Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-08 · Administracinė byla Nr. I-2613-596/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
I-2613-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08042-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto
Atsakovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Trečiasis asmuo
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros
Advokatai
Laurynas Didžiulis
Kategorijos
  • 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2613-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-08042-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 38; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui, atsakovų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Tomui Rinkevičiui ir Giedrei Penikienei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovui Tomui Gedminui, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovėms Neringai Verbickaitei ir Agnei Lapinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas skunde, kurį patikslino 2013-06-12, prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM) 2013-12-03 sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049-6K-1309978; 2) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) direktoriaus 2013-08-09 įsakymą Nr. 2013/8-1-19; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013-12-10 įsakymą Nr. V-1225 ir 2014-04-28 įsakymą Nr. V-369; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – ir pareiškėjas, Projekto vykdytojas), įgyvendindamas projektą Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 (toliau – ir Projektas), vykdė viešąjį pirkimą „Žemės ūkio mašinų katedros pastato rekonstravimo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 78533) (toliau – ir Pirkimas), kurio metu gavo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2009-10-02 raštu Nr. 4S-3338 pateiktą išvadą dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų įvertinimo (toliau – ir Vertinimo išvada), kurioje pareiškėjui buvo nurodyti tam tikri įpareigojimai. Jokio individualaus administracinio akto VPT pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė, todėl pareiškėjas baigė vykdyti Pirkimą ir sudarė rangos sutartį. CPVA direktorius 2013-08-09 įsakymu Nr. 2013/8-1-19 „Dėl pažeidimo projekte „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“, projekto Nr. VP2-1.1-SMM-04-V-01-013“ patvirtino netinkamų finansuoti išlaidų sumą - 991 735,54 Lt, ir pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau - ir ŠMM) susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį, išskaičiuojant iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų. CPVA įsakymą grindė tuo, kad visa apimtimi nebuvo įvykdyti Vertinimo išvadoje nurodyti VPT įpareigojimai, todėl neteisėtai buvo tęsiamos ir užbaigtos Pirkimo procedūros. Pareiškėjas 2013-09-09 su skundu kreipėsi į FM, prašydamas panaikinti CPVA įsakymą, tačiau FM 2013-12-03 sprendimu skundą atmetė.

ŠMM 2013-12-10 įsakymu Nr. V-1225 „Dėl nustatyto pažeidimo Aleksandro Stulginskio universiteto įgyvendinamame projekte Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“, atsižvelgdama į CPVA įsakymą ir FM sprendimą nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - ir VPĮ) 3 str. 1 d. nustatytų principų, 32 str. 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.8 p. nurodytų Projekto vykdytojo įsipareigojimų, todėl nusprendė sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu pagal 2009-12-17 rangos sutartį Nr. 103/2009, 991 735,54 Lt suma. Taip pat pareiškėjas 2014-05-12 gavo ŠMM 2014-04-28 įsakymą, kuriuo buvo pakeistas ginčijamas ŠMM 2013-12-10 įsakymas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. CPVA įsakyme nėra įrodyta, kad egzistuoja pažeidimo objektas (dirbtinis tiekėjų konkurencijos apribojimas, kitų VPĮ ginamų vertybių pažeidimas) ir priežastinis ryšys tarp Projekto vykdytojo veiksmų bei pažeidimo objekto, įsakyme tik daromos prielaidos apie galimą konkurencijos ribojimą, tiekėjų teisių pažeidimus, galimą įtaką pirkimo rezultatams. FM pareiškėjo skundą dėl CPVA įsakymo nagrinėjo formaliai, nevertino pateiktų argumentų esmės, netyrė, ar CPVA pagrįstai nustatė pažeidimus, todėl ginčijami sprendimai neatitinka Pirkimo faktinių aplinkybių, nėra objektyviai pagrįsti. FM priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi CPVA pateiktais paaiškinimais ir VPT raštu, tačiau pareiškėjas negalėjo jų įvertinti, nes jie jam nebuvo pateikti, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo galimybė tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Kadangi ŠMM įsakymas priimtas VAĮ reikalavimų neatitinkančiais sprendimais, jis negali būti teisėtas, todėl naikintinas. Pažymėjo, kad CPVA neužtikrino VAĮ 3 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto objektyvumo principo laikymosi, nesilaikė Metodinių pažeidimų tyrimo rekomendacijų 11.1 p. nurodyto paaiškinimų gavimo tikslo. CPVA ir FM neteisingai vertino VPT Vertinimo išvados reikšmę nustatant pareiškėjo neva padarytus pažeidimus. Mano, kad VPT išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl atitinkamai ir turėjo būti įvertintos.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodytais VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų principų bei 32 str. nustatytų reikalavimų pažeidimais. Nurodo, kad CPVA nustatyti tariami pažeidimai yra daugiausia susiję su subjektyviu VPĮ nuostatų aiškinimu, o ne teisės normų objektyviu turiniu, be to, CPVA nepagrįstai rėmėsi vėliau nei atitinkamų Pirkimo procedūrų vykdymas teismų suformuota VPĮ aiškinimo ir taikymo praktika, nustatydama pažeidimus, susijusius su Pirkimo dokumentų 3.1.6 p., 3.1.7 p. ir 4.5 p. CPVA sprendimą taikyti finansinę korekciją grindžiantys argumentai iš esmės paremti Pirkimo dokumentų nesutapimu su rekomendacinėmis nuostatomis, o ne neatitikimu imperatyvioms VPĮ normoms. VPT 2009-03-30 įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos) nėra imperatyviai įpareigojantis dokumentas, kurio privaloma griežtai laikytis vykdant kiekvieną pirkimą, todėl pažeidimas negali būti kvalifikuojamas remiantis vien formaliu pirkimo dokumentų neatitikimu Rekomendacijų nuostatoms. Pagal Rekomendacijų 4 p. perkančioji organizacija gali nuspręsti pirkimo dokumentuose nustatyti kitokius nei rekomenduojamus kvalifikacinius reikalavimus ar jų reikšmes, jei tai neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Šiuo atveju pareiškėjui buvo ypač svarbu, kad Pirkime dalyvautų finansiškai pajėgūs ir stabilūs, turintys reikiamą patirtį tiekėjai, todėl dalies kvalifikacinių reikalavimų reikšmės buvo nustatytos aukštesnės nei Rekomendacijose ar patys reikalavimai suformuluoti kiek kitaip, kad labiau atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius. Todėl CPVA nepagrįstai neteisėtais Projekto vykdytojo veiksmais laikė pagrįstą naudojimąsi diskrecijos teise nustatant kvalifikacijos reikalavimus ir nukrypstant nuo Rekomendacijų, kai to reikalavo pirkimo aplinkybės. Pažymėjo, kad VPT nepriėmė Projekto vykdytojo atžvilgiu individualaus administracinio akto, kuriuo būtų stabdomos ar nutraukiamos Pirkimo procedūros, o tik išreiškė savo nuomonę (abejones) dėl vykdomo Pirkimo, tačiau veiksmų nebuvimas rodo, kad VPT neprieštaravo Pirkimo vykdymui pagal esamas (iš dalies pakeistas) Pirkimo dokumentų sąlygas. Pareiškėjas didžiąją dalį VPT išvadoje nurodytų įpareigojimų įvykdė, informavo VPT apie įpareigojimų įgyvendinimą, o dėl dalies įpareigojimų pateikė motyvuotus paaiškinimus. CPVA vadovavosi abstraktaus pobūdžio argumentais, susijusiais su tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų nustatymu, ir visai nepasisakė, kodėl atmeta argumentus apie Rekomendacijų neprivalomumą, suplanuotą pirkimo vertę (16 mln. Lt.), ilgus atsiskaitymo terminus, kurie sąlygojo finansiškai stipraus rangovo poreikį, reikalavimo proporcingumą. Taip pat neatsižvelgė į paaiškinimus, kad tiekėjams nebuvo ribojama galimybė pateikti kitus apyvartą patvirtinančius dokumentus. CPVA nepagrįstai nustatė tris su Pirkimo dokumentų 3.1.7 p. susijusius pažeidimus, formaliai atmetė Projekto vykdytojo paaiškinimus dėl to, kad patirties vertinimo laikotarpio trukmė nustatyta atsižvelgiant į pirkimo objekto vertę, svarbą ir paskirtį, reikalavimas nebuvo pernelyg aukštas ar specifinis to meto rinkos dalyviams. CPVA nepagrindė, kodėl dviejų sutarčių, kurių kiekvienos vertė yra pusė planuojamos pirkimo objekto vertės, reikalavimas yra neproporcingas itin didelės vertės Pirkimo objektui. Taip pat nurodo, kad Pirkimo dokumentų 3.1.10 p. kvalifikacinis reikalavimas dėl atestuoto koordinatoriaus turėjimo negali būti laikomas neteisėtu, kadangi buvo reali galimybė, kad vykdant sutartį reikės paskirti koordinatorių, ir Perkančioji organizacija pageidavo turėti galimybę pasirinkti kompetentingą specialistą. CPVA argumentai dėl šio reikalavimo neteisėtumo (kaip nesusijusio su pirkimo objektu, perteklinio, nepagrįsto) yra nepagrįsti. Nėra draudimo koordinatoriaus funkcijoms atlikti skirti projektuotojo ar rangovo atstovą, jeigu jie turi žinių, įgūdžių, patirties ir išteklių, o taip pat nedraudžiama viešajame pirkime kelti kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti atitinkamą specialistą, kurio gali prireikti vykdant sutartį. CPVA pernelyg siaurai aiškino koordinatoriaus funkcijas (kaip rangovo kontrolės funkcijas) ir neatsižvelgė, kad koordinatoriaus funkcijas gali atlikti ir pagrindinio rangovo atstovas (statybos darbų vadovas ar kt. atestuotas specialistas), paskirtas užsakovo sprendimu. CPVA nepagrįstai atmetė Projekto vykdytojo paaiškinimus, kad reikalavimas nustatytas siekiant parinkti finansiškai pajėgų rangovą, įvertinus numatomos sudaryti rangos sutarties vertę ir atsiskaitymo su rangovu sąlygas. CPVA pateikti argumentai apie koeficientų naudojimą finansų analizės tikslais, apie tai, kad atliekant finansų analizę niekada nevertinamas šių koeficientų vidurkis, yra nesusiję su šių koeficientų naudojimu viešajame pirkime. Tai, kad pagal Pirkimo dokumentus buvo nustatyta išvesti dviejų koeficientų vidurkį, nėra joks pažeidimas. Tiekėjų pretenzijos savaime nėra tiekėjų konkurencijos apribojimo įrodymas, kadangi, ypač statybos darbų pirkimuose, tiekėjai itin aktyviai naudojasi savo teisėmis teikti pretenzijas, siekdami sau palankaus rezultato. Pažymėjo, kad Pirkimo dokumentų 6.2 p. reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertė buvo pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į galimus Perkančiosios organizacijos nuostolius, jei tiekėjai atsiimtų pasiūlymus pirkime, ir nepažeidė VPĮ imperatyvių normų bei VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Nelaiko VPĮ pažeidimu ir Pirkimo sąlygų 4.5 p. nustatyto subrangos ribojimo Pirkimo vykdymo metu (iki 30 proc.), kadangi tai buvo įprasta statybos darbų pirkimų praktika. Projekto vykdytojo nustatytas subrangos ribojimas neužkirto kelio remtis kito ūkio subjekto pajėgumais pagal VPĮ 32 str. 3 d., o CPVA nurodoma 2012 m. suformuota LAT praktika, pagal kurią draudžiama apriboti subrangą, nebuvo žinoma ir taikoma 2009 metais, kai buvo vykdomas Pirkimas. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog subrangos ribojimas yra galimas, kai tai yra susiję su sutarties vykdymu, ir savaime nereiškia neteisėto reikalavimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepažeidė VPĮ 32 str. 5 d. įtvirtintos pareigos prašyti patikslinti neišsamius kvalifikacinius duomenis, kadangi iš pateiktų dokumentų galėjo aiškiai įsitikinti, jog tiekėjo kvalifikaciniai duomenys akivaizdžiai neatitinka reikalavimų, todėl prašymas tikslinti duomenis būtų beprasmis ir formalus veiksmas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad CPVA įsakymu siūloma ir ŠMM pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, pažeidžia VAĮ 3 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. FM privalėjo įvertinti CPVA siūlomos sankcijos proporcingumą ir adekvatumą įtariamiems pažeidimams ir ją atitinkamai pakeisti, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (toliau – ir Gairės) nuostatas, proporcingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju, pažeidimams esant vertinamojo ir formalaus pobūdžio, finansinė korekcija apskritai neturėtų būti taikoma. Nei VPT Vertinimo išvadoje, nei kuriame nors iš ginčijamų CPVA, FM ir ŠMM sprendimų nebuvo pateikta įrodymų, kad vertinamo Pirkimo atveju bent vienas iš kvalifikacinių reikalavimų realiai apribojo galimybę tam tikriems tiekėjams dalyvauti Pirkime, o taip pat, kad kiti nustatyti neatitikimai realiai būtų apriboję tiekėjų konkurenciją ar sukėlę kitų VPĮ ginamų vertybių pažeidimus. Pareiškėjo sprendimai Pirkime, dėl kurių buvo nustatyti pažeidimai, buvo pateisinami proporcingumo principo kontekste ir nebuvo diskriminaciniai. Pažymėjo, kad pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad formalūs viešųjų pirkimų pažeidimai galutiniam paramos gavėjui neturėtų užtraukti neigiamų ekonominių padarinių, taip pat atsakomybės pagal Gairių 23 p. Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų ar neveikimo atsirado nuostolių Lietuvos valstybės arba Europos Bendrijų biudžetams. Prašė atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas įsigijo tinkamos kokybės darbus, juos suteikė kvalifikuotas rangovas, o darbų kaina neviršijo tuo metu buvusios rinkos kainos, todėl įtarti pažeidimai neturėjo neigiamos finansinės įtakos.

Pažymėjo, kad ginčijamo ŠMM 2013-12-10 įsakymo pakeitimo įsakymas neatitinka VAĮ reikalavimų, prieštarauja gerojo viešojo administravimo praktikai. Jame nėra nurodyta, kokiomis teisės normomis ir teisiniu pagrindu remiantis jis buvo priimtas, padarytos nuorodos į CPVA raštą bei sprendimą, kurių turinys pareiškėjui nėra žinomas. Įsakymo turinys nėra aiškus ir suprantamas, dėl to neatitinka viešojo administravimo sprendimui keliamų reikalavimų, jame taip pat nėra nurodyta ir apskundimo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad šiuo įsakymu faktiškai pakeičiamas ginčijamas ŠMM 2013-12-10 įsakymas (I tomas, b. l. 1-16, IV tomas, b. l. 180-199).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2013-12-03 priėmė sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049)-6K-1309978 (toliau – ir FM sprendimas) vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 211 punktu, pagal kurį FM nagrinėja pareiškėjų ar iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų (toliau - projektas) vykdytojų skundus dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl nustatyto pažeidimo priėmimu. FM šiuo atveju vertino, ar CPVA, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą ir priimdama sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal jai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis (toliau – ir Atsakomybės taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1139, priskirtą atsakomybę ir vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją (toliau – ir Strategija), patvirtintą Europos Komisijos 2007-04-26 sprendimu Nr. K(2007)1808 (šiuo atveju – Projektų taisyklėmis ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau - Veiksmų taisyklės)), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1225)), taip pat vadovaudamasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Metodinės rekomendacijos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. IK-173. Skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai dėl FM sprendimo šališkumo, pažeidžiančio VAĮ 3 str. 2 d. nurodytą objektyvumo principą ir sprendimo neatitikties VAĮ 8 str. reikalavimams yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Aplinkybė, kad FM netenkino pareiškėjo 2013-09-09 skundo Nr. (04)-04-2233, negali būti laikoma VAĮ 3 str. 2 d. ir 8 str. pažeidimais. Taip pat nurodo, kad VPT 2013-09-13 raštu Nr. 4S-4032 informavo FM, kad pareiškėjas įvykdė ne visus VPT 2009-10-02 rašte Nr. 4S-3338 „Dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų įvertinimo” nurodytus įpareigojimus. Pažymėjo, kad įgyvendinančiosioms institucijoms teisės aktais, reglamentuojančiais strategiją įgyvendinančių veiksmų programų administravimą, yra pavesta atlikti projektų įgyvendinimo priežiūrą tiek šio projekto įgyvendinimo metu, tiek ir po projekto įgyvendinimo. FM, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagal kompetenciją nagrinėjo ir vertino, ar CPVA ir VPT atlikti veiksmai ir priimti sprendimai atitinka Atsakomybės taisyklėse ir Veiksmų taisyklėse nustatytus reikalavimus. Dėl CPVA atlikto pažeidimų tyrimo teisėtumo nurodo, kad CPVA direktoriaus 2013-08-09 įsakymu Nr. 2013/8-1/-19 „Dėl pažeidimo projekte „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo ir studijų reorganizavimas“, projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013” (toliau – ir CPVA įsakymas) buvo nustatytas reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 str. 7 d. nurodytas Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Pareiškėjo skunde nurodytos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 1K-307, šiuo atveju netaikomos, kadangi jos nereglamentuoja 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo. Pagal Metodinių rekomendacijų 26 p. Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (toliau – ir Gairės) taikomos, kai nustatomi VPĮ pažeidimai. CPVA įsakyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į pažeidimo tyrimo metu nustatytus pažeidimus, vadovaujantis Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, nustatymo metodikos, patvirtintos CPVA direktoriaus 2012-06-29 įsakymu Nr. 38, 23 p. yra nurodyta rekomenduojama finansinė korekcija bei atsižvelgiant į tai, kad dėl diskriminuojančių reikalavimų buvo pateiktos pretenzijos bei dalis pasiūlymų dėl tokių reikalavimų buvo atmesti - tinkamomis finansuoti išlaidomis CPVA nepripažino 10 proc. nuo rangos sutarties vertės (nuo 9 917 355,37 Lt), tenkančios projektui įgyvendinti. Pažymėjo, kad CPVA adresuotame Valstybės kontrolės 2013-09-09 rašto Nr. S-(80-2741)-2090 „Dėl preliminarių pastebėjimų ir rekomendacijų (4 mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ (toliau – ir Valstybės kontrolės raštas) 1 priede teigiama, kad pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą (supaprastintas atviras konkursas) „Žemės ūkio mašinų katedros pastato rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“ (skelbimo Nr. 78533), pažeidė VPĮ reikalavimus dėl tiekėjų kvalifikacijos nustatymo. CPVA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas ir pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo rangos sutarties vertės (IV tomas, b. l. 116-123, V tomas, b. l. 1-2).

Teismo posėdyje atsakovės atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė ŠMM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ŠMM, veikdama kaip viena iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių institucijų (tarpinė institucija) pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktą, gavo CPVA 2013-09-21 raštu Nr. 2012/2-8048 pateiktą direktoriaus 2013-08-09 įsakymą Nr. 2013/8-1-19. Taip pat 2013-09-18 gavo FM raštą Nr. (24.3-02)-5K-1319858)-6K-1307791, kuriuo buvo informuota, kad CPVA įsakymas apskųstas FM pasinaudojant Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. FM kreipėsi dėl išvadų pateikimo į CPVA ir VPT. Apie išnagrinėtą pareiškėjo skundą ir priimtą sprendimą ŠMM buvo informuota 2013-12-03 raštu, todėl gavusi jau galutinę FM išvadą, 2013-12-10 įsakymu Nr. V-1225 „Dėl nustatyto pažeidimo Aleksandro Stulginskio universiteto įgyvendinamame projekte Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 „Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ nustatė, kad dalis pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu - iš viso 991 735,54 Lt, yra netinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į CPVA direktoriaus 2013-08-09 įsakymą Nr. 2013/8-1-19 ir FM 2013-12-03 raštą.

Taip pat nurodo, kad gavo CPVA 2014-01-13 įsakymą Nr. 2014/8-1-2 „Dėl 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 2013/8-1-9 „Dėl pažeidimo projekte „Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013“ pakeitimo“, kuriuo buvo patikslintas CPVA 2013-08-09 įsakymas Nr. 2013/8-1-19. ŠMM 2014-04-28 įsakymu Nr. V-369 patikslino 2013-12-10 įsakymo 2 punktą bei papildė nauju 2¹ punktu. Šiame įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau jis keitė 2013-12-10 įsakymą Nr. V-1225, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl savaime suprantama, kad tiek pirminis įsakymas (kuriame nustatyta apskundimo tvarka), tiek jį keičiantis įsakymas gali būti skundžiamas tokia pačia tvarka. Nesutinka su skundo argumentais, kad įsakymas priimtas nenurodant aiškaus teisinio pagrindo, kadangi pagal Administravimo taisyklių 198 p. ministerija, kaip tarpinė institucija, priima sprendimą tik tada, kai gauna tyrimo išvadas, o jeigu CPVA sprendimas apskundžiamas - FM išvadas dėl tyrimo atlikimo teisėtumo ir pagrįstumo. ŠMM, vadovaudamasi gerąja projektų administravimo praktika, informavo pareiškėją apie 2014-04-28 priimtą įsakymą Nr. V-369. Mano, kad ginčijami 2013-12-10 įsakymas Nr. V-1225 bei jį keitęs 2014-04-28 įsakymas Nr. V-369 yra pagrįsti ir teisėti. Pažymėjo, kad ŠMM neturi įgalinimų tirti ir nagrinėti pažeidimų pati, ji tik remiasi CPVA specialistų kompetencija atliekant pažeidimų tyrimus ir neturi priežasčių abejoti jų atlikto tyrimo rezultatais. Atkreipė dėmesį, kad ministerija neturi teisės oficialiai aiškinti VPĮ nuostatų, todėl remiasi VPT raštuose išdėstytais vertinimais ir paaiškinimais dėl šio konkretaus pažeidimo, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas neištaisė VPĮ pažeidimų dėl pirkimo sąlygose išdėstytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir kitų pažeidimų. Pažymėjo, kad taikant finansinę korekciją vadovavosi galiojančiomis Europos Komisijos parengtomis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėmis (II tomas, b. l. 1-4, V tomas, b. l. 3-7).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl CPVA įsakymo neatitikimo VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimams, kadangi jame yra aiškiai ir detaliai nurodyti visi faktiniai duomenys ir aplinkybės dėl kurių nustatomas pažeidimas, taip pat nurodyti VPĮ konkretūs straipsniai, kurie buvo pažeisti vykdant Pirkimą. Taikomos poveikio priemonės (šiuo atveju sprendimas dėl netinkamų finansuoti išlaidų pagal 2009-12-17 Rangos sutartį Nr. 103/2009 (toliau – ir Rangos sutartis)) yra detalizuotos aiškiai nurodant, kuo vadovaujantis jos yra priimtos. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad įsakyme daromos prielaidos apie galimą konkurencijos ribojimą, tiekėjų teisių pažeidimus, galimą įtaką pirkimo rezultatams ir kt., kadangi įsakyme yra aiškiai nurodytos visos pažeidimo faktinės aplinkybės bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir pažeidimo objekto. Tiekėjų teisių pažeidimo faktą patvirtina ir tai, kad Pirkimo metu buvo pateiktos pretenzijos dėl nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, į kurias Projekto vykdytojas neatsižvelgė, taip pat tai, kad kelių Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl šių tiekėjų kvalifikacijos neatitikimo diskriminaciniams Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams (vieno iš atmestų tiekėjų pasiūlymo kaina buvo mažiausia už visų Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų kainas), bei tai, kad vienas kandidatas, pateikęs pretenziją dėl diskriminuojančių reikalavimų, nepateikė pasiūlymo, todėl vertinama, kad VPĮ nuostatų neatitinkančių kvalifikacijos reikalavimų nustatymas Pirkimo dokumentuose turėjo įtakos Pirkimo rezultatui. Taip pat nesutinka, kad CPVA atliktas pažeidimo tyrimas turėjo esminių trūkumų ir tai lėmė neteisingą pažeidimų kvalifikavimą bei, kad CPVA neužtikrino VAĮ įtvirtinto objektyvumo principo laikymosi, kad atliekant pažeidimo tyrimą CPVA nesilaikė Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 11.1 punkte nurodytų paaiškinimų gavimo tikslo.

Pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu CPVA vertino visus su įtariamu pažeidimu susijusius dokumentus ir informaciją, ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti pagrįstus ir argumentuotus paaiškinimus dėl VPT įpareigojimų nevykdymo (toliau – ir Įpareigojimas), bei paaiškinti Pirkimo dokumentų kvalifikacinių reikalavimų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.10 ir 3.1.11 punktuose nustatytų reikalavimų, subrangos ribojimo nustatymo ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dydžio nustatymo pagrįstumą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kurie buvo įvertinti kaip nepagrįsti ir netinkami, o argumentai dėl to sprendime yra aiškiai (pagal kiekvieną pažeidimo metu vertintą kriterijų) ir konkrečiai nurodyti, taip pat nurodyta, kodėl bei kurių konkrečių VPĮ straipsnių nuostatos buvo pažeistos. CPVA, vykdydama pažeidimo tyrimą, išsamiai įvertino Projekto vykdytojo pateiktus paaiškinimus, juose nurodytą teismų praktiką ir faktinę situaciją, tačiau Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai nepagrindžia jo veiksmų vykdant Pirkimą. CPVA, atlikdama Pirkimo vėlesnį įvertinimą, vadovaudamasi Pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, turi ne tik įvertinti pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atitikimą VPĮ, bet ir nustatyti, ar konkretaus pirkimo atveju projekto vykdytojas laikėsi VPĮ nustatytų procedūrinių veiksmų vykdant pirkimą. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl Įpareigojimo vykdymo yra nepagrįsti, kadangi kaip nurodyta pažeidimo tyrimo išvadoje bei įsakyme, Projekto vykdytojas, neįvykdęs Įpareigojimo (nepatikslinus Pirkimo dokumentų, neišnagrinėjus tiekėjų pateiktų pretenzijų) ar jo neapskundęs teismui, ir negavęs VPT patvirtinimo, jog Įpareigojimas įvykdytas tinkamai ir Pirkimo procedūros gali būti tęsiamos, neteisėtai tęsė ir užbaigė Pirkimo procedūras. Projekto vykdytojas atsižvelgė tik į dalį iš Įpareigojime pateiktų pastebėjimų ir atitinkamai patikslino Pirkimo dokumentus. VPT, atlikusi pakartotinį patikslintų Pirkimo dokumentų vertinimą ir nustačiusi, kad ne visi Įpareigojime pateikti pastebėjimai yra įvykdyti, 2009-10-26 raštu Nr. 4S-3665 informavo Projekto vykdytoją. Perkančioji organizacija tęsti Pirkimo procedūras turi teisę tik gavusi VPT raštą, o Įpareigojimas nėra rekomendacinio pobūdžio ir turėjo būti vykdomas pilna apimtimi. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Įpareigojimo vykdymas nebuvo privalomas, nepagrįsti.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad CPVA nustatyti tariami pažeidimai daugiausia yra susiję su subjektyviu VPĮ nuostatų aiškinimu, o ne teisės normų objektyviu turiniu, kadangi pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyti konkrečių VPĮ straipsnių pažeidimai, kurie detaliai nurodyti ginčijamame sprendime. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad CPVA nepagrįstai rėmėsi vėliau nei atitinkamų Pirkimų procedūrų vykdymas teismų suformuota VPĮ aiškinimo ir taikymo praktika. Pažymėjo, kad Sprendime nurodytos ir vadovaujamasi ne tik tomis teismų nutartimis, kurios priimtos vėliau nei buvo vykdomas Pirkimas, tačiau ir tos, kurios buvo priimtos iki Pirkimo vykdymo, be to, VPĮ nuostatos, dėl kurių nustatytas pažeidimas, galiojo ir Pirkimo vykdymo metu, todėl Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, privalėjo jomis vadovautis.

Nesutinka ir su skundo teiginiais dėl Rekomendacijų neprivalomumo, kadangi Projekto vykdytojas pats numatė atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus kriterijus ir jų reikšmes. VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, siekiant įsitikinti tiekėjo gebėjimu tinkamai vykdyti sutartį. VPĮ 32 str. 2 d. nuostata įtvirtina „minimalių“ reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai sąvoką, t. y., kad nustatyti kriterijai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Šiuo atveju Projekto vykdytojas nepateikė pateisinamų priežasčių ir įrodymų, kad Pirkimu siekiamas tikslas nebūtų galėjęs būti pasiektas mažiau tiekėjų konkurenciją varžančiomis priemonėmis, todėl vertina, kad Projekto vykdytojas nustatė tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie prieštaravo VPĮ nuostatoms. Valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašymo Nr. 027, kuriame buvo deklaruotos išlaidos pagal Rangos sutartį, valstybinio finansinio (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant VPĮ nuostatas, kadangi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra nepagrįstai užaukštinti ir dirbtinai ribojo tiekėjų dalyvavimą Pirkime. Nepagrįstu laiko ir skundo teiginį, kad CPVA argumentai dėl teisės sumuoti pajėgumus ribojimo yra nepagrįsti, o kvalifikacinis reikalavimas buvo nustatytas siekiant patikrinti, ar visi partneriai ir/arba subrangovai turi statybos darbų patirties, proporcingos jų atliekamų darbų daliai, nes papildomas reikalavimas subrangovams turėti pusantro karto didesnę už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį vidutinę metinę bendrąją apyvartą nėra proporcingas bet kurios vertės subrangovui priskiriamai darbų vertei. Nei paaiškinimuose, pateiktuose pažeidimo tyrimo metu, nei skunde pareiškėjas nepateikia argumentų dėl pagrindiniam rangovui taikyto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 20 mln. Lt vidutinę metinę atliktų statybos montavimo darbų apyvartą pagrįstumo, palyginus su planuojama Pirkimo verte - 16 mln. Lt, ir nenurodo Rekomendacijų 18.2 ir 18.3 p. kriterijų taikymo Pirkime motyvų. Nustatant šio kriterijaus reikšmę Projekto vykdytojas neatsižvelgė į numatomos sudaryti Pirkimo sutarties trukmę, taikė 19.3 Rekomendacijų kriterijų, numatantį vertinti tiekėjo apyvartą pastarųjų 3 finansinių metų laikotarpyje, vietoje Rekomendacijų 24 p. siūlomo taikyti 5 pastarųjų metų ataskaitinio laikotarpio. Projekto vykdytojo nustatyto 3.1.6 kvalifikacinio kriterijaus reikalavimų visuma nepagrįsta ir neproporcinga Pirkimo objektui bei riboja tiekėjų galimybę sumuoti savo pajėgumus, nes nurodytus reikalavimus (skirtingom reikšmėm) turėjo atitikti kiekvienas ūkio subjektas atskirai, įskaitant ir kiekvieną jungtinės veiklos dalyvį ar subrangovą.

Pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai buvo įvertinti kaip nepagrįsti, kadangi VPĮ 3 str. 2 d. nurodyta, kad pirkimų tikslas vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tai reiškia, kad tik vadovaujantis VPĮ nuostatomis galima pasiekti pirkimų tikslą. VPĮ 36 str. 1 d. nurodytas baigtinis sąrašas įrodymų, kurių perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų, siekdama įsitikinti tiekėjo techniniu ir (ar) profesiniu pajėgumu. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti reikalavimus atsižvelgiant į Pirkimo objektą, tačiau ne tai, kad pasirinkus reikalavimą jis gali būti keičiamas turinio prasme.

Nesutinka su skundo argumentais, kad CPVA nepagrįstai atmetė Projekto vykdytojo paaiškinimus, kvalifikacinis reikalavimas nustatytas, siekiant parinkti finansiškai pajėgų rangovą, įvertinus numatomos sudaryti rangos sutarties vertę ir atsiskaitymo su rangovu sąlygas. VPĮ 32 str. 1 d. numato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl Pirkimo pobūdžio bei nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Pirkimas galėtų būti vertinamas kaip išskirtinis kitų analogiškos vertės ir pobūdžio viešųjų pirkimų atžvilgiu, kurie sėkmingai įvykdyti taikant kvalifikacinių reikalavimų reikšmes, neviršijančias Rekomendacijų 18.5 p. rekomenduojamų, todėl aukštesni ir tiekėjus diskriminuojantys Pirkimo dokumentų 3.1.11 p. numatyti kriterijaus reikalavimai buvo nustatyti siekiant užtikrinti Projekto vykdytojo nepagrįstai nustatytas atsiskaitymo su tiekėjais sąlygas. Kadangi Pirkimo metu dėl šio kvalifikacinio reikalavimo buvo pateiktos net trys pretenzijos, iš kurių vienas tiekėjas nepateikė pasiūlymo, o kiti trys Pirkime dalyvavę tiekėjai arba nepateikė kvalifikacijos reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, arba neatitiko nustatyto reikalavimo, vertina, kad Pirkimo dokumentuose nustatyta tris kartus didesnė už Rekomendacijose nustatytą 3.1.11 p. kriterijaus reikšmė sąlygojo tiekėjų dalyvavimo Pirkime ribojimą pažeidžiant VPĮ 3 str. ir 32 str. 1 ir 2 d. nuostatas.

Pažymėjo, kad pareiškėjas sau naudinga linkme traktuoja tiekėjų elgesį Pirkimo vykdymo metu, neatsižvelgdamas į pateiktų pretenzijų turinį. Tiekėjų pretenzijų turinys ir esmė, t. y., kad Pirkimo vykdymo metu Projekto vykdytojo nustatytą užaukštintą ir nepagrįstą 3.1.11 p. kriterijaus reikšmę galėjo atitikti tik keli tiekėjai, patvirtina šio nepagrįsto reikalavimo diskriminacinį pobūdį. Pareiškėjo pateiktą argumentą dėl nereglamentuotos pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertės teisės aktuose vertintina kaip nelogišką, nes VPĮ 3 str. 2 d. numato, kad pirkimų tikslas vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose, be to, priimant sprendimą dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo reikalingumo ir jo dydžio nustatymo būtina įvertinti, jog reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą didina pasiūlymų kainą, kartu mažina Pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą ir racionalumą, t.y. neužtikrinamos VPĮ 3 str. 2 d. nuostatos. Projekto vykdytojo pažeidimo tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose argumentai dėl galimų didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko nuostolių, jei laimėtoju pripažintas tiekėjas atsisakytų sudaryti sutartį arba nepateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes Projekto vykdytojas skyrė didelius žmogiškuosius išteklius (vien pirkimo komisiją sudarė 7 aukštos kvalifikacijos specialistai), samdė konsultantus, todėl patyrė dideles išlaidas, nepagrindžia Pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo galiojimo dydžio, nes Projekto vykdytojo įvertinta 1 300 000 Lt suma Pirkimą organizavusių asmenų ir konsultantų darbo apmokėjimui kompensuoti (Pirkimas vyko apie 4 mėn.) yra nepagrįstai didelė. Pareiškėjo argumentas dėl grėsmės prarasti Projekto įgyvendinimui skirtą Europos Sąjungos lėšų dalį nepagrįstas, nes Pirkimo vykdymo metu finansavimo lėšos Projektui dar nebuvo skirtos, be to, ir reikalavimas Projekto vykdytojui įvykdyti Pirkimą iki Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo nebuvo keliamas.

Nepagrįstais laiko ir skunde pateiktus teiginius dėl Pirkimo dokumentų 4.5 p. nustatyto subrangos masto ribojimo, kadangi VPĮ nėra nustatytos galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ribojimo. Draudimas riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais (įtvirtintas VPĮ 32 str. 3 d.) kartu reiškia draudimą riboti kiekvienos iš rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais forma (įskaitant subrangą). Pažymėjo, kad pareiškėjas, sutikdamas, kad subrangos ribojimas galimas tik pagrįstais atvejais, nei pažeidimo tyrimo metu, nei skunde nepateikė jokių pagrįstų ir įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad Pirkime buvo reikalingas subrangos masto ribojimas. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl tiekėjų pasiūlymų atmetimo, neprašant patikslinti kvalifikacinius duomenis yra nepagrįsti, kadangi Projekto vykdytojas Pirkimą turėjo vykdyti vadovaujantis VPĮ nuostatomis (šiuo atveju VPĮ 32 str. 5 d.), bei privalėjo prašyti tiekėjus patikslinti savo kvalifikaciją, o neįvykdęs VPĮ numatytos pareigos, pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas. Atmesdamas tiekėjų pasiūlymus, Projekto vykdytojas neužtikrino tinkamo tiekėjų informavimo apie jų pasiūlymų atmetimo priežastis, t. y. tiekėjams nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių kvalifikacinių reikalavimų jie netenkina. Toks pareiškėjo sprendimas neužtikrina tiekėjų galimybių ginti savo interesus teisme pilna apimtimi, nes nėra aiškus ginčo objektas.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į visas su tariamu pažeidimu susijusias aplinkybes, į tai, kad Pirkimo vykdymo metu Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ nuostatas, finansinės korekcijos dydis buvo nustatytas tinkamai ir pagrįstai. CPVA, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį atsižvelgė į tai, kad dėl diskriminuojančių Pirkimo dokumentų reikalavimų Pirkimo metu buvo pateiktos pretenzijos bei dalis pasiūlymų dėl tokių reikalavimų buvo atmesti, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad iš visų Pirkimo metu pateiktų pasiūlymų tik vienas pateiktas pasiūlymas visiškai atitiko diskriminuojančius reikalavimus. Netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta tokiuose pažeidimuose taikoma rekomenduojama pataisa, t. y. 10 proc. nuo Rangos sutarties vertės, tenkančios Projektui įgyvendinti. Pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu buvo nustatytas ne formalus pažeidimas, o konkrečių VPĮ nuostatų, turėjusių įtakos Pirkimo rezultatams, pažeidimas, todėl CPVA tinkamai pritaikė 10 proc. vienodo dydžio normą ir pagrįstai tinkamomis finansuoti pagal Rangos sutartį nepripažino 991 735,54 Lt ir tokiu būdu užtikrino, kad Europos Komisijai deklaruotos išlaidos atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles (II tomas, b. l. 6-20, V tomas, b. l. 12-13).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjos, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ (toliau - ir Projektas), vykdė viešąjį pirkimą „Žemės ūkio mašinų katedros pastato rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“ (toliau – ir Viešasis pirkimas) supaprastinto atviro konkurso būdu (IV tomas, b. l. 88-89). Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009-07-02 protokoliniu sprendimu pritarė UAB „Viešųjų pirkimų administravimo, konsultavimo ir audito centras“ parengtam Viešojo pirkimo konkurso sąlygų projektui ir pateikė konkurso sąlygų projektą derinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (IV tomas, b. l. 83-84, I tomas, b. l. 80-94).

Pareiškėjas 2009-08-24 raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VPT) dėl skelbimo apie Viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (I tomas, b. l. 58-68).

Paskelbus 2009-08-28 apie vykdomą Viešąjį pirkimą, UAB „Pireka“ ir UAB „Projektų centras“ 2009-09-07 pateikė pareiškėjui pretenzijas dėl Viešojo pirkimo konkurso sąlygų, nurodydamos, kad konkurso sąlygų 3.1.11 p. nustatytas reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją bei prieštarauja VPĮ 3 str. 1 d., yra diskriminacinis (II tomas, b. l. 37-39, 42-43). Išnagrinėjęs pateiktas pretenzijas, pareiškėjo viešojo konkurso komisija 2009-09-09 protokoliniu sprendimu nusprendė atmesti pareikštas pretenzijas kaip pavėluotai pateiktas bei nukėlė pasiūlymų pateikimo galutinį terminą iki 2009-09-17 (II tomas, b. l. 45-46). Pareiškėjas taip pat 2009-09-10 gavo UAB „Struktūra“ pretenziją dėl konkurso sąlygų 6.2 p. nustatyto reikalavimo (II tomas, b. l. 51) ir 2009-09-10 protokoliniu sprendimu nusprendė atmesti pareikštą pretenziją kaip pavėluotai pateiktą (II tomas, b. l. 49-50).

VPT 2009-10-02 raštu Nr. 4S-3338 „Dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų įvertinimo“ įvertinusi pareiškėjo pateiktą medžiagą apie Viešąjį pirkimą supaprastinto konkurso būdu, atsižvelgusi į nustatytus VPĮ pažeidimus, Pirkimo nuostatų neatitikimus kitų teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi VPĮ 8 str. 3 d. 6 p., įpareigojo pareiškėją išnagrinėti UAB „Pireka“ ir UAB „Projektų centras“ 2009-09-07 pretenziją Nr. 16-09-630, UAB „Struktūra“ 2009-09-10 pretenziją Nr. 1-133 ir apie priimtus sprendimus informuoti tiekėjus; pakeisti VPĮ bei pareiškėjo rektoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr. 207-Kb patvirtintų Lietuvos žemės ūkio universiteto supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų neatitinkančias Pirkimo dokumentų nuostatas; Taisyklėse nustatyta tvarka patikslinti Pirkimo dokumentus bei, vadovaujantis protingumo kriterijumi, perkelti pasiūlymų pateikimo terminą laikui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į atliktus Pirkimo dokumentų pakeitimus bei raštu informuoti VPT apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (II tomas, b. l. 199-203).

Pareiškėjo VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto viešojo pirkimo komisija 2009-10-19 posėdyje svarstė VPT 2009-10-02 rašte išdėstytus įpareigojimus ir protokoliniu sprendimu Nr. 7 nusprendė patikslinti Pirkimo dokumentų 3.1.6 p., 3.1.7 p., 3.1.8 p., 3.1.10 p., 3.1.11 p., 3.1.13 p., 4.2 p., 4.5 p., 5.4 p., Pirkimo dokumentų priedo Nr. 6 „Rangos sutartis“ 7.3 p., 7.4 p., 10.4 p., taip pat patikslino Techninio projekto pagrindimo ir investicinio pasiūlymo 9 dalies „Pastato architektūrinė koncepcija“ skyrių „Baldai ir technologinė įranga“ bei priedą Nr. 3 „Patalpų poreikio lentelė“ bei nustatė naują pasiūlymų pateikimo terminą – 2009-10-26 10.00 val. Taip pat nusprendė patikslintus Pirkimo dokumentus (pirkimo sąlygas bei Techninio projekto pagrindimą ir investicinį pasiūlymą) paskelbti universiteto interneto svetainėje – ten pat, kur buvo paskelbti Pirkimo dokumentai (I tomas, b. l. 170-176).

Pareiškėjas 2009-10-20 raštu Nr. (16)-04-781 informavo VPT, kad UAB „Pireka“, UAB „Projektų centras“ ir UAB „Struktūra“ pretenzijos išnagrinėtos ir apie priimtus sprendimus pareiškėjai 2009-09-10 raštais buvo informuoti, todėl VPT įpareigojimas išnagrinėti minėtų subjektų pretenzijas yra įvykdytas dar iki VPT įpareigojimo jas išnagrinėti. Taip pat nurodė, kad patikslino VPĮ ir Taisyklių reikalavimų neatitinkančias Pirkimo dokumentų nuostatas bei perkėlė pasiūlymų pateikimo terminą (II tomas, b. l. 59).

VPT 2009-10-26 rašte Nr. 4S-3665 pareiškėjui nurodė, kad susipažinusi su interneto tinklalapyje pareiškėjo patalpinta informacija apie pirkimą pastebėjo, jog pareiškėjas atliko tam tikrus Pirkimo dokumentų patikslinimus, tačiau ne visus. Atkreipė dėmesį, kad VPT įpareigojus perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus dėl pirkimo, ir perkančiajai organizacijai įpareigojimo neapskundus, perkančioji organizacija VPT įpareigojimą privalo įvykdyti visa apimtimi, o ne dalinai. Pažymėjo, kad tęsti pirkimo procedūras perkančioji organizacija turi teisę tik gavusi VPT raštą, jog įpareigojimas tinkamai įvykdytas. Prašė informuoti VPT apie 2009-10-02 raštu nustatyto įpareigojimo įvykdymą (II tomas, b. l. 177-178).

VPT 2009-10-28 rašte Nr. 4S-3700 „Dėl įpareigojimo įvykdymo“ konstatavo, kad VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas VPT 2009-10-02 įpareigojimą įvykdė tik dalinai, t. y. atsižvelgė į įpareigojimo 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktus, tačiau neatsižvelgė į 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų Pirkimo dokumentų nuostatų neatitikimą VPĮ bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimus ir nepateikė argumentų (motyvų), pagrindžiančių perkančiosios organizacijos sprendimus. Priminė, kad pirkimo procedūros gali būti tęsiamos tik tinkamai ir visiškai įvykdžius VPT įpareigojimus visa apimtimi (II tomas, b. l. 175).

Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009-10-28 posėdyje išnagrinėjusi VPT 2009-10-28 raštą Nr. 4S-8760, apsvarstė 2009-10-02 VPT rašte Nr. 4S-3338 1, 2, 3 ir 5 p. nurodytus įpareigojimus bei nustatė naują pasiūlymų pateikimo terminą iki 2009-11-11 10.00 val. (I tomas, b. l. 177-180).

VPT pareiškėjui 2009 m. lapkričio mėn. (diena neįskaitoma) rašte Nr. 4S-3810 „Dėl įpareigojimo organizuojant ir atliekant viešojo pirkimo Nr. 78533 procedūras“, įvertinusi pareiškėjo 2009-10-28 posėdžio protokolu Nr. 8 įformintus paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėjas neatsižvelgė į 2009-10-02 įpareigojimo 2 p. pateiktas pastabas ir papildomai nenurodė kitų tiekėjų atitikimą Pirkimo sąlygų 3.1.6 p. nustatytam kvalifikacijos reikalavimui įrodančių dokumentų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 3.1.8 p. bei Pirkimo dokumentuose pateiktą paaiškinimą, 3.1.8 p. reikalavimai užkerta galimybes tiekėjams savarankiškai (nesiremiant kitų ūkio subjektų pajėgumais) pateikti pasiūlymą Pirkimui, o Pirkimo sąlygų 3.1.7 p. nustatytas reikalavimas tiekėjui pateikti raštiškus atsiliepimus – originalus, išduotus ne anksčiau kaip Pirkimo paskelbimo dieną, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad Pirkimo komisijos pasvarstymai nepaneigia 2009-10-02 įpareigojimo 5 p. nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. VPT taip pat pažymėjo, kad jai kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos gebėjimų ir noro užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, racionaliai naudoti lėšas bei savalaikio Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo (II tomas, b. l. 162-163).

UAB „Merko statyba“ 2009-11-04 (užregistruota 2009-11-06) pareiškėjui pateikė pretenziją dėl vykdomo Viešojo pirkimo supaprastinto konkurso būdu, konkurso sąlygų, nurodydama, kad konkurso sąlygų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.11 punktuose nustatyti reikalavimai prieštarauja VPĮ nuostatoms, dirbtinai riboja konkurenciją (II tomas, b. l. 28-34).

Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009-11-19 posėdyje nagrinėjo UAB „Struktūra“, UAB „AVA statyba“, UAB „Projektų centras“ ir UAB „Niskama“ pasiūlymus (III tomas, b. l. 99-102) ir 2009-11-24 raštais Nr. (16)-04-887, Nr. (16)-04-888, Nr. (16)-04-889 bei Nr. (16)-04-890 informavo UAB „Struktūra“, UAB „AVA statyba“, UAB „Niskama“ ir UAB „Projektų centras“ apie konkurso vertinimo rezultatus, nurodydama, kad UAB „AVA statyba“, UAB „Niskama“ ir UAB „Projektų centras“ pasiūlymus atmeta bei nurodė pasiūlymų atmetimo priežastis, o UAB „Struktūra“ informavo, kad neatitikimo konkurso sąlygoms nenustatė (III tomas, b. l. 114-118).

UAB „Projektų centras“ 2009-11-27 pateikė pareiškėjui pretenziją dėl padarytų įstatymo pažeidimų vykdant viešojo pirkimo konkursą, nurodydamas, kad konkurso sąlygų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.11, 4.5 ir 6.2 punktuose nustatyti reikalavimai prieštarauja VPĮ nuostatoms, neužtikrina VPĮ nustatytų principų laikymosi (II tomas, b. l. 57-58), kurią išnagrinėjęs pareiškėjas 2009-12-02 posėdyje protokoliniu sprendimu Nr. 11 nusprendė ją atmesti (II tomas, b. l. 54-56) ir apie tai 2009-12-02 raštu informavo UAB „Projektų centras“ (II tomas, b. l. 52-53).

Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009-12-14 posėdyje nusprendė viešojo pirkimo „Žemės ūkio mašinų katedros rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“ laimėjusiu pasiūlymu pripažinti UAB „Struktūra“ pasiūlymą (III tomas, b. l. 97-98) ir apie tai 2009-12-15 raštu Nr. (16)-04-995 informavo UAB „Struktūra“ (III tomas, b. l. 93), o 2009-12-15 raštais Nr. (16)-04-992, Nr. (16)-04-993, Nr. (16)-04-994 informavo UAB „AVA statyba“, UAB „Niskama“ ir UAB „Projektų centras“, kad konkurso laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Struktūra“ pasiūlymas (III tomas, b. l. 94-96).

Pareiškėjas VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas (buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas) 2009-12-17 su UAB „Struktūra“ pasirašė rangos sutartį Nr. 103/2009 (toliau – ir Rangos sutartis) (II tomas, b. l. 126-138).

VPT 2009-12-29 raštu Nr. 4S-4495 informavo CPVA apie tai, kad įvertino pareiškėjo vykdytą supaprastintą konkursą „Žemės ūkio mašinų katedros rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“, ir nustačiusi pažeidimus, 2009-10-02 raštu įpareigojo pakeisti įstatymo reikalavimų neatitinkančias Pirkimo dokumentų nuostatas, tačiau pareiškėjas reikalavimo neįvykdė (IV tomas, b. l. 102).

Pareiškėjas 2010-05-03 raštu, kurį patikslino 2010-05-19, CPVA pateikė Projekto mokėjimo prašymą bei patikslintus dokumentus (II tomas, b. l. 64, 139).

CPVA, atlikdama prašomų apmokėti išlaidų tinkamumo vertinimą, kreipėsi į pareiškėją ir prašė pateikti informaciją apie vykdytą supaprastintą atvirąjį konkursą ir pareiškėjas 2013-03-01 raštu Nr. (11)-04-734 pateikė CPVA informaciją apie vykdytą konkursą (III tomas, b. l. 84-87). CPVA 2010-05-07 raštu paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl vykdyto konkurso, kadangi pradėtas ir atliekamas pažeidimo tyrimas (IV tomas, b. l. 96-99).

VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas 2013-05-20 raštu Nr. (11)-04-1352 pateikė CPVA paaiškinimus dėl supaprastinto atviro konkurso „Žemės ūkio mašinų katedros rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“ (pirkimo Nr. 78533) vykdymo bei nurodė, kad nesutinka su CPVA teiginiais dėl tariamų VPĮ pažeidimų (I tomas, b. l. 182-189).

CPVA, atlikusi tyrimą, 2013-08-01 surašė pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada), kurioje nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 str., 24 str. 7 d., 32 str. 1-5 d., 36 str. 1 d. ir 85 str. 3 d., todėl nusprendė siūlyti priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis 991 735,54 Lt sumą pagal Rangos sutartį; Švietimo ir mokslo ministerijai siūlyti pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ir susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį – 991 735,54 Lt, išskaičiuojant šias lėšas iš Projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo paraiškų (V tomas, b. l. 14-34).

CPVA 2013-08-09 įsakymu Nr. 2013/8-1-19 patvirtino Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytą netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 991 735,54 Lt pagal Sutartį (iš kurių 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) bei pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių - 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų (I tomas, b. l. 27-42).

Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA 2013-08-09 įsakymu Nr. 2013/8-1-19, 2013-09-09 (gautas 2013-09-10) pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuriame prašė panaikinti CPVA įsakymą ir Pažeidimo tyrimo išvadą bei pripažinti pareiškėjos patirtas išlaidas tinkamomis finansuoti (IV tomas, b. l. 124-138).

FM 2013-09-18 raštu kreipėsi į CPVA bei VPT su prašymu pateikti išvadą dėl pareiškėjo skundo (IV tomas, b. l. 140-142). VPT 2013-09-23 rašte FM nurodė, kad neturi pagrindo keisti savo 2009-10-02 rašte padarytos išvados dėl pareiškėjo Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimo (IV tomas, b. l. 143). CPVA 2013-10-21 rašte FM nurodė, kad VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto skundas yra nepagrįstas, pažymėjo, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašymo Nr. 027, kuriame buvo deklaruotos išlaidos pagal Rangos sutartį, valstybinio finansinio (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant VPĮ nuostatas, t. y. Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra nepagrįstai užaukštinti ir dirbtinai ribojo tiekėjų dalyvavimą pirkime (IV tomas, b. l. 144-168).

FM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-09-09 skundą, 2013-12-03 sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049-6K-1309978 nusprendė, kad VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto skundas yra nepagrįstas (I tomas, b. l. 18-21).

ŠMM, atsižvelgdama į CPVA 2013-08-09 įsakymą bei FM 2013-12-03 raštą, 2013-12-10 įsakyme Nr. V-1225 nustatė, kad VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas, įgyvendindamas 2010-02-12 projektą „Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“, projekto kodas Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 (toliau – Projektas), vykdydamas viešuosius pirkimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nustatytų principų, 32 str. 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat nesilaikė Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 Bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkte nurodytų Projekto vykdytojo įsipareigojimų, todėl padarė pažeidimą, ir sumažino Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu pagal 2009-12-17 rangos sutartį Nr. 103/2009, dalimi, iš viso 991 735,54 Lt, iš kurių 842 975,21 sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (I tomas, b. l. 23).

CPVA 2014-01-13 įsakymu Nr. 2014/8-1-2, atsižvelgdama į techninę klaidą, pakeitė CPVA 2013-08-09 įsakymo Nr. 2013/8-1-19 2 punktą ir išdėstė jį nauja redakcija, t. y. siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai: 2.1. pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti lėšų dalimi, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių - 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ir 2.2. p. susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių - 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, išskaičiuojant šias lėšas iš Projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų (V tomas, b. l. 35).

ŠMM 2014-04-28 įsakymu Nr. V-369, atsižvelgdama į CPVA pateiktą 2014-01-13 įsakymą Nr. 2014/8-1-2, pakeitė 2013-12-10 įsakymo Nr. V-1225 2 punktą ir jį išdėstė taip: pakeitė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir sumažino Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu pagal 2009-12-17 rangos sutartį Nr. 103/2009, dalimi – iš viso 991 735,54 Lt, iš kurių - 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos bei papildė įsakymą nauju 2¹ punktu, kuriame nustatė, kad išmokėtų lėšų dalis – iš viso 991 735,54 Lt, iš kurių - 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, turi būti susigrąžinta, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų (V tomas, b. l. 202).

Ginčas byloje kilo dėl CPVA 2013-08-09 įsakymo Nr. 2013/8-1-19, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-12-03 sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049-6K-1309978, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2013-12-10 įsakymo Nr. V-1225 bei 2014-04-28 įsakymo Nr. V-369, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su Pažeidimų tyrimo išvadoje bei ginčijamuose sprendimuose padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo padarytų VPĮ pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą bei neproporcingai didele pritaikyta 10 procentų finansine korekcija.

Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės), nustatančios projektų, įgyvendinamų pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, Ekonomikos augimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3740, Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 (toliau kartu vadinama – veiksmų programos) (išskyrus veiksmų programų techninės paramos prioritetus), bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų, atrankos būdus, kvietimų teikti paraiškas, projektų vertinimo ir atrankos, projektų tinkamoms išlaidoms finansuoti skiriamų ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžio nustatymo, išlaidų apmokėjimo, projektų administravimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, taip pat ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, pagal kompetenciją atsakingų už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), priskirta atsakomybė ir nustatytos funkcijos, įgyvendinančiųjų institucijų, pareiškėjų ir projektų vykdytojų veiksmus administruojant ir finansuojant projektus.

CPVA vykdo Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrines paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės taisyklės), jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių jai pavesta atlikti pažeidimų tyrimą (10.3.5 punktas), vadovaujantis Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Administravimo taisyklių (2012-05-09 redakcija, galiojanti nuo 2012-05-17) 193-199 punktuose nustatyti įgyvendinančiųjų institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų ir kitų institucijų veiksmai tiriant ir nustatant pažeidimus bei priimant sprendimus dėl nustatytų pažeidimų. Šių taisyklių 195 punktas nustato, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju - CPVA), vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų taisyklės), nuostatomis. CPVA, vadovaudamasi Veiksmų taisyklių 114 p., patvirtino Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. birželio 29 d. Taikomos praktikos sprendimu Nr. 38 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Metodika), kuria remiantis nustatomas netinkamų finansuoti išlaidų dydis.

Atsakomybės taisyklių 13.6 p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija atlieka pažeidimų tyrimą, informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, apie nustatytus pažeidimus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, informuoja vadovaujančiąją ir tvirtinančiąją institucijas apie nustatytus pažeidimus. Įgyvendinančioji institucija, įtarusi viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą. Jeigu nustačiusi pažeidimą įgyvendinančioji institucija įtaria nusikalstamą veiką, apie tai ji nedelsdama informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujančiąją instituciją ir ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius.

Atsakomybės taisyklių 15 p. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip atliekant projektų viešuosius pirkimus laikomasi šio įstatymo ir kitų jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, vykdo šių teisės aktų pažeidimų prevenciją (15.1 p.), konsultuoja pareiškėjus ir (ar) projektų vykdytojus viešųjų pirkimų atlikimo klausimais (15.2 p.), atlikdama šių Taisyklių 15.1 punkte nurodytą viešųjų pirkimų kontrolę ir nustačiusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, vertinimo kopijas teikia įgyvendinančiajai institucijai, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius (15.3 p.).

Remiantis Administravimo taisyklių 191 p. (2012-05-09 redakcija, galiojanti nuo 2012-05-17), jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 188¹ ir 188² punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Administravimo taisyklių 197 p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (toliau vadinama – sprendimas dėl pažeidimo), kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (197.1 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (197.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (197.3 p.). Šių taisyklių 197¹ p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl pažeidimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teikia jo kopiją ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai ir projekto vykdytojui. Nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis šių Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka.

Administravimo taisyklių 198 p. nustatyta, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas (198.1 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų (198.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (198.3 p.). Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pažeidimo priėmimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja įgyvendinančiąją instituciją ir projekto vykdytoją (199 p.).

Byloje nėra ginčo dėl to, ar CPVA gali priimti sprendimus dėl išlaidų pripažinimo (ne)tinkamomis finansuoti ir, ar nusprendusi tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinti 10 proc. nuo sutarties vertės dėl VPĮ 3 str. 1 d. ir 32 str. 1-3, 5 d. pažeidimų, viršijo jai suteiktos kompetencijos ribas. Taip pat nėra ginčo dėl to, ar atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą CPVA laikėsi nustatytų procedūrų. Taigi, byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas, būdamas Projekto vykdytoju, vykdydamas viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu ir Pirkimo dokumentuose nustatydamas atitinkamus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, užtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi VPĮ nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat, kad jo Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

Administravimo taisyklių 182 p. nustatyta, jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi pirkimo vykdymo metu, toliau – ir VPĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.).

VPĮ 32 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. To paties įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą, o 32 str. 3 d. nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. VPĮ 32 str. 5 d. nustatyta, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.

Pareiškėjas viešojo konkurso pirkimo sąlygose (I tomas, b. l. 80-91) III skyriuje nustatė reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, tame tarpe ir tuos, dėl kurių galimų pažeidimų kilo ginčas: 3.1.6 p. nustatė, kad bent vieno pasiūlyme nurodyto rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) vidutinė metinė atliktų statybos montavimo darbų apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m.- 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti ne mažesnė kaip 20 mln. Lt (be PVM), visų kitų pasiūlyme nurodytų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jei tokie pasiūlyme nurodomi) vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m.- 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti 1,5 karto didesnė už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį. Pateikiama: paskutinių 3 finansinių metų (2006 m.- 2008 m.) arba duomenys nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) statybos darbų vykdymo ataskaitų (KS-01 forma) kopijos ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos; 3.1.7 p. - bent vienas pasiūlyme nurodytas rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų yra užbaigęs vykdyti daugiau kaip 1 viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų rangos sutartį, kurių kiekvienos vertė be PVM turi būti ne mažesnė kaip 8 mln. Lt <...>; 3.1.8 p. - bent vienas pasiūlyme nurodytas projektavimo darbus atliksiantis ūkio subjektas per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų turi būti įvykdęs daugiau nei 1 viešosios paskirties naujos statybos ar rekonstravimo darbų techninio projekto parengimo sutartį, kurių kiekvienos vertė su PVM yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. Lt <...>; 3.1.10 p. - bent vienas rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) turi turėti atestuotą darbų saugos ir sveikatos koordinatorių <...>; 3.1.11 p. - bent vieno rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to ūkio subjekto, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 visų kitų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jeigu tokie pasiūlyme bus nurodyti) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1 <...>.

VPT, įvertinusi su pareiškėjo vykdyto konkurso susijusius pirkimo dokumentus, 2009-10-02 rašte nurodė, kad pareiškėjo konkurso sąlygų atitinkami punktai, tame tarpe ir 3.1.6 p. nurodytas reikalavimas tiekėjams, kad bent vieno pasiūlyme nurodyto rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto vidutinė metinė atliktų statybos montavimo darbų apyvarta <...>, visų kitų pasiūlyme nurodytų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m.- 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti 1,5 karto didesnė už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį, riboja tiekėjų konkurenciją ir tuo neužtikrina VPĮ 87 str. 1 d. nuostatų laikymosi, kadangi kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, todėl rekomendavo nustatyti, kad reikalavimą turėti atitinkamą vidutinę metinę atliktų statybos montavimo darbų apyvartą arba vidutinę metinę bendrąją apyvartą atitiktų visi ūkio subjektų grupės nariai kartu; taip pat pareiškėjo nurodytas reikalavimas pateikti paskutinių 3 finansinių metų (2006 m.- 2008 m.) arba duomenys nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) statybos darbų vykdymo ataskaitų (KS-01 forma) kopijas ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, neužtikrina VPĮ 87 str. 1 d. ir 32 str. 4 d. nuostatų įgyvendinimo, kadangi ne visos statybos įmonės teikia KS-01 formos ataskaitas, todėl turėtų būti numatyta, kokius kitus dokumentus tiekėjas gali pateikti, jeigu jis nėra atrinktas teikti KS-1 formos ataskaitas; 3.1.7 ir 3.1.8 punktuose nurodyti reikalavimai – būti įvykdžius daugiau kaip vieną viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų rangos sutartį <...>, daugiau kaip vieną viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų techninio projekto parengimo sutartį <...>, neužtikrina VPĮ 87 str. 1 d. ir 32 str. 2 d. nuostatų įgyvendinimo, todėl rekomendavo nustatyti kriterijaus reikšmę – įvykdyta bent viena sutartis; 3.1.7 p. nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas įrodymui, kad jis atitinka nustatytą reikalavimą, turi pateikti užsakovų raštiškus atsiliepimus originalus, išduotus ne anksčiau kaip pirkimo paskelbimo dieną, nepagrįstas, kadangi svarbus pats fakto patvirtinimas, kad rangovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus; 3.1.8 p. nustatytas reikalavimas, kad nurodytas sutartis turi būti įvykdęs bent vienas projektavimo darbus atliksiantis ūkio subjektas, o projektavimo darbus atliksiantis subjektas nurodytas kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvis arba subrangovas, kuris pagal pateiktą pasiūlymą bus atsakingas už visų ar dalies projektavimo darbų atlikimą, tačiau toks paaiškinimas nenumato galimybės, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymą ir savarankiškai, nesiremiant kitų ūkio subjektų pajėgumais; 3.1.10 p. nustatytas reikalavimas, kad bent vienas rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) turi turėti atestuotą darbų saugos ir sveikatos koordinatorių, neturėtų būti keliamas pavieniams ūkio subjektams, savarankiškai dalyvaujantiems pirkime, kadangi statytojas privalo paskirti vieną ar kelis sveikatos koordinatorius, jeigu statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas; 3.1.11 p. nustatytas bendrojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficiento dydis, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, yra nepagrįstai dideli ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją (II tomas, b. l. 199-203).

Pareiškėjas, gavęs VPT 2009-10-02 įpareigojimą, patikslino pirkimo sąlygas, tame tarpe ir : 3.1.6 p. nustatė, kad rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) vidutinė metinė atliktų statybos montavimo darbų apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m.- 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti ne mažesnė kaip 20 mln. Lt (be PVM), visų kitų pasiūlyme nurodytų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jei tokie pasiūlyme nurodomi) vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m.- 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti 1,5 karto didesnė už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį. Pateikiama: paskutinių 3 finansinių metų (2006 m.- 2008 m.) arba duomenys nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) statybos darbų vykdymo ataskaitų (KS-01 forma) kopijos ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos; 3.1.7 p. - rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų yra užbaigęs vykdyti daugiau kaip 1 viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų rangos sutartį, kurių kiekvienos vertė be PVM turi būti ne mažesnė kaip 8 mln. Lt <...>; 3.1.8 p. - bent vienas pasiūlyme nurodytas projektavimo darbus atliksiantis ūkio subjektas per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų turi būti įvykdęs bent 1 panašios apimties ir pobūdžio naujos statybos ar rekonstravimo darbų techninio projekto parengimo sutartį, kurios vertė su PVM yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. Lt <...>; 3.1.10 p. - rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) turi turėti atestuotą darbų saugos ir sveikatos koordinatorių <...>; 3.1.11 p. - rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to ūkio subjekto, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 visų kitų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jeigu tokie pasiūlyme bus nurodyti) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1 <...> (II tomas, b. l. 60-63).

Minėta, kad VPT 2009-10-26, 2009-10-28 ir 2009 m. lapkričio mėn. raštuose pareiškėjui nurodė, kad jis įvykdė ne visus įpareigojimus pakeisti konkurso sąlygas taip, kad jos atitiktų VPĮ nuostatas (II tomas, b. l. 162-163, 175, 177-178).

CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, įvertinusi pareiškėjo su pažeidimo tyrimu susijusius dokumentus, Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, pareiškėjo paaiškinimus, 2013-08-01 Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė VPT 2009-10-02 rašte nurodytų įpareigojimų visa apimtimi, todėl jo neapskundęs ir negavęs VPT patvirtinimo apie tinkamą įpareigojimo įvykdymą ir patvirtinimą, kad Pirkimo procedūros gali būti tęsiamos, neteisėtai tęsė ir užbaigė Pirkimo procedūras, tokiu būdu pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. nuostatas. CPVA taip pat nustatė, kad Pirkimo dokumentuose tiekėjams nustatyti reikalavimai 3.1.6 p., 3.1.7 p., 3.1.10 p., 3.1.11 p., o taip pat ir 6.2 p., kuriame nustatytas reikalavimas pateikti 1 300 000 Lt garantiją užtikrinant pasiūlymą, kurios (garantijos) suma didesnė 8 proc. nuo planuotos pirkimo vertės, yra nepagrįstai didelė ir sudaro kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose. Įvertinusi, kad dėl šio reikalavimo buvo gauta pretenzija, trys iš keturių pateikusių pasiūlymus dalyvių netenkino nustatyto reikalavimo, padarė išvadą, kad buvo pažeistas VPĮ 3 str. CPVA Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, pirkimo dokumentų 4.5 p. nustatydamas maksimalią subrangovams perduodamų įsipareigojimų ribą – 30 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos, pažeidė VPĮ 32 str. 3 d. nuostatą, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais <...>. Pažymėjo, kad UAB „AVA statyba“ ir UAB „Projektų centras“ pasiūlymai buvo atmesti dėl šių tiekėjų kvalifikacijos neatitikimo pertekliniams ir diskriminaciniams pirkimo dokumentų 3.1.6 ir 3.1.7 punktuose nustatytiems reikalavimams, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pasiūlymų centras“ pasiūlymo kaina buvo mažiausia iš visų Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų kainų, į tai, kad vienas kandidatas pateikęs pretenziją dėl diskriminuojančių reikalavimų nepateikė pasiūlymo, VPĮ nuostatų neatitinkančių kvalifikacijos kriterijų nustatymas pirkimo dokumentuose galėjo lemti pirkimo rezultatą. Taip pat CPVA minėtoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, vertindamas tiekėjų pateiktus pasiūlymus, nustatęs, kad UAB „AVA statyba“ ir UAB „Niskama“ pateikti nepakankami šių tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, nusprendė pasiūlymus atmesti neprašydamas tiekėjų patikslinti savo kvalifikacijos ir argumentuodamas tuo, kad iš jau pateiktų su tiekėjų kvalifikacija susijusių dokumentų nustatyta, kad jie neatitinka esminių kvalifikacinių reikalavimų (3.1.4 p.), todėl neprašė pašalinti kitus, su kvalifikacinių duomenų pateikimu susijusius trūkumus. Neprašant patikslinti buvo atmestas ir UAB „Projektų centras“ pasiūlymas dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams bei dėl to, kad nepateikė tinkamo pasiūlymo užtikrinimo. Pareiškėjas, vykdydamas VPĮ 32 str. 5 d. nuostatas, privalėjo prašyti tiekėjus patikslinti savo kvalifikaciją, o šios pareigos neįvykdęs, pažeidė VPĮ 32 str. 1 ir 5 dalių nuostatas (V tomas, b. l. 14-34).

Sprendžiant, ar pareiškėjas supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygose nustatydamas tiekėjams minėtus atitinkamus reikalavimus (3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.10, 3.1.11, 4.5 ir 6.2 p.), pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., pagal kurią perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (toliau – ir viešųjų pirkimų principai), taip pat 32 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota VPĮ 3 str. 1 d. ir 32 str. 2 d. nuostatų aiškinimo ir taikymo teismų praktika.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad LAT 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 (Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516) nurodyta, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad: iš VPĮ 3 str. formuluotės matyti, kad VPĮ principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – perkančioji organizacija; perkančiosios organizacijos sprendimai negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo sudaryti ekonomiškai racionalų sandorį (LAT 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). LAT praktikoje nurodyta, kad atitinkamo tiekėjo teises varžanti pirkimo sąlyga turi būti vertinama pagal jos tinkamumą, reikalingumą, būtinumą ir pateisinamumą teisėtų tikslų atžvilgiu. LAT, aiškindamas ir taikydamas VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 2 d. nustatytą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad siekiant užtikrinti konkurenciją, perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui (taip pat bet kokios kitos pirkimo sąlygos), dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, jos (perkančiosios organizacijos) turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan. Bet kokiu atveju šioms svarbioms aplinkybėms pasitelkiamos priemonės turi būti išimtinėmis, vienintelės galimos taikyti, t. y. proporcingos. Jei tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas bei neužtikrintas proporcingumo principas. Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina atitinkamo viešojo pirkimo nauda, tačiau, jei dėl pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Pažymėtina ir tai, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo normas ir viešųjų pirkimų principus. Minėta, kad VPĮ 32 str. 2 d. nurodyta, jog perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos; jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį tikslams pasireiškia pareigų nustatymo kontekste, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. Šiam vertinimui atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard/Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Iš šių sąlygų matyti, kad proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė arba tiekėjus daranti nelygiaverčius. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, pirkimo dokumentuose (3.1.6, 3.1.7., 3.1.8, 3.1.10, 3.1.11, 4.5 ir 6.2 punktuose) nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, nustatytų VPĮ 3 str. 1 d., taip pat nesilaikė 32 str. 1-3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo tiek VPT ir CPVA paaiškinimuose bei skunde nurodyti argumentai nepaneigia VPT bei CPVA nustatytų aplinkybių dėl VPĮ nuostatų pažeidimo vykdant viešąjį pirkimą ir pirkimo dokumentuose nurodytų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tiekėjams. Vertinant pareiškėjo skundo teiginius bei paaiškinimuose VPT ir CPVA dėl būtent tokių reikalavimų pirkimo sąlygose tiekėjams nustatymo, pažymėtina, kad jie įtikinamai ir patikimai nepagrįsti (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl VPĮ 32 str. 5 d. pažeidimo, negali būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi pareiškėjas, vykdydamas Viešąjį pirkimą, privalo vadovautis VPĮ nuostatomis, todėl atmesdamas tiekėjų pasiūlymus nepareikalavus jų patikslinti kvalifikaciją, kaip nustatyta VPĮ 32 str. 5 d., šias įstatymo nuostatas pažeidė, ką pagrįstai Tyrimo išvadoje nustatė CPVA.

Net ir vertinant, kad pareiškėjo padarytas VPĮ 32 str. 5 d. nustatytas pažeidimas nėra esminis, tačiau nustačius kitus VPĮ pažeidimus, šį aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo.

Pažymėtina ir tai, kad CPVA pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neįvykdė VPT 2009-10-02 rašte nustatytų įpareigojimų ir tokią išvadą padarė remdamasi jai pateikta informacija. VPT 2009 m. lapkričio mėn. rašte Nr. 4S-3810 informavo CPVA, kad pareiškėjas VPT 2009-10-02 rašte nurodytų įpareigojimų pilnai neįvykdė (II tomas, b. l. 162-163), taip pat VPT, atsakydama į FM paklausimą, 2013-09-23 rašte Nr. 4S-4032 nurodė, kad pareiškėjas įpareigojimų neįvykdė, todėl išvadų dėl jo neturi pagrindo keisti (IV tomas, b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, CPVA ir FM, vertindamos ar pareiškėjas įvykdė VPT 2009-10-02 duotus įpareigojimus, rėmėsi VPT pateikta informacija, todėl nėra pagrindo pareiškėjo argumento, kad CPVA ir FM neturėjo pagrindo vertinti VPT pareiškėjui duoto įpareigojimo apimties įvykdymo, laikyti pagrįstu.

Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. nustatytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

VAĮ 8 str. 1-3 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-08-24 sprendimas adm. byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VAĮ 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (2009-04-06 nutartis adm. byloje Nr. A438-426/2009; 2011-05-19 nutartis adm. byloje Nr. A442‑1411/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamus sprendimus, teismas daro išvadą, kad jie iš esmės atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Iš skundžiamų aktų akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jie pagrįsti, pateikti konkretūs motyvai dėl taikomos finansinės korekcijos dydžio pasirinkimo. Argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai ir aiškiai, pasisakyta dėl konkrečių pirkimo dokumentuose tiekėjams nustatytų reikalavimų punktų pažeidimo. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamų aktų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamuose aktuose nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, taip pat mano, kad parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su ginčijamų sprendimų neatitikimu VAĮ nuostatoms, yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjas patiksliname skunde taip pat prašo panaikinti ŠMM 2014-04-28 įsakymą, kuriuo buvo pakeistas pareiškėjo ginčijamas 2013-12-10 įsakymas. Pažymėtina, kad ginčijamas ŠMM 2014-04-28 įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į CPVA 2014-01-13 įsakymą dėl CPVA 2013-08-09 įsakymo pakeitimo, kuriuo iš esmės buvo ištaisyta techninė klaida, formuluojant siūlymą ŠMM, tačiau pareiškėjas šio CPVA 2014-01-13 įsakymo neginčija. Įvertinus patikslinto skundo turinį akivaizdu, kad pareiškėjas, nors skundo dalyke ir nesuformulavo reikalavimo panaikinti CPVA 2014-01-13, su juo nesutinka.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš ginčijamo ŠMM 2014-04-28 įsakymo turinio, juo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimti nauji sprendimai, o tik patikslinta ŠMM 2013-12-10 įsakymo rezoliucinė dalis, nekeičiant Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyto pažeidimo esmės ir aplinkybių, pareiškėjui siūlomos taikyti finansinės korekcijos dydžio. Šis įsakymas ir CPVA 2014-01-13 įsakymas yra sudėtinė ginčijamų CPVA 2013-08-09 įsakymo ir ŠMM 2013-12-10 įsakymo dalis, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinami kartu su ginčijamais CPVA 2013-08-09 įsakymu bei ŠMM 2014-01-13 sprendimu. Nustačius, kad ŠMM 2013-12-10 įsakymas ir CPVA 2013-08-09 įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir juos tikslinusių CPVA 2014-01-13 ir ŠMM 2014-04-28 įsakymų.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad taikant finansinę korekciją nebuvo atsižvelgta į pažeidimo svarbą, nustatyto neatitikimo mąstą bei jo finansines pasekmes. Mano, kad finansinė korekcija apskritai neturėjo būti taikoma, kadangi pažeidimai formalūs ir vertinamojo pobūdžio, žala nepadaryta.

Lietuvos Respublikos finansų ministras 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtino Metodines pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 26 p. nustatyta kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – Gairės).

Pažymėtina, kad pagal 2006-07-11 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 str. 2 d., valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013-12-23 nutartis adm. byloje Nr. A756-2046/2013).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui ginčijamais sprendimais buvo taikyta neproporcingo dydžio finansinė korekcija. Kitų aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjo manymu, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcingai didelė, pareiškėjas nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad CPVA pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 1-3, 5 d. nuostatas, todėl siūlė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi - 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ir susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį - 991 735,54 Lt, išskaičiuojant šias lėšas iš Projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo paraiškų. Priimant ginčijamus sprendimus, pagrindinių procedūrų pažeidimų, kurie būtų pagrindas juos panaikinti, nenustatyta, ginčijami sprendimai atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, o taikyta finansinė korekcija atitinka Gairėse nustatytus dydžius ir nėra neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo, netenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė