Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant P. B., nukentėjusiajai B. K., jos atstovui, advokato padėjėjui Raimodui Mažuliui, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-03-19 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuras) 2015-03-19 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalį paskirta 47 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2015-02-03, 23.10.42 val., Birutės g. 22, Klaipėdoje, nevykdė kito eismo dalyvio (atsakingo už atitvarą, užtvaro tinkamą veikimą), kada buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė, nors turėjo ir privalėjo, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, užtikrinti eismo saugumą administruojamoje teritorijoje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. prašo panaikinti 2015-03-19 Kelių policijos biuro priimtą nutarimą ir nurodo, kad šio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nubaustas nepagrįstai. Parkingo automatiniai vartai buvo sumontuoti 2014-03-24 ir įvykio dieną buvo techniškai tvarkingi. Prieš įvažiavimą į parkingo vartus yra įkalnė, todėl avarijas dažniausia padaro nepatyrę vairuotojai, pavėluodami pajudėti, o tada bando pravažiuoti pro besileidžiančius vartus. Taip buvo apgadintas B. K. automobilis.

Nukentėjusioji B. K. paaiškino, kad 15 metų jokių problemų dėl važiavimo neturėjo. Šalia jos važiuojant sėdėjo keleivis. Distanciniu pulteliu ji atidarė vartus, sustojo prie vartų. Jiems atsidarius, iš karto pradėjo važiuoti. Vartai atsitrenkė ant automobilio stogo ir pakilo. Daug žmonių nepatenkinti vartų veikimu, bet niekas neužsiima tuo dalyku. Taip pat atsitiko ir su mamos automobiliu, vartai nusileido jai ant priekinio stiklo. Seniai jau vyksta nesklandumai. Ten ne vienas įvykis yra buvęs. Yra ne laiku nusileidę vartai ne vienam, bet žmonės pabėga iš įvykio vietos, kad nemokėti už vartus. P. B., kaip vadovas, turėjo pasirūpinti. Iš kitos pusės yra vartai, veikia sklandžiai. Reikėtų pakeisti vartus, vadovas nesusitvarko su savo darbu. Nori, kad jai atlygintų žalą už sugadintą automobilio.

Nukentėjusiosios atstovas paaiškino, kad P. B. surašytas protokolas pagal ATPK 131 straipsnio 4, kurio subjektai yra pėstieji, asmenys, vairuojantys dviračius, vadeliotojai ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais. Akivaizdu, kad P. B. negali būti laikomas atsakomybės pagal ATPK 131 str. 4 d. subjektu. Kelių policijos biuro nutarime yra tinkamai nurodytos faktinės bylos aplinkybės, todėl prašo P. B. veiką, vadovaujantis ATPK 302 straipsniu, perkvalifikuoti į ATPK 149 straipsnį ir skirti jam atitinkamą nuobaudą bei įpareigoti atlyginti žalą nukentėjusiajai.

Liudytojas R. A. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog moteris įvažiavo į požeminį garažą, apgadino automobilį įvažiuodama pro vartus. Atvykus į vietą, automobilis apžiūrėtas, buvo apgadinta stogo dalis, tokie kaip nubrėžimai buvo. Paaiškino, kad įvažiuojant pro automatinius vartus, jie pradėjo leisti ir susigretinus, vartai nesustojo automatiškai, kliudė stogą, jį apgadino. Automobilis buvo po vartais. Vartai pradėjo leistis pravažiuojant pro vartus. Tie vartai lyg tai buvo užstrigę tam tikroje padėtyje. Susisiekta su atsakingu asmeniu - administratoriumi, tiksliai nepamena, bet buvo tikrinamas vartų mechanizmas. Buvo paprašęs administratoriaus duomenų apie asmenis, įmonę, kurie statė vartus, bet administratorius kategoriškai atsisakė. Buvo siūloma administratoriui įsirengti papildomą apsaugą. Jie atsisakė tų papildomų priemonių. Siūlė platesnį asortimentą, bet administratorius pasirinko paprastesnį asortimentą. Buvo matyti įraše, kad apsauga suveikia, bet vartai stodami amortizuojasi. Natūralu, kad automobilis judėdamas kažkiek sekundžių pravažiuoja, matomai, vartų amortizacijai pakako, kad apgadintų stogą.

Motyvuojamoji dalis

Kelių policijos biuras atsiliepime nurodė skundo reikalavimų netenkinti, nes P. B. atžvilgiu priimtas pagrįstas nutarimas..

P. B. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Byloje nustatyta, kad P. B. Kelių policijos biuro 2015-03-19 nutarimu buvo paskirta bauda už kito eismo dalyvio (atsakingo už atitvarą, užtvaro tinkamą veikimą), kada buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė, nors turėjo ir privalėjo, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, užtikrinti eismo saugumą administruojamoje teritorijoje nevykdymą pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį, tačiau jis skundu nesutinka su jam paskirta bauda, nurodydamas, kad teisės pažeidimo jis nepadarė.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas, iš byloje esančių duomenų, daro išvadą, kad P. B. nėra subjektas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, už kurį nubaustas attinkama bauda.

Nukentėjusiosios atstovas prašo P. B. veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 149 str. ir skirti nuobaudą.

ATPK 302 straispnis numato, kad teismas, esant atitinkamoms sąlygoms, gali panaikinti institucijos nutarimą ir skirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą pažeidimą.

Vienok, minėtas straipsnis taip pat numato, kad pabloginti administrainėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinė teisė protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas.

ATPK 131 straipsnio 4 dalis, už kurią nubaustas P. B., numato baudos skyrimą nuo 40 iki 57 Eur. ATPK 149 straipsnis numato baudą nuo 72 iki 144 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjamas P. B. skundas, pritaikius ATPK 149 straipsnio nuostatas, akivaizdžiai pablogėtų nubaustojo padėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-802/2007).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti Kelių policijos biuro 2015-03-19 priimtą nutarimą ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 4 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

P. B. skundą tenkinti iš dalies.

Kelių policijos biuro 2015-03-19 priimtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Kelių policijos biurui papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.