas nuobaudą atsižvelgia į A. J. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad jis nuoširdžiai gailisi, taip pat į teisės pažeidimą padariusio asmens turtinę padėtį. Teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai A. J. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minimali sankcijoje (ATPK 30¹ str.).
III.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apelianto nuomone, teismas paskirdamas net 10 kartų švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, A. J. paskyrė aiškiai pernelyg švelnią nuobaudą. Pažymi, kad nuobauda turėjo būti skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai taikė teisingumo ir protingumo kriterijus. Teigia, kad padarytu pažeidimu jis pasipelnyti nesiekė. Didesnės nuobaudos, kuri institucijos teigimu, turėtų būti ne mažesnė kaip 21000 Lt, jis negalės susimokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių A. J. paskirtoji administracinė nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neproporcinga padarytai veikai. Proporcingumo principas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų, kurio būtina laikytis skiriant administracines nuobaudas bei taikant bet kokią prievartą.
Apelianto argumentai, kad A. J. , kaip fiziniam asmeniui be darbo sutarčių įdarbinusiam 7 darbuotojus, turėtų būti taikoma nuobauda ne mažesnė nei 21000 Lt, neatitinka nei įstatymo leidėjo siektų tikslų, nustatant administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, nei administracinės nuobaudai keliamų tikslų, suformuluotų ATPK 20 str.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. J. nuobaudą teisingai nurodė, kad šiuo atveju gali būti vadovaujamasi ATPK 30¹ straipsniu, numatančiu švelnesnės už sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą. Švelnesnės nuobaudos skyrimas nagrinėjamoje byloje grįstinas proporcingumo principo taikymu, kuris be abejo yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta.
Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį (b.l. 28), į tai, kad jis pripažino padarytą pažeidimą ir dėl jo padarymo gailisi, teismas vertina, kad A. J. paskirtoji 2100 Lt bauda yra pakankama administracinė sankcija. Todėl Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.