Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-04-12 · Civilinė byla Nr. 2-7908-541/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
2-7908-541/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32383-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
AB „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo
N. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-7908-541/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32383-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Irenai Žukauskienei, Martynui Vosyliui,dalyvaujant ieškovui M. Š.,atsakovo atstovui Andrej Žindul,išvadą teikiančio institucijos atstovui Vidui Vanagui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, grąžinti neteisėtai nusavintas įmokas, kompensuoti patirtą materialinę ir moralinę žalą, trečiasis asmuo N. Š., išvadą duodanti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. Š. pateikė ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“), kuriuo prašo priteisti jam 440,44 Eur sumą, 50 000,00 Eur moralinės ir materialinės žalos atlyginimo ir 6 proc. metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-06-30 iki 2014-10-29 mokėjo įmokas už patiektą elektros energiją pagal skaitiklio rodmenis, tačiau atsakovas nustatė, jog yra įsiskolinimas. Pažymėjo, jog 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo suderinę su atsakovu skaitiklio rodmenis, tačiau atsakovas 2014-10-29 d. pranešimu informavo apie esamą įsiskolinimą, o 2014-11-14 d. – apie galimą elektros tiekimo nutraukimą, taip pat 2014-12-13 d. ieškovas iš Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, gavo reikalavimą apmokėti įsiskolinimą atsakovui. Ieškovas teikė skundus atsakovui siekiant išspręsti ginčą dėl skaitiklio rodmenų neatitikimo atsiradimo priežasčių, tačiau atsakovo pateikti atsakymai ieškovo netenkino. Atsakovui nutraukus susirašinėjimą, ieškovas taip pat kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę energetikos inspekciją prie energetikos ministerijos. 2015-05-11 d. ieškovui buvo atjungtas elektros tiekimas dėl skolos, todėl ieškovas apmokėjo atsakovo reikalaujamą sumą pagal atsakovo išrašytą išankstinio mokėjimo sąskaitą. Ieškovas teigia, jog būtent po skaitiklio nuėmimo atsirado ieškovui nesuprantami skaitiklio rodmenų neatitikimai, o atsakovas geranoriškai nesprendė problemų. Ieškovas taip pat akcentavo, jog viso šalių bendravimo metu jis reguliariai mokėjo už paslaugas pagal vienintelio elektros įvado skaitiklio rodmenis. Dėl prašomos priteisti moralinės žalos ieškovas nurodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė moralinę žalą, didžiulį komforto praradimą, kadangi atsakovas, ieškovo teigimu, sudarė nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, kas turėjo įtakos ieškovo ir jo šeimos sveikatai (b. l. 1-12, II t.). Ieškovas taip pat pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2014 metų birželio mėnesio ieškovo šeima buvo išvykusi iš Vilniaus, todėl atsirado akivaizdus elektros energijos vartojimo sumažėjimas. Be to, ieškovas teigia, jog atsakovo pateikta seno skaitiklio nuotrauka yra padaryta ne prieš keičiant skaitiklį, todėl joje užfiksuoti rodmenys neteisingi (b. l. 31-32, II t.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko teigdamas, kad ginčo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. Š., kuri ir mokėdavo už tiekiamą elektros energiją, taigi, ieškovas šioje byloje neturi materialaus reikalavimo pagrindo. Pažymėjo, jog 2014-10-27 d. ieškovo skaitiklis buvo pakeistas nuėmus jį su rodmenimis 80 256 kWh, o remiantis atliktais patikrinimais, vartotojas ir iki skaitiklio pakeitimo nepilnai atsiskaitydavo pagal skaitiklio rodmenis, todėl ieškovui pradėjus mokėti pagal naujo skaitiklio rodmenis, liko neapmokėta skola. Remdamasis skaitiklio rodmenimis dėl sunaudotos elektros energijos ieškovas daro išvadą, jog per kelerių metų laikotarpį elektros energijos sunaudojimas išlikimo be esminių pakitimų, todėl laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog senas skaitiklis galėjo veikti netiksliai. Taigi, atsakovas pagrįstai reikalavo apmokėti susidariusį įsiskolinimą ir pagrįstai nutraukė elektros energijos tiekimą, o po nutraukimo ieškovui apmokėjus skolą, atsakovas turi teisę reikalauti apmokėti ir elektros energijos išjungimo bei įjungimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teisėtai reikalavo apmokėti už patiektą elektros energiją bei kitas išlaidas, ieškovo reikalavimas dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo nepagrįstas bei neįrodytas. Prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (b. l. 165-167, I t.). Atsakovas papildomuose paaiškinimuose pažymėjo, jog skola susidarė už elektros energiją, suvartotą iki 2014-10-27 d., o per ilgą susirašinėjimo laikotarpį vartotojui nereaguojant į atsakovo, taip pat Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, raginimus apmokėti skolą buvo inicijuotas elektros energijos tiekimo nutraukimas (b. l. 33-34, II t.).

Trečiasis asmuo N. Š. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pilnai sutinka su ieškovo ieškiniu ir jį palaiko, papildomai paaiškino, jog ieškovas visais būdais bandė spręsti ginčą su atsakovu ir bendradarbiauti, kreipėsi į valstybines institucijas, tačiau jų atsakymas netenkino. Pažymėjo, jog sprendžiant kilusią problemą, atsakovas atjungė elektros energijos tiekimą, nors jie reguliariai mokėjo už sunaudotą elektros energiją, o šeimai auginant sergančią dukrą, elektros atjungimas buvo didelė problema. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį neatsakė į ieškovo argumentus ir iškeltus klausimus, o atsakovo nurodytu laikotarpiu jų šeima buvo išvykusi iš Vilniaus, taigi, negalėjo atsirasti atsakovo nurodyti aritmetiniai paskaičiavimai. Prašė tenkinti ieškinį pilnai (b. l. 1-2, II t.).

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti, patikslino, jog materialinę žalą sudaro 440,44 Eur suma, t. y. skola, sumokėta atsakovui, o likusi prašoma priteisti suma yra jo patirta moralinė žala. Papildomai paaiškino, jog atsakovo nurodyti skaitiklio rodmenys ne tokie, kaip ieškovas mokėjo, teigė, jog tris mėnesius bandė spręsti problemą su atsakovu raštu ir vietoje, tačiau atsakovas klastoja pranešimus, kalba apie seną skolą, dėl kurios anksčiau ginčo nebuvo. Pažymėjo, jog valstybės atsakingos institucijos šių klausimų taip pat neišsprendė, todėl, gindamas savo teises, kreipiasi į teismą. Atsakydamas į išvadą teikiančios institucijos atstovo klausimus ieškovas taip pat nurodė, jog duomenų apie ankstesnius mokėjimus iki 2014 metų balandžio mėnesio neteikė, kadangi dėl ankstesnio laikotarpio ginčo nėra. Pažymėjo, jog dažnai išvyksta iš buto, ir kai nenaudoja paslaugų, to nebūna užfiksuota, tikslių išvykimo laikotarpių jie nefiksuoja. Teigė, jog nuo 2012 metų keitėsi tarifai, todėl 2012-01-30 d. buvo deklaruoti tie patys duomenys, kuriuos fiksavo atsakovas 2011 m. gruodžio mėn., tačiau viskas buvo išsiaiškinta ir apmokėta. Kad nebuvo skolingas, ieškovas įrodinėja 2014-08-04 d. atsakovo atsakymu, kuriame atsakovas nurodo, nuo kurių duomenų toliau reikia mokėti, todėl ieškovas vertina, kad iki tol įsiskolinimų nebuvo. Atsakovo rodmenys, ieškovo teigimu, yra neteisingi, kadangi jis yra sumokėjęs viską, ką rodė skaitiklis, kuris dingo, o vėliau atsirado su netikra data pranešimas apie skolą. Ekspertizės dėl skaitiklio neprašė, nes kai skaitiklis buvo nuimtas, nebebuvo prasmės daryti ekspertizės, nes rodmenis galima pakeisti, o skaitiklio nuotrauka padaryta praėjus 9 mėnesiams po skaitiklio nuėmimo, todėl ieškovas netiki joje matomų duomenų tikrumu (b. l. 52-54, II t.).

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, teigdamas, jog byloje esanti informacija apie atliktus patikrinimus bei atsiskaitymus patvirtina, jog atsiskaitymai buvo vykdomi nereguliariai, per patikrinimus buvo nustatomos skolos, kurios vėliau apmokamos. Atsakovo atliktais skaičiavimais, ieškovo vidutinis elektros energijos suvartojimas tiek buvus senam skaitikliui, tiek esant naujam, nesiskiria, ir tai įrodo, kad abu skaitikliai veikia tinkamai. Nesutiko su teiginiais, kad 2013 ir 2014 metais ieškovas nenaudojo elektros energijos, kadangi buvo mokama už šaltą vandenį dideliais kiekiais, taigi, atsakovo atstovas mano, jog buvo apmokamos kitos skolos, o elektros energijos vartojama daugiau, nei buvo apmokama. Atsakydamas į ieškovo klausimus nurodė, jog reguliariai ieškovas pradėjo mokėti tik nuo 2014 metų birželio mėn., o anksčiau buvo mokama nereguliariai. Pažymėjo, jog 2014-08-04 d. pranešime buvo nurodyta, nuo kurių duomenų toliau reikia mokėti pagal ieškovo sumokėtas sumas pavertus jas į kilovatvalandes, bet tai nereiškia, kad būtent tokius duomenis rodė skaitiklis, o 2014 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas (ieškinio priedas Nr. 8) galimai buvo išsiųstas spalio mėnesį dėl sistemos trukdžių, tiksliai atsakyti negali, tačiau ginčui tai nėra reikšmingas dokumentas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 2014 m. rugpjūčio 4 dieną atsakovo darbuotojas derino skaitiklio rodmenis su ieškovu, kadangi tokiu atveju būna užduotis, kuri atsispindi duomenų bazėje, tokiu atveju vartotojo parašas nebūtinas. Nurodė, jog keičiant skaitiklį yra paliekamas pranešimas vartotojui su nuimtais duomenis, papildomai jokie aktai nerašomi, vartotojo dalyvavimas nebūtinas, nėra prievolės surašinėti akto, jei keičiant skaitiklį nustatomas rodmenų neatitikimas. Dėl nuimto seno skaitiklio nuotraukos atsakovo atstovas nurodė, jog niekas nėra suinteresuotas keisti skaitiklio rodmenų, dėl ko reiktų nuimti plombas ir sandėlis tokio skaitiklio nepriimtų. Pagal teisės aktus, atsakovas turi teisę atjungti elektros energijos tiekimą, kai yra skola. Teisės aktai nenumato skolos dydžio, tačiau pagal vidinę atsakovo tvarką kriterijus yra 150,00 Eur, nutraukti tiekimą yra atsakovo teisė. Dėl skaitiklio ekspertizės pažymėjo, jog laikas jai atlikti nėra kliūtis, kadangi ekspertizė gali nustatyti ne tik, ar skaitiklis tiksliai veikia, bet ir ar nebuvo intervencijos ir ar buvo keičiami jo rodmenys (b. l. 53-54, II t.).

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko duotoje išvadoje nurodytus argumentus ir prašė šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra. Duodamas paaiškinimus dėl pateiktos išvados nurodė, jog šiuo atveju būtina įvertinti ir ankstesnius laikotarpius, t. y. iki 2014 m. birželio mėn. Pagal atsakovo pateiktą lentelę matyti, jog ieškovas ne visada vykdė pareigą deklaruoti skaitiklio rodmenis, o byloje nėra duomenų apie ieškovo išvykimo laikotarpius. Atkreipė dėmesį, jog elektros energijos suvartojimo vidurkis pagal atsakovo duomenis beveik nesiskiria, o pagal ieškovo duomenis skiriasi ryškiai. Pažymėjo, jog ginčas dėl apskaitos prietaiso pakeitimo aplinkybių spręstinas pagal galiojančius teisės aktus, be to, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse yra numatyta, kaip apskaičiuojama suvartota elektros energija. Atsakydamas į ieškovo klausimus papildomai paaiškino, kad vertinant šį ginčą institucijos 2015-07-31 d. priimtas sprendimas buvo priimtas objektyviai išnagrinėjus turimą informaciją, o ieškovui nesutinkant, jis galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Sutiko su ieškovu, kad vartotojas negali žinoti visų taisyklių nuostatų, tačiau ieškovas šiuo atveju ne visada vykdė pareigą deklaruoti suvartotos elektros energijos kiekį (b. l. 53-54, II t.).

Trečiasis asmuo N. Š., prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 192, I t.), jos dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 247 straipsniu, nagrinėja bylą trečiajam asmeniui N. Š. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. Š. (b. l. 168-169, I t.). Ieškovas, keldamas ginčą dėl elektros skaitiklio rodmenų ir apmokėjimo už suvartotą elektros energijos kiekį, pateikė į bylą AB SEB banko mokėjimo nurodymus laikotarpiu nuo 2014-06-30 d. iki 2015-08-29 d. (b. l. 41, 43, 49-51, 58, 71, 88, 96, 105, 112, 115-116, 137, 149-150, 159, I t.), ieškovo skundus AB „Lesto“ bei AB „Lesto“ pranešimus ir atsakymus (b. l. 42, 44-48, 52-57, 63-70, 74-85, 89-95, 97-98, 113-114, 133, 138-140, 142, I t.), Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, gautus pranešimus dėl skolos apmokėjimo (b. l. 59-62, 72-73, 86-87, 117-118, I t.), ieškovo prašymus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei šios institucijos atsakymus (b. l. 99-104, 106-107, 119-123, 131-132, 141, 143-145, I t.), susirašinėjimo su Valstybine energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos dokumentus (b. l. 108-111, 124-130, 134-136, 145-148, 151-158, I t.; b. l. 22-28, II t.).

Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė į bylą Elektros apskaitos prietaiso rodmenų nurašymų, apskaitos patikrinimų bei mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos kopiją (b. l. 170-, I t.), 2014-10-27 d. ir 2015-12-11 d. užduočių kopijas (b. l. 174-175, I t.), taip pat AB „Lesto“ ir Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, pranešimus ieškovui (b. l. 35-42, II t.), duomenis apie kitus ieškovo mokėjimus pagal atsiskaitymo knygelę (b. l. 45-51, II t.).

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog pagal AB „ESO“ pateiktus lentelės duomenis, buto Pakalnės g. 13-19 elektros apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo reguliariai deklaruojami ir apmokami. Pažymėjo, jog ginčo dėl elektros apskaitos prietaiso galimo netinkamo veikimo iki jo demontavimo 2014-10-27 d. bei dėl naujo elektros apskaitos prietaiso veikimo ieškovas nekelia, be to, neaišku, kaip ieškovas 2014-10-29 d. deklaravo seno elektros apskaitos prietaiso rodmenis, kai šis jau buvo pakeistas nauju prietaisu su pradiniais rodmenimis 1 kWh. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (e. b. l. 19-21, II t.).

Byloje kilo ginčas dėl elektros apskaitos prietaiso, apskaitančio suvartojamą elektros energiją objekte, esančiame adresu Pakalnės g. 13-19, Vilnius, rodmenų ir ieškovo M. Š. apmokėjimo už suvartotą elektros energijos kiekį. Visų pirma, ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti turtinę žalą ir priteisti jo atsakovui sumokėtą skolą už tiektą elektros energiją, teigdamas, jog atsakovas nepagrįstai nustatė ieškovui įsiskolinimą, kadangi jis visuomet deklaruodavo skaitiklio rodmenis ir pagal juos reguliariai mokėjo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovui netinkamai deklaruojant ir apmokant skaitiklio rodmenis iki 2014 metų birželio mėn. susidarė įsiskolinimas, kurio atsakovas reikalavo teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimo, t. y. grąžinti ieškovui jo sumokėtų sumų.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys).

Vadovaujantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais, civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: a) neteisėti veiksmai; b) žala arba nuostoliai; c) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių); d) privalančiojo atsakyti asmens kaltė. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė neatsiranda.

CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda tik jei skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas.

Kalte pripažįstama tai, kad asmuo nesugebėjo taip elgtis, kaip būtų galima protingai iš jo tikėtis. Asmens elgesys konkrečioje situacijoje turi atitikti įstatymuose, kituose teisės aktuose ar teisės šaltiniuose esančius nurodymus ir protingumo reikalavimus. Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti nuostolius (žalą) reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą ir tų veiksmų pasekmių. Neturi būti per ne lyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Taigi, CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, imperatyviai numato, kad neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga ir juos privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad atsakovas padarė ieškovo nurodomą žalą, t. y. kad atsakovo reikalavimas ieškovui sumokėti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją buvo neteisėtas veiksmas.

Vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju aktualu tai, jog sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, be energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normų, taip pat taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau - Taisyklės).

Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte numatyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovas su atsakovu rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nebuvo sudaręs. Pažymėtina, jog CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Taigi, laikytina, jog tarp šalių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, elektros apskaitos prietaiso rodmenys yra viena pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (užduotis), kuriuose buvo užfiksuoti buvusio ir naujo elektros skaitiklio, apskaičiusių elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), duomenys. Iš minėtų užduočių matyti, kad ieškovas elektros skaitiklį Nr. 0271723 tikrino 2014-10-27 d. ir tuo metu jo rodmenys buvo 80 256 kWh (b. l. 174, I t.), ką patvirtina ir byloje esanti šio skaitiklio nuotrauka (b. l. 28, II t.), bei 2015-12-11 d. ieškovas tikrino naująjį elektros skaitiklį Nr. 01334969 ir tuo metu jo rodmenys buvo 3905 kWh (b. l. 175, I t.). Iš ieškovo pateiktos EAP rodmenų nurašymų, apskaitos patikrinimų, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos laikotarpiu nuo 2002-06-28 iki 2014-10-27 matyti, jog elektros apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo reguliariai deklaruojami ir apmokami (b. l. 170-173, I t.). Atsakovui 2014-10-27 d. nuėmus senąjį skaitiklį bei patikrinus jo rodmenis su ieškovo apmokėtais, buvo nustatytas skirtumas ir paskaičiuota nepriemoka, t. y. skola. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie atsakovo duomenys neatitinka tikrovės, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais įrodymais (elektros apskaitos prietaiso rodmenimis), kuriuose yra fiksuoti suvartotos elektros energijos kiekiai.

Pažymėtina, jog ieškovas gera valia sumokėjo atsakovo nurodytą sumą. Byloje nėra nustatyta, jog ieškovo įsiskolinimas mažesnis, negu atsakovo priskaičiuotas pagal skaitiklio rodmenis. Be to, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, išnagrinėjusi ieškovo skundus, konstatavo, jog nuo 2010 metų buto elektros prietaiso apskaitos rodmenys taisyklių nustatyta tvarka nebuvo reguliariai deklaruojami ir apmokami (b. l. 151, I t.), o teismui pateiktoje išvadoje Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos inspekcijos taip pat nurodė, jog buto (duomenys neskelbtini) elektros apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo reguliariai deklaruojami ir apmokami (e. b. l. 19-21, II t.). Šios institucijos atstovas teismo posėdyje pažymėjo, jog ieškovas ne visada vykdė pareigą deklaruoti skaitiklio rodmenis (b. l. 46-47, II t.). Teismas pažymi, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atlieka valstybinę energetikos kontrolės funkciją, todėl abejoti šios komisijos išvadomis nėra pagrindo. Už patiektą elektros energiją atsiskaitoma pagal tiekėjo operatoriaus arba paties vartotojo išrašomus apmokėjimo dokumentus, o už tinkamą atsiskaitymą yra atsakingas vartotojas (Taisyklių 93 punktas, 105 punktai). Taigi, ieškovui pažeidus pareigą deklaruoti ir apmokėti pagal elektros prietaiso apskaitos rodmenis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nepagrįstai apskaičiavo ieškovui skolą ir reikalavo ją pamokėti.

Skolos nebuvimo faktą ieškovas įrodinėja 2014-08-04 d. atsakovo atsakymu, kuriame nurodyta, jog apmokėtas ieškovo rodmuo 75673 kWh, ir toliau mokėjimus reikia atlikti nuo šio rodmens (b. l. 47, I t.). Teismo vertinimu, toks atsakovo pranešimas, kuris nėra skolos suderinimo aktas ar kitas aiškiai skolos nebuvimą patvirtinantis dokumentas, nepatvirtina, kad iki 2014-08-04 d. jokių įsiskolinimų nebuvo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, jog 2014-08-04 d. pranešime buvo nurodyta, nuo kurių duomenų toliau reikia mokėti pagal ieškovo sumokėtas sumas pavertus jas į kilovatvalandes, bet tai nereiškia, kad būtent tokius duomenis tuo metu rodė skaitiklis ir skolos nebuvo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas galimai buvo išsiųstas spalio mėnesį dėl sistemos trukdžių, todėl nėra pagrindo remtis ieškovo teiginiais, jog šis pranešimas suklastotas, o atsakovo sistemos galimos techninės klaidos neeliminuoja ieškovo pareigos mokėti už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį.

Atsakovo argumentai dėl elektros skaitiklio keitimo aplinkybių taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, keičiant elektros apskaitos prietaisus planine tvarka (61, 63 punktai), klientų dalyvavimas nėra būtinas, o bendrovė neįpareigota pasirašinėti keitimo aktų su klientais. Atsakovo atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog keičiant skaitiklį yra paliekamas pranešimas vartotojui su nuimtais duomenis, papildomai jokie aktai nerašomi, vartotojo dalyvavimas nebūtinas. Taigi, keisti elektros energijos apskaitos skaitiklius yra elektros energijos tiekėjo pareiga, kurią jis įvykdė, o atsakovo pateikta elektros energijos apskaitos skaitiklio nuotrauka (b. l. 28, II t.) patvirtina užfiksuotus elektros energijos skaitiklio rodmenis, kuriais nėra pagrindo abejoti, taip pat nėra pagrindo manyti, jog atsakovas yra suklastojęs skaitiklio duomenis. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuimtas elektros apskaitos prietaisas būtų sugadintas ar kitaip pažeistas, ieškovo pateiktuose įrodymuose (užduotyse) nėra jokių įrašų apie skaitiklio gedimus, o įvertinus ieškovo sunaudojamus elektros energijos kiekius matyti, jog tiek esant senam, tiek naujam skaitikliui jie yra beveik vienodi, kas paneigia prielaidą, jog senas skaitiklis galėjo veikti netiksliai. Be to, ieškovas, nesutikdamas su atsakovo nustatytais skaitiklio rodmenimis, neprašė atiduoti nuimto skaitiklio akredituotai ir tam licenciją turinčiai įstaigai patikrai atlikti, kaip siūlė ieškovas (b. l. 78, 83, I t.), ir tokiu būdu nepaneigė atsakovo fiksuotų rodmenų, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog skaitiklio rodmenys, užfiksuoti skaitiklio keitimo metu, neatitinka tikrovės bei, atitinkamai, skola jam pagal šiuos rodmenis apskaičiuota neteisėtai.

Ieškovas, grįsdamas ieškinį, taip pat teigė, jog jis, kaip vartotojas, negali žinoti visų teisės ir kitų poįstatyminių aktų, o atsakovas naudojosi savo monopoline padėtimi ir nepagrįstai reikalavo apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 134.5 punktu, operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę nutraukti ir (ar) apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ar už kitas su tuo susijusias paslaugas, reaktyviąją elektros energiją ar nevykdo kitų Taisyklių reikalavimų ar sutartyje nustatytų esminių sąlygų. Taigi, atsakovas turėjo teisę atjungti elektros energijos tiekimą, kadangi buvo susidariusi skola, kurią ieškovas po elektros energijos nutraukimo apmokėjo. Byloje nustatyta, jog ieškovui buvo siųsta eilė pranešimų dėl skolos ir galimo elektros energijos nutraukimo (b. l. 35-42, II t.), t. y. jis buvo tinkamai ir pakankamai informuotas apie neatsiskaitymo už elektros energiją galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė ieškovo, kaip silpnesniojo teisinių santykių dalyvio teises ir interesus. Kita vertus, atsakovas, tiekdamas elektros energiją, turi teisę gauti atlyginimą už parduotą elektros energijos kiekį, todėl vadovaujantis interesų pusiausvyros principu, atsakovas, vartotojui nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimą.

Dalį atsakovo reikalautos apmokėti skolos (turtinės žalos atlyginimo) taip pat sudaro 48,95 Eur išlaidų už priverstinį elektros tiekimo atjungimą ir pajungimą. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 145 punktu, jei vartotojas, eksploatuodamas elektros įrenginius, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl jo veiksmų ar neveikimo elektros energijos tiekimo tinkluose, įrenginiuose ar prietaisuose įvyko avarija, gedimas arba sutrikimas ir elektros energija dėl to nebuvo persiunčiama ir (ar) tiekiama kitiems vartotojams arba buvo daroma įtaka elektros energijos kokybei, tai vartotojas privalo atlyginti visus operatoriaus, tiekėjo ir (ar) kitų vartotojų, trečiųjų asmenų patirtus tiesioginius nuostolius. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai reikalavo ieškovą apmokėti ir 48,95 Eur išlaidas už priverstinį elektros tiekimo atjungimą ir pajungimą, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie ieškovo ir jo sutuoktinės - trečiojo asmens N. Š. - nurodytas aplinkybes, jog jie beveik metus nevartojo elektros energijos. Be to, atsakovo pateikti duomenys apie ieškovo apmokėtus suvartoto vandens kiekius bute, adresu Pakalnės g. 13-19, Vilnius (b. l. 45-51, II t.), leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ir visomis kitomis teikiamomis komunalinėmis paslaugomis laikotarpiu nuo 2013-03-19 iki 2014-06-30 buvo naudojamasi.

Apibendrinant išdėstytą bei remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas, 2014-10-27 d. nuėmęs seną skaitiklį ir užfiksavęs jo duomenis 80256 kWh ir esant ieškovo apmokėtam rodmeniui 76720,22 kWh, padaugino gautą skirtumą iš tuo metu galiojusio elektros energijos tarifo 0,474 Lt/kWh, ir gavo 1 675,96 Lt (485,40 Eur) skolą, kurią pagrįstai reikalavo apmokėti. Taigi, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė šios civilinės atsakomybės sąlygos. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra atsakovo civilinės atsakomybės sudėties (žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, jog ieškovas taip pat neįrodė neturtinei žalai kilti būtinų sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Minėta, jog pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 134.5 punktu, operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę nutraukti ir (ar) apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už patiektą elektros energiją. Taigi, atsakovas turėjo teisę atjungti elektros energijos tiekimą, kadangi buvo susidariusi skola.

Kita vertus, teismas taip pat sprendžia, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, o vien ta aplinkybė, jog ieškovui buvo atjungta elektra dėl to, kad jis nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo, ir dėl to ieškovas patyrė nepatogumus, nesudaro pagrindo neturtinei žalai konstatuoti. Pažymėtina, jog iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), todėl, teismo vertinimu, ieškovui nevykdant pareigos apmokėti faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio, jis dėl tokių savo paties veiksmų atsakovui atjungus elektros energijos tiekimą, neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Byloje taip pat konstatuota, kad atsakovas, prieš nutraukdamas ieškovui elektros energijos tiekimą, tinkamai ir pakankamai apie tai informavo ieškovą, taigi, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nepažeidė ieškovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, nėra pagrindo tenkinti išvestinio ieškovo reikalavimo dėl 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisimo, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Jolanta Vėgelienė