- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- 1-70-831/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43127-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Civilinis ieškovas
- L. E., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- J. E.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.4.1Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
nukentėjusiam bei civiliniam ieškovui L. E., nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovui advokatui V. P.,
nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. E. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) 2011-10-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.30 val. bei tęsti mokslą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant 9,79 Lt;
2) 2011-10-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.30 val. bei tęsti mokslą. 2011-12-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011-10-25 su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. 2012-06-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-12-21 nutartimi paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 30 parų arešto. Galutinė paskirta bausmė 30 parų arešto;
3) 2013-06-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: 12 mėn. elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. 2013-12-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nustatant jiems atlikti 4 mėnesius; 2014-07-21 išregistruotas iš probuojamųjų registro.
4) 2016-02-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 20 MGL bauda.
5) 2019-11-27 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 52 MGL (2600 Eur) bauda,
6) 2020-06-29 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė
7) 2020-09-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie griežtesnės bausmės paskirtos 2020-06-29 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir subendrinta bausmė J. E. paskirta 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-05-26 iki 2020-05-27, vieną arešto parą prilyginat vienai sulaikymo dienai ir bausmė atlikta pagal 2020-06-29 nuosprendį.
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. E. 2019-09-30 d. apie 2.45 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav. U. gyvenamojo namo kieme kilusio tarpusavio konflikto metu sudavė kumščiu septynis kartus L. E. į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam L. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d.
Be to ji 2019-09-30 d. apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav. ant kelio, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė L. E. kumščiu du kartus ir vieną kartą puodeliu į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam L. E. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str.
Perskaičius kaltinamąjį aktą J. E. pareiškė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad visko gal nelabai prisimena kas tą vakarą įvyko. Pas O. U. namuose išgėrė trise, truko gal valandą, dvi, beveik iki paryčių užsibuvo ir konkrečios priežasties nelabai prisimena, bet buvo labai išgėrę ir taip gavosi, kad įvyko konfliktas, jis su L. E. apsistumdė, apsiramino, po to vėl apsistumdė ir susimušė. Po to jau buvo susitaikę kai O. U. mama liepė ramintis. Susitaikė ir išsikvietė taksi, jis su O. U. ruošėsi važiuoti iki kito draugo. Ir nakties metu pajuto smūgį iš nugaros į kaklą, buvo bandyta trenkti iš puodelio, bet smūgis buvo nevykęs ir jis atsisukęs trenkė nukentėjusiajam pora smūgių. Jis parkrito ant žemės, gulėjo ir J. E. paėmęs puodelį trenkė jam į galvą ir po to išvažiavo. Dar prieš išvažiuojant bandė atsiprašinėti, bandė su O. U. kelti jį, bet jis nebuvo tokioje formoje, kad atleistų. Sudavė jam prie taksi ir dar prieš tai kieme.
Nukentėjusiojo ieškinį 3000 Eurų sumai pripažįstu, Valstybinės ligonių kasos 908,56 Eurų ieškinį pripažįsta taip pat.
Kad iš pradžių sudavė kumščiu septynis kartus L. E. galvos sritį pripažįsta, po dar du kartus kumščiu ir vieną kartą puodeliu sudavė, tai taip pat pilnai pripažįsta.
Buvo neblaivus įvykio metu, tai turėjo didesnę įtakos dalį jo veiksmams.
Kaltinamajam J. E. pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui bei prokurorei sutinkant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:
L. E. liudytojo apklausos protokole užfiksuota kad 2019-09-29 d. apie 23 val. pas O. U. namuose adresu (duomenys neskelbtini) k. gėrė alų, kur buvo jaunuolis, kurį matė pirmą kartą. 2019-09-30 d. apie 2 val. su minėtu jaunuoliu išėjo į kiemą parūkyti, berūkant, be jokios priežasties jaunuolis pradėjo mušti, su rankomis sudavė nemažiau septynis smūgius ir su kojomis spyrė nemažiau penkis smūgius į veido sritį ir viršutinę kūno dalį. Smūgių sudavimą nutraukė pats jaunuolis, tada J. E. su O. U. nuėjo į ūkinį pastatą, tada ir jis. Atėjęs J. E. paklausė "kam tu be reikalo mušiesi, nes ir taip pasidaviau", tada jam J. E. atsakė "nelįsk į šikną", ir taip pasakęs kumščiu sudavė į galvos sritį, ir tame ūkiniame pastate sudavė du kartus, po antro smūgio jis atsitrenkė į durų staktą, dėl ko buvo praskeltas pakaušis, parkrito ant žemės, tuomet gulinčiam sudavė smūgius, nuo smūgių dengėsi rankomis, tai jis kumščiais smūgiavo į galvą, taip galėjo suduoti nemažiau dvidešimt kartų. J. E. pats savo veiksmus nutraukė. Taip pasibaigus jį vieną paliko ūkiniame pastate, o patys nuėjo į lauko verandą ir atsisėdo. Į lauką buvo išėjusi O. U. mama klausdama kas vyksta. Po to vėl grįžo visi trys į O. U. kambarį, kur buvo apie pusę valandos ir dar gėrė alaus. Kai dar buvo kambaryje taksi automobilį iškvietė O. U. ir visi trys išėjo į kelią. Pirmas ėjo O. U., o jis su J. E. iš paskos. Į lauką išėjo su stikliniu puodeliu, kur dar buvo alaus. Tas kelias nebuvo apšviestas, bet kadangi buvo mėnulis, tai nebuvo visiškai tamsu. Po to vėl jis užsipuolė ir kumščiu J. E. smūgiavo į galvos sritį, bet nepataikė, o jis vieną kartą besigindamas puoduku sudavė į galvos sritį, bet puodukas nesudužo likdamas rankoje. Paskui J. E. greitai iš priekio suėmė jam per pilvą ir pagriovė ant žemės, ir tuomet jam iš rankų iškrito puodelis ir jis tuo puodeliu sudavė pastarajam į galvos sritį, tuo viskas ir baigėsi, nes atbėgo O. U.. Įvykus šiam sumušimui, jį paliko ant kelio, susirado mobilaus ryšio telefoną (b.l. 26-31).
O. U. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dienos tiksliai neprisimena, pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav. gėrė alų su draugais L. E. ir J. E.. Begeriant alų vis išeidavo į lauką parūkyti. Nakties metu dėl kažko susipyko L. E. su J. E. ir girdėjo kaip J. E. lauke sakė "einam muštis", o L. E. jam atsakė "tai einam", tada netrukus J. E. pirmas kumščiu trenkė L. E., bet pagal jį nepataikė, taip įvykus, jis puolė prie J. E., kad baigtų, bet gavosi taip, kad dėl girtumo visi trys prakrito ant žemės. Parkritę atsistojo ir lauko verandoje toliau gėrė alų. Paskui vėl žodiškai pradėjo pyktis J. E. su L. E.. Paskui vėl abu atsistojo vienas prieš kitą ir vėl pirmas J. E. kumščiu trenkė į galvos sritį L. E., nuo smūgio jis neparkrito ir iš karto atgal smūgiavo J. E. bet nepataikė, o J. E. jam kumščiu trenkė į lūpą ir L. E. pradėjo bėgti kraujas, iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas. Po šių smūgių viskas baigėsi. Kadangi L. E. bėgo kraujas iš lūpos atnešė servetėlę ir vandens apsivalyti. Dar nuo smūgio L. E. pamėlo prie akies, tik nežino kurios pusės. Praėjus 10 minučių J. E. išsikvietė taksi ir jie visi trys išėjo į kelią. Jis ėjo pirmas ir vėl jie abu pradėjo kalbėti dėl buvusių muštynių. Kai atsisuko pamatė, kad L. E. turi rankoje puodelį, o kada jį paėmė iš jo namų nematė ir juo smūgiavo į J. E., bet nepataikė. Tada J. E. atėmė iš L. E. puodelį ir jie abu viens prieš kitą stojo muštis. Jie ėjo vis atgal link jo namų, tuo metu buvo tamsu, nes kelias neapšviestas, todėl jam nebuvo matyti kaip jie mušasi, kad mušasi suprato, nes girdėjo smūgius. Kai jis priėjo, tai L. E. sėdėjo ant kelio, J. E. rankoje laikė tą patį puodelį ir juo vieną kartą trenkė L. E. į viršugalvį ir puodelis sudužo. Po šio smūgio pakėlė L. E., kad bėgtų iš galvos kraujas nepastebėjo. Paskui vėl visi trys ėjo toliau nuo namų, kad pasitikti taksi automobilį. Einant L. E. pasigedo mobilaus ryšio telefono ir apsisuko atgal, kad jo paieškoti kur mušėsi. Atvažiavus taksi jis su J. E. išvažiavo ir daugiau su L. E. susitikę nebuvo, tuo viskas ir baigėsi. Jis tvirtina, kad L. E. smūgiai buvo suduoti, tik kieme ir ant kelio, o ūkiniame pastate jo niekas nemušė. Tą dieną L. E. buvo neblaivus, gal visko gerai neprisimena (b.l. 52,53, 54-55).
V. U. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2019 m. rudenį tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena apie 22 val. vakare pas sūnų O. U. į svečius atvažiavo iš matymo matyti du vaikinai, kurių vardų ir pavardžių nežino ir jie iš pradžių lauke gėrė alų, o po to atėjo į sūnaus kambarį, kur pabuvę neilgai vėl išėjo į lauką. Iš pradžių viskas buvo ramu, bet netrukus išgirdo lojant šunų, todėl išėjo į lauką pažiūrėti. Išėjusi pamatė, kad prie šulinio stumdosi tie du vaikinai. Jos sūnus O. U. stovėjo šone. Priėjusi įlindo į tarpą pasakydama, kad jei nebaigs, tai iškvies policiją. Taip pasakius aukštesnis jai atsakė, "tetuke nepykit ir eikit gulti, viskas jau baigta ir nereikia jokios policijos". Tuo metu mažesniam vaikinui iš nosies per lūpą bėgo kraujas. Tada iš katilinės O. U. vandeniu suvilgė skudurą, kuriuo nusivalė veidą. Dar iš kambario O. U. atnešė servetėlių. Daugiau jokių sužalojimų ant žemesnio vaikino veido nematė. Ji grįžo į namo vidų. Kas toliau vyko daugiau nieko nematė. Iš pažiūros jie visi jau buvo nemažai išgėrę (b.l. 58).
Iš 2019-10-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Vilkaviškio r. sav. esanti sodyba Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame yra vieno aukšto gyvenamasis namas, o už jo yra ūkinis pastatas (b.l. 16 -17).
Iš 2020-05-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotai, kad (duomenys neskelbtini) g., esanti (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav., yra asfaltuota, vienoje pusėje yra gyvenamieji namai, kitoje yra laukai (b.l. 21).
2019-10-24 Nr. G 563/2019 (09) specialisto išvadoje konstatuota, kad L. E. konstatuota galvos mušta žaizda, nubrozdinimai veide ir dešinio kelio srityje, dešinio kelio sąnario sumušimas, dešinės akies obuolio bei akies aplinkos sumušimas, kraujosruvos dešinės akies srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-09-30 trimis poveikiais, tieks suduodant kumštimi, tiek spiriant koja, tiek suduodant puodeliu (b.l. 61).
Teismas, įvertinęs šio byloje esančių rašytinių dokumentų (duomenų) leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Kaltinamasis J. E. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., teigdamas, kad sudavė kumščiu septynis kartus L. E. galvos sritį, po dar du kartus kumščiu ir vieną kartą sudavė puodeliu. Šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam galvos muštą žaizdą, nubrozdinimus veide ir dešinio kelio srityje, dešinio kelio sąnario sumušimą, dešinės akies obuolio bei akies aplinkos sumušimą, kraujosruvas dešinės akies srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą neginčijamai nustatė, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis J. E..
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikavimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Šiuo atveju Ilgosios gatvė, esant (duomenys neskelbtini) k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., kur buvo pašaliniai asmenys ir buvo viešoji vieta. Smurtas vartotas matant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai. Tokiais veiksmais buvo ignoruojamos žmonių tarpusavio bendravimo taisyklės, įžūliu elgesiu pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.
Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus J. E. veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Nebejotinai įrodyta, jog J. E. 2019-09-30 d. apie 03,30 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav. ant kelio, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė L. E. kumščiu du kartus ir vieną kartą puodeliu į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam L. E. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
J. E. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1 d. ir 284 str. ir jam skirtinos bausmės.
Skiriant bausmes kaltinamajam J. E. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.
J. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.
J. E. padarė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, teistas 7 kartus, teistumai neišnykę, sistemingai baudžiamas dėl administracinių nusižengimų. kas rodo, kad yra linkęs nesilaikyti įstatymais nustatytų draudimų, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo pakankamos paveikti asmenį, kad nedarytų nusikaltimų, šiuo metu turi pradėti atlikinėti arešto bausmę.
Nustatyta jo viena atsakomybę sunkinanti bei viena lengvinanti aplinkybė, individualizavus asmenybę ir veikos pavojingumą, kurį apibūdina smurto pobūdis ir jo intensyvumas, atsiradusios pasekmės (pasekmės trumpalaikės), į tai, kad paskutiniu metu vyrauja smurtiniai nusikaltimai, už kuriuos buvo skirtos realios arešto bausmės. Teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijų vidurkiui.
Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. nuostatomis. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį teismas atsižvelgia į asmenybę, tai, kad veikos nesiskiria pagal pavojingumą ir pobūdį, pridėtina 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis.
Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, mažintina vienu trečdaliu.
Subendrinta bausmė su paskirta ankstesniu nuosprendžiu bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalies, 1 dalies 4 dalies pagrindu. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį teismas atsižvelgia į asmenybę, tai, kad veikos skiriasi pagal pavojingumą ir pobūdį, pridėtina 30 parų arešto bausmės dalis, kuri vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. prilygintina 1 mėnesiui terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. liepos 28 d., vieną laisvės atėmimo parą prilyginat vienai sulaikymo dienai ir bausmę atliktą pagal 2020-09-08 nuosprendį.
J. E. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 908,56 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiojo L. E. gydymo išlaidų, priteisimo (1 t., b.l. 67-68). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų J. E. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, J. E. teismo posėdžio metu šį civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. E. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 39-43). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų J. E. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, J. E. teismo posėdžio metu šį civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai
Nukentėjusysis bei civilinis ieškovas L. E. šioje byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato jam teikta teisine pagalba (t. 2, b.l. 27). Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo L. E. civilinį ieškinį patenkinus visa apimtimi, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų – 128,06 eurus - už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis) kaltinamajam J. E. (t. 2, b.l. 26). Šios išlaidos valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Be to valstybė šioje byloje patyrė išlaidų – 2586,36 Eur išlaidų susijusių su kaltinamojo J. E. ekstradicija. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2006, 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2006). J. E. išvyko iš Lietuvos Respublikos jau vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sąlygas kaltinamasis pažeidė išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, dėl ko 2020-10-21 nutartimi teismas paskelbė kaltinamojo paiešką ir paskyrė kardomąją priemonę suėmimą. Buvo išduotas Europos arešto orderis. J. E. nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo palikimo galioti bei suėmimo termino nustatymo pripažino, kad apie vykstantį teismo procesą žinojo. Kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti žinojo. Išvykdamas dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo į teismą nesikreipė. Teismas sprendžia, kad ekstradicijos išlaidų atsiradimą sąlygojo kaltinamojo J. E. veiksmai. Šios išlaidos buvo būtinos įvykdyti teisingumą, todėl išlaidos, susijusios su jo ekstradicija, pripažintinos proceso išlaidomis. Teismas įvertinęs pateiktą prašymą ir pagrindžiančius dokumentus, daro išvadą, kad ekstradicijos išlaidos – 2586,36 Eur yra pagrįsta ir įrodyta suma, todėl priteistinos iš nuteistojo J. E. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
J. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
J. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. E. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo teismo nuosprendžiu, iš dalies pridėti 2020-09-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę ir subendrintą bausmę J. E. paskirti 11 (vienuolika) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. liepos 28 d., vieną laisvės atėmimo parą prilyginat vienai sulaikymo ar suėmimo dienai ir bausmę atliktą pagal 2020-09-08 nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 908,56 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus ir 56 cnt.) Kauno teritorinei ligonių kasai, (buveinės adresas Kaunas, Aukštaičių g. 10, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“), nurodant, kad pinigai turi būti pervesti Valstybinei Ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“).
Civilinio ieškovo L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Civilinio ieškovo L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur (tris šimtus eurų) priteisti iš iš J. E., a.k. (duomenys neskelbtini)
Išieškoti iš J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą valstybės patirtas proceso išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą – 128,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurusir 6 cnt).
Išaiškinti J. E., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Pripažinti proceso išlaidomis išlaidas, patirtas vykdant J. E. ekstradiciją ir iš J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 2586,36 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 36 cnt) (Policijos departamento atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.