- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-420-468/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- G. J.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-12-13 nutarimas paliktas nepakeistas ir G. J. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-12-13 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 180 eurų bauda. G. J. nubaustas už tai, kad 2016-12-04 apie 02.30 val. savo bute (duomenys neskelbtini), triukšmavo, garsiai leido muziką, dainavo ir tokiu būdu trikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo G. J. Ukmergės rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-12-13 nutarimo. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-05-25 nutartimi netenkino G. J. skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-12-13 nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, yra grindžiama tik dviejų liudytojų parodymais, pats pažeidimo faktas nebuvo užfiksuotas policijos pareigūnų. Nebuvo atsižvelgta nei į jo parodymus, nei į jo draugo A. T. parodymus, nepagrįstai vertinant juos kritiškai. Buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, tvirtinant, kad jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, o parodymus davę jo kaimynai tokio suinteresuotumo neturi. Teismas nepagrįstai vieniems parodymams suteikė prioritetą kitų parodymų atžvilgiu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje - jo prašymas susipažinti su bylos medžiaga buvo ignoruotas, jis neturėjo galimybės pasinaudoti teisine pagalba, nes jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama iš karto po protokolo surašymo, jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir tinkamai jai pasirengti buvo atmestas.
Apeliantas atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas buvo šališkas, nes yra susijęs tarnybiniais ryšiais su vienu iš liudytojų – R. N.
Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma netenkinti G.J. apeliacinio skundo ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad G.J. skunde išdėstyti motyvai yra jo pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Byloje surinkti įrodymai įvertinti teisingai. Tenagrinėjant bylą teisme pagal G. J. skundą, teismas apklausė visus byloje esančius liudytojus ir pagrįstai vertino kritiškai G. J. ir jo draugo A. T. parodymus dėl byloje esančių kitų reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad tik vėliau, bylą nagrinėjant teisme, buvo iškelta versija, jog G. J. įvykio naktį miegojo pas savo draugą A. T. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, G. J. pasiaiškinimo grafoje nurodė tik aplinkybę, kad nebuvo namuose, tačiau jokių kitų argumentų nepateikė. Dar daugiau, 2017-03-13 teismo posėdyje G. J. paaiškino, kad įvykio naktį nakvojo pas draugus, tačiau neįvardijo jų pavardžių. Tik 2017-03-24 teismui buvo pateiktas G. J. rašytinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad įvykio naktį jis miegojo draugų A. T. ir E. S. namuose. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio pažeidimą G. J. padaro ne pirmą kartą. 2016-10-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas G. J. už viešosios rimties trikdymą (ATPK 183 straipsnio 1 dalis), garsiai klausant muzikos, triukšmaujant, garsiai dainuojant. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai traktavo G. J. parodymus kaip pasirinktą gynybos strategiją. Akcentuotina, kad įrodymų pakankamumo klausimas yra bylą nagrinėjančio organo ar skundą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik šios institucijos sprendžia, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl asmens kaltės.
Apeliantas nurodo, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje – pareigūnas ignoravo jo prašymą susipažinti su bylos medžiaga, G. J. neturėjo galimybės pasinaudoti teisine pagalba, nes jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama iš karto po protokolo surašymo, jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir tinkamai jai pasirengti buvo atmestas.
Aukščiau nurodytus apelianto pažeidimus dėl jo procesinių teisių pažeidimo teismas laiko deklaratyviais, neturinčiais pagrindo. Visų pirmiausia įgyvendindamas savo teises G. J. jam nepriimtiną procesinį sprendimą skundė teismui. Byla teisme buvo nagrinėta iš esmės ir ne per vieną posėdį, buvo apklausti visi liudytojai, įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Teismo vertinimu pareiškėjas skunde tik deklaratyviai, kaip jo teises ribojantį pažeidimą, nurodo, jog nagrinėjant jo bylą, tą pačią dieną buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas ir jis negalėjo pasirūpinti gynėju, nes byla teisme buvo nagrinėjama keturis mėnesius, tačiau ir šiame procese gynėjas nedalyvavo. Bylos teisme nagrinėjimo metu kliūčių pareiškėjui susipažinti su byla nebuvo, todėl susipažinimo su bylos medžiaga ribojimo ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui, pažeidėjo nurodomas pažeidimas laikytini ištaisytais nagrinėjant skundą teisme.
Apelianto argumentas dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno šališkumo yra neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Vien tarnybinių santykių tarp minėto pareigūno ir liudytojo buvimas nesuponuoja šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių šią G. J. versiją pagrindžiančių duomenų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2017-05-25 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundo tenkinti jame išdėstytais motyvais – nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.