Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. (toliau – A. T.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. T. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. gegužės 10 d., jos pabaiga – 2023 m. gegužės 6 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 3 mėnesiai 4 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti, jog nuteistieji, nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti asmenys, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. IŠ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis A. T. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (arba) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinusi pateikto skundo motyvus bei susipažinusi su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai bei teisėtai atsisakė taikyti A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir A. T. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą nuteistojo skundą atmesti.

9. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog nuteistajam A. T. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta dar 2021 m. balandžio 26 d. atlikto pirminio vertinimo metu ir po šio vertinimo praėjus beveik devyniems mėnesiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas išliko nepakitęs. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad teigiami nuteistojo elgesio rizikos pokyčiai yra užfiksuoti gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, taip pat ryšių, piktnaudžiavimo alkoholiu bei mąstymo ir elgesio srityse, tačiau tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visgi išliko vidutinė rodo, kad nuteistasis dėjo per mažai pastangų, kad savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažintų dar labiau, juo labiau, kad kriminogeniniai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai nustatyti ne tik šiose srityse. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis nustatytas atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo elgesio raiška siejamus kriminogeninius poreikius bei stebimus elgesio ypatumus. A. T. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje.

10. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimas itin disciplinuotas nuteistojo elgesys, teigiamos nuostatos vykdomos priežiūros bei apribojimų atžvilgiu, kadangi jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, už jų pažeidimą nei karto nebuvo baustas, tačiau nei karto ir nebuvo skatintas, o tai teisėjų kolegijai sudaro pagrindą abejoti, ar nuteistasis yra nuoširdžiai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, ar vis tik siekia tik formaliai atitikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo sąlygų reikalavimus. Šiame kontekste pabrėžiama, kad A. T. atžvilgiu yra nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (ryšių palaikymas su artimaisiais bei galimybė įsidarbinti laisvėje), kurie neatsveria keturių statinių ir net trylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių.

11. Nors savo skunde aukštesniajam teismui nuteistasis kritikuoja visus jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, tačiau išanalizavus jų pobūdį konstatuotina, jog kriminogeniniai veiksniai jam nustatyti pagrįstai, be to, jie nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje A. T. pakarotinai nenusikals. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, taip pat susiduria su lėšų valdymo sunkumais. Šiuos jam nustatytus kriminogeninius veiksnius nuteistasis grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, jog pataisos įstaiga nesuteikia jam darbo, o nedirbdamas jis negali dengti ir turimų finansinių įsipareigojimų. Visgi, su šiais nuteistojo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog nuteistasis A. T. su nestabilia darbine patirtimi susiduria jau seniai. Asmens byloje esančia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma nustatyta, jog jo darbinė patirtis yra nuo 2003 metų. Per visą laikotarpį nuteistasis yra dirbęs daugiau kaip dešimtyje įmonių, o jo bendra darbinė patirtis siekia vos šešerius metus. Iš pateiktos pažymos taip pat matyti, kad tam tikrose įmonėse nuteistasis dirbo itin trumpais laikotarpiais (po vieną, du ar aštuonis mėnesius), be to, atitinkamais laikotarpiais nuteistasis apskritai nedirbo (nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dirbęs nuo 2012 m. iki 2015 m. pabaigos, taip pat matyti, kad jis nedirbo ir 2017 m.). Sprendžiant iš nuteistojo turimų finansinių įspreigojimų akivaizdu, jog nuteistojo turimos skolos (jo teigimu apie 60 000 eurų) susidarė ne šiuo metu, kuomet jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tai yra ankstesnio neatsakingo elgesio pasekmė, kadangi paties nuteistojo teigimu ankstesniais nuosprendžiais ir administracinėmis nuobaudomis skirtų baudų jis nemokėjo dėl lengvabūdiško požiūrio į baudas, nors gaunamų pajamų baudoms apmokėti būtų pakakę. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistojo skola dėl nesumokėtų administracinių baudų yra 20 824 eurų. Be to, kaip nurodo pats nuteistasis, už avarijos sukėlimą esant neblaiviam, jam buvo pareikštas virš 20 000 eurų ieškinys, tuo tarpu pataisos įstaigoje yra gauti antstolių patvarkymai tik dėl 8 630,04 eurų išieškojimo, iš kurių nuteistasis atlygino vos 586,90 eurų. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis nuteistajam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kadangi A. T. neišgali sumokėti visų skolų, nors patikrinus duomenis LITEKO sistemoje tokios aplinkybės visgi nebuvo nustatytos, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra akivaizdūs ir pagrįsti objektyviais duomenimis. Nuteistasis atitinkamais laikotarpiais nedirbo ne tik pataisos įstaigoje, tačiau ir būdamas laisvėje neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o jei ir turėjo, darbiniai santykiai truko itin trumpai, dėl ko nuteistasis šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių net ir dirbdamas laisvės atėmimo vietoje nesugebėtų padengti. Šie duomenys tik patvirtina, jog finansiniai įsipareigojimai nuteistąjį lydi didžiąją jo gyvenimo dalį, skolos atsirado dėl netinkamo požiūrio į skolas, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, kad nuteistasis sugeba tinkamai valdyti gaunamas pinigines lėšas, o tai, kad nuteistasis finansinius sunkumus galimai sprendžia fizinio asmens bankroto būdu rodo, jog nuteistasis visgi nesugeba prisiimti atsakomybės už savo teisei priešingus veiksmus.

12. Nors nuteistasis teigia, kad ankstesni teistumai bei buvęs priešingas teisei elgesys negali turėti įtakos sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, aukštesnysis teismas pažymi, jog aplinkybės, susijusiosios su veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, o taip pat ir ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismas privalo įvertinti jų visumą, ką ir padarė skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės gali ir netgi turi būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Be to, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Taigi, nors ankstesni asmens teistumai negali būti sureikšminami, tačiau jie negali būti ir ignoruojami. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog A. T. yra teistas dešimt kartų, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, jam yra būdingas nusikaltimų modelis, jo nusikalstamuose veiksmuose vyrauja įvairaus pobūdžio nusikaltimai. Itin svarbu ir tai, kad jo paskutinį ir ankstesnius nusikaltimus skiria labai menkas laiko tarpas, o tai rodo, jog nusikalstamas veikas nuteistasis daro sistemingai ir savo nusikalstamo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, kas leidžia pagrįstai konstatuoji, jog jis užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, jog pagrindinė problema nuteistojo gyvenime yra alkoholio vartojimas, jis yra teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą būnant apsvaigus nuo alkoholio, be to, priešpaskutiniu jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu A. T. nuteistasis už dviejų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kurias skiria vos penkių dienų laikotarpis. Be to, A. T. yra teistas ir už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (BK 243 straipsnis), kadangi žinodamas apie jam skirtą draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios jam taikytis baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikė ir vėl vairavo būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, be to, transporto priemonę atskirais epizodais jis vairavo, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,77 promilių ir 4,02 promilių girtumas).

13. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčius aktualu ir tai, kad anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta ir švelnesnė bausmės rūšis – areštas, be to, buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, itin reikšminga aplinkybė yra tai, kad nuteistajam A. T. anksčiau taip pat buvo taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis teismo parodyto jam pasitikėjimo nepateisino dėl ko lygtinio paleidimo taikymas jam taipogi buvo panaikintas, pasiunčiant jį atlikti neatliktos bausmės dalį. Vertinant šiuos duomenis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste pažymima, jog taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be kitų įpareigojimų jam buvo taikytas ir įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šio įpareigojimo jis nesilaikė: neblaivus atvyko į probacijos tarnybą, lygtinio paleidimo taikymo metu jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas už vairavimą esant neblaiviam, be to, tuo metu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę). Analizuojant asmens byloje esančius duomenis nustatyta, kad atlikdamas anksčiau jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuomet buvo nutarta taikyti A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis sprendė savo problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, dalyvavo priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programoje, priklausomybę alkoholiui mėgino spręsti ir būdamas paleistas lygtinai, tačiau akivaizdu, jog sprendimo būdai ir jo atžvilgiu taikytos programos nebuvo efektyvios. Net ir šiuo metu nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, lankė individualias konsultacijas pas psichologą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesni jo neteisėti veiksmai leidžia daryti išvadą, jog problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, yra sprendžiamos tik deklaratyviai, nuteistasis nekeičia savo žalingų įpročių ir esant palankioms sąlygoms nevengia vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog problemos sprendimui nuteistasis skiria per mažai dėmesio ir alkoholio vartojimas bei su jo vartojimu susiję veiksniai (nusikalstamų veikų darymas, smurtinis elgesys, asocialios grupės įtaka, impulsyvus elgesys) neabejotinai gali pasireikšti ir šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistojo gyvenimas nėra tinkamas, jis pamažu priveda jį prie naujų teisės pažeidimų darymo, o bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, taip pat menka iniciatyva sprendžiant problemas, suponuoja pagrindą manyti, kad nuteistasis neilgalaikėje perspektyvoje sugrįš prie senų, nusikalsti skatinančių įpročių.

14. Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Priešingai nei teigia nuteistasis, kriminogeniniai veiksniai yra nustatomi tiriant duomenis apie patį nuteistąjį ir jo socialinę aplinką šiuos duomenis pateikiant Socialinio tyrimo išvadoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159. Be to, kriminogeninių veiksnių analizė yra atliekama taikant OASys metodiką, todėl abejoti nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais pagrindo nėra. Tai, kad nuteistasis teigia, jog kriminogeniniai veiksniai nėra sprendžiami ne dėl paties nuteistojo kaltės tik parodo, jog A. T. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, o tai teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, jog nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, dar nesugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Priešingos išvados neleidžia daryti ir Kauno apygardos teisme 2022 m. balandžio 11 d. gautas nuteistojo A. T. 2022 m. balandžio 3 d. pareiškimas, kuriam jis nurodo, jog vienas iš Komisijos narių galimai daro poveikį kitiems Komisijos nariams, dėl ko Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neva yra neteisėtas. Šiuos nuteistojo teiginius aukštesnysis teismas laiko deklaratyviais, kadangi jie neįrodyti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas tik abstrakčiai nurodo, neva Komisijos narys yra šališkas, tačiau kuo šis šališkumas pasireiškė nuteistasis nenurodo. Be kita ko, svarbu ir tai, kad Komisijos nutarimą, o taip pat ir visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą vertino apylinkės teismas, o taip pat ir apygardos teismas, tačiau byloje esantys nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys neleidžia daryti kitokios išvados, nei ją padarė Komisija.

15. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Alytaus apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam A. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimas ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas, o Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimas ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis paliekami galioti nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. T. (A. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.