Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2021 m. liepos 16 d. apie 19 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose Širvintose, (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine S. M. metu tyčia įspyrė jai į kairią ranką bei koją, pargriovė ant grindų ir gulinčiai sudavė ranka vieną kartą į veidą bei nugarą, tokiais smurtiniais veiksmais sukeldamas S. M. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad su S. M. kartu gyvena apie dvylika metų, yra sugyventiniai, vaikų neturi. 2021 m. liepos 16 d. apie 19 val. grįžo iš miesto neblaivus, buvo išgėręs 4-6 skardines alaus. Tarp jo ir S. M. įvyko konfliktas dėl to, kad A. M. rado jos telefone susirašinėjimą su kitu vyriškiu, įtarė ją neištikimybe. Tai jau ne pirmas kartas, kai randa jos susirašinėjimą su kitu vyriškiu. Labai susierzino, susibarė. Kadangi buvo neblaivus, nesusivaldė ir pradėjo mušti S. M. - apspardė, sudavė ranka į įvairias kūno vietas, tiksliai neprisimena kur. Po to, nuėjo į kitą kambarį, o S. M. į kitą. Daugiau konflikto tą dieną nebuvo. Kitą dieną, šeštadienį, jis apie 8 val. ryte išėjo iš namų į barą, esantį Plento gatvėje. Ten išgėrė degtinės ir apie pietus grįžo į savo namų kiemą. Būnant kieme, į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, jie pasakė, kad S. M. nori taikiai išeiti iš namų. Jis suprato, kad S. M. nori išsikraustyti iš jo buto. Jam bekalbant su policijos pareigūnais, į kiemą išėjo S. M.. Tada tarnybiniu policijos ekipažo automobiliu visi nuvažiavo į Širvintų policijos komisariatą. Jis matė mėlynes ant S. M. kūno, gailisi, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Policijos komisariate patikrino jo blaivumą, jam nustatytas, kiek pamena, 2,91 promilės girtumas. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinių veiksmų S. M. atžvilgiu. Dėl savo nusikalstamo elgesio labai gailisi (b. l. 58-60, 68-71).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

Nukentėjusios S. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad su A. M. gyvena apie 12 metų, vaikų neturi. Su A. M. sutardavo neblogai, tačiau išgėręs jis būna agresyvus, yra anksčiau smurtavęs prieš ją. 2021 m. liepos 16 d. apie 19 val. A. M. grįžęs namo neblaivus, pradėjo prikaišioti jai neištikimybę, jie susibarė virtuvėje. A. M. buvo labai įpykęs, spyrė jai į ranką žasto srityje, jai atsisėdus ant kėdės, spyrė jai į kojas. Paskui A. M. ją nustūmė nuo kėdės ant grindų ir gulinčiai ant grindų po kartą sudavė ranka į veidą ir nugarą. Po to, ji paėmė telefoną ir pasakė, kad kvies policiją. A. M. išsigando ir atstojo. Nuo A. M. suduotų smūgių ant rankų ir kojų liko mėlynės. Policijos tą dieną nekvietė. Kitą dieną, 2021 m. liepos 17 d., iš ryto A. M. kažkur išėjo. Ji per tą laiką susikrovė daiktus, nes nebeketino likti A. M. bute. Apie 13 val. pro langą pamatė, kad A. M. stovi kieme ir kalbasi su kaimynais. Ji išsigando, kad jis neleis jai išeiti, todėl paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir pasakė, kad jai reikalinga pagalba išeinant iš namų. Po kiek laiko į kiemą atvažiavo policijos ekipažas, ji pareigūnams paaiškino situaciją, kartu su pareigūnais atvyko į Širvintų r. policijos komisariatą ir parašė pareiškimą bei davė parodymus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, sugyventinis pasidarė agresyvus, bandė priešintis policijos pareigūnams. Jai buvo išduotas nukreipimas vykti pas medicinos ekspertus, tačiau ji iš karto parašė, kad pas medicinos ekspertus nevyks. Taip pat nesikreipė į medikus, nes jokių liekamųjų reiškinių dėl jai suduotų smūgių nejuto, liko tik mėlynės, fizinį skausmą juto smūgių sudavimo metu ir kurį laiką po to. Į policiją būtų nesikreipusi, kadangi vis tiek nebeplanavo gyventi su A. M.. Bijojo, kad jis, sužinojęs, kad nori išsikraustyti, vėl smurtaus prieš ją. Su A. M. taikytis neketina, tačiau civilinio ieškinio nereikš, žala jai nepadaryta (b. l. 1-2, 35-38).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, jog apžiūros metu ant S. M. kairės rankos virš alkūnės yra dvi nedidelės kraujosruvos, ant dešinės rankos žemiau alkūnės ties rankos sulenkimu matosi kraujosruva, ant kairio peties matosi kraujosruva ir nubrozdinimas, ant kairės kojos žemiau kelio matosi dvi kraujosruvos (b. l. 6-8, 9-13).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. M., t. y. įspyrė jai į kairią ranką bei koją, pargriovė ant grindų ir gulinčiai sudavė ranka vieną kartą į veidą bei nugarą, tokiais smurtiniais veiksmais sukeldamas S. M. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 78).

Dėl atsakomybės individualizavimo ir bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 41), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 43-46), dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta ir prokurorės pareiškime teismui siūloma bausme – laisvės apribojimu, ir baudžiamojo poveikio priemone.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL <...> dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta sugyventinės atžvilgiu, ne pirmą kartą naudoja fizinį smurtą jos atžvilgiu, daro išvadą, kad A. M. tikslinga paskirti prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 61-62).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- 20 MGL (1000 (vieno tūkstančio) eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, juridinio asmens kodas: 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.