Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, sekretoriaujant Editai Sabaitei, dalyvaujant advokatui G. D., VMI atstovui K. P., išnagrinėjęs V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, neteisto, administracine tvarka nebausto, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant pažeidėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2011-05-11 13.50 val. atliekant operatyvų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), sandėlio patalpose rasta dirbanti M. B.. Ji buvo apsirengusi darbo rūbais, rūšiavo prekes, aiškino pirkėjams apie prekių kainas. M. B. patikrinimui nepateikė darbuotojo pažymėjimo, nurodė, kad pradėjo dirbti 2011-05-11, darbo sutartis su ja nesudaryta, darbo pažymėjimas neišduotas, dėl darbo užmokesčio yra sutarusi, kad mokės po 40 Lt į dieną, buvo instruktuota dėl saugaus darbo. 2011-06-09 atvykęs į Kauno apskrities VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. pateikė darbo sutarčių registracijos žurnalą, kuriame yra įrašas apie M. B. darbo sutarties Nr. 218 įregistravimą. Pateiktas darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas, darbo pažymėjimas M. B. išduotas, pateikta 2011-05-11 darbo sutartis Nr. 218 su M. B.. Iš VSDFV Kauno skyriaus gauta informacija, kad pranešimas apie M. B. įdarbinimą gautas 2011-05-11 16.05 val. M. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuomojasi sandėliavimo patalpas su papildomom paslaugos (darbuotojo-krovėjo, krautuvo ir kt.). Savo veiksmais V. M. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 95 str. 1 d., 99 str. 2 p, 270 str. 1 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1 d.

Pažeidėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo teismo pranešimu, įteikiant jį asmeniškai pažeidėjui, tačiau jis nurodytu laiku į teismą neatvyko, prašymų nepareiškė. Tačiau į teismo posėdį atvyko V. M. advokatas. Įstatymas nenumato privalomo pažeidėjo dalyvavimo nagrinėjant tokių kategorijų bylas, todėl byla nagrinėjama pažeidėjui nedalyvaujant.

Pažeidėjas V. M. surašant ATP protokolą parodė, kad M. B. 2011-05 11 kreipėsi dėl darbo. Ji parašė prašymą, kuris buvo persiųstas į buhalteriją, buvo pasirašyta darbo sutartis ir tą pačią dieną apie tai buvo informuota Sodra, išduotas darbo pažymėjimas.

Apklaustas teisme liudytojas K. P. parodė, kad buvo gauta informacija dėl nelegalių darbuotojų. Į patikrinimą vyko jis su savo kolega ir policijos pareigūnais. Duomenys buvo apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose dirba nelegalūs darbuotojai. Dar prieš tai 2-3 kartus jie buvo nuvykę į tą vietą, kad apsižiūrėti. Patikrinimą vykdė 2011-05-11. Vietoje buvo apklausti ten dirbę darbuotojai. Šalia M. B. dirbo vienas tikras darbuotojas. Darbuotojai aiškino pirkėjams apie prekes, jų kainas. Pati M. B. paaiškinti su kuo ji kalbėjo dėl įdarbinimo, atlyginimo už darbą, nurodyti negalėjo. Todėl buvo susiekta su Kaunu kur kiti jų darbuotojai patikrino ir nustatė, kad M. B. niekur nedirba, nes augina vaikus. Kai ji su tokia informacija buvo supažindinta, ji parašė paaiškinimą kuris yra byloje. 2011-05-12 jau per kompiuterį buvo sužinota, kad M. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užklausus Sodrą buvo gautas atsakymas, kad į sodrą dėl jos įdarbinimo buvo kreiptasi keliomis valandomis vėliau, nei buvo atliktas patikrinimas. Nustačius tokias aplinkybes buvo išrašytas pavedimas tikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“: Pats direktorius nieko naujo paaiškinti negalėjo, todėl jam ir buvo surašytas ATP protokolas. Patikrinimo metu pati M. B. jokių dokumentų prie savęs neturėjo, netgi negalėjo nurodyti savo asmens kodo. Tai buvo sužinota policijos pareigūnų pagalba, o pagal sužinotą asmens kodą buvo nustatyta ir pati asmenybė, bei atliktas duomenų patikrinimas..

Apklausta teisme liudytoja M. B. parodė, kad ji buvo įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke. Kada tai buvo nepamena, o ją įdarbino direktorius vardu Vytas. Dabar datos nepamena, bet tai buvo pirma jos darbo diena. Į darbą ją atvežė jos vyras, kuris irgi ten dirba, bet tą dieną jam buvo išeiginė. Tą dieną iš paties ryto ji buvo nuvažiavusi į Skarulių kaimą, kur yra sandėliai ir su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Ji davė nuotrauką, jai buvo išrašytas darbo pažymėjimas. Patikrinimo metu ji jokių dokumentų su savimi neturėjo, nes visi dokumentai buvo sudėti į aplanką ir jį jos vyras parvežė namo.2011-05-11 paaiškinimą ji surašė savo ranka, kur nurodė, kad darbo sutartis su ja nesudaryta, darbo pažymėjimas neišduotas, nes patikrinimo metu jos neklausė kurioje įmonėje ji dirba, klausė neaiškiai. Todėl galvodama, kad klausia apie darbą UAB (duomenys neskelbtini)“ taip ir parašė, nes buvo įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl paaiškinime nurodė sutartą atlyginimą paaiškinti negali. Patikrinimas vyko apie 1 valandą, tuo metu jis buvo uždarytas su visais pirkėjais. Po patikrinimo ji padirbo apie 1 mėnesį ir iš darbo išėjo savo noru, nes reikėjo prižiūrėti du mažamečius vaikus.

Advokatas G. D. prašė bylą nutraukti, nes nėra pažeidimo fakto. VMI darbuotojai patikrinimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinimas buvo dėl darbo sutarties tarp M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuomavo sandėlį su darbuotojais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartis tarp M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta iš paties ryto. Kodėl ji nepateikė darbo pažymėjimo reiktų paklausti jos pačios. Tačiau jei tikrintojai butų dokumentų paprašę UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie juos butų iš karto gavę.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d. numalo darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 98 str. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą. Taigi LR DK 99 str. 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje esančia 2011-01-15 sandėliavimo sutartimi Nr. JT11/0115/001 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl sandėliavimo ir kitų paslaugų (prekių krovos darbų).

Byloje esančia darbo sutartimi nustatoma, kad Darbo sutartis sudaryta 2011-05-11, ji pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. ir įdarbinto asmens M. B. 2011-05-11.

VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr.V-243 patvirtintos duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės nustato, kad draudėjas (darbdavys) 1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią „Sodrai“ privalo pateikti draudimo pradžios dieną.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Darbo sutartis su M. B. sudaryta 2011-05-11. VDI atstovai pažeidimą nustatė 2011-05-11 13.50 val. VSDFV Jonavos skyriaus informacija nustatoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią dėl M. B. įdarbinimo nuo 2011-05-11 pateikė tos pačios darbo dienos pabaigoje 2011-05-11 16.05 val., t.y. po patikrinimo metu VDI užfiksuoto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad darbo sutartis buvo surašyta skubos tvarka po pažeidimo nustatymo, tai patvirtina tai, kad patikrinimo metu M. B. neturėjo darbo pažymėjimo, kuris jai turėjo būti išduotas kartu su darbo sutarties antruoju egzemplioriumi.

V. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1d. įrodyta ir jis baustinas.

V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis LR ATPK 286 str.-288 str., 41³ str.1d., 30-32 str.,272 str.2d.

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1d., ir jį už tai nubausti – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda.

Paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke ar pašte į VMI sąskaitą (įmokos kodas 57546 , sąskaitos numeris LT 247300010112394300 ). Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, turite teisę, ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka , kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą , ją išieškos antstolis (ATPK 314 str. 1 d.). Baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pristatomas į 1a kabinetą Jonavos rajono apylinkės teisme.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.