- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1384-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01978-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- I. U., S. U.
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti atlikti, o būtent:
2013-06-10, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), slapta paėmė iš S. U. rankinės I. U. AB „Swedbank“ banko išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, kuriuos laikė su savimi bei panaudojo 2013-06-10 inicijuodamas ir atlikdamas finansinę operaciją, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti.
A. S. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent:
2013-06-10 neteisėtai įgijęs I. U. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, t.y. I. U. AB „Swedbank“ banko išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, šiuos duomenis panaudojo, 2013-06-10 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be I. U. sutikimo inicijavo finansinę operaciją iš nukentėjusiojo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynindamas 920 Lt grynųjų pinigų sumą.
A. S. turėdamas tikslą savo naudai, apgaule, neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, įgyti svetimą turtą, 2013-06-10, 13.00. val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), be I. U. sutikimo inicijuodamas ir atlikdamas finansinę operaciją svetima mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. U. bei panaudodamas neteisėtai įgytus tikrus kortelės identifikavimo duomenis, t.y. PIN kodą, taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, iš nukentėjusiojo sąskaitos esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 920 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, I. U. priklausantį turtą - 920 Lt.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. savo kaltę pilnai prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Kaltinamasis parodė, kad žalą atlygino ir susitaikė su seneliais. Iš močiutės rankinės pasiėmė kortelę. Paėmė namie iš jų kambario spintos ir nuvažiavo į bankomatą. Pasiėmė pinigus iš bankomato ir juos išleido, turėjo PIN kodą. Tai buvo „Swedbanke“. Savo reikmėms išleido pinigus. Po to kortelę išmetė. Sakė seneliams, kad taip nepadarė. Kodėl taip elgėsi negali paaiškinti. Seneliai šiaip jam neduotų pinigų, jei jų paprašytų. Pasak kaltinamojo, dabar ieško darbo, su pinigais padeda mama. Darbo biržoje nėra registruotas. Narkotikų jis, A. S. nevartoja. Buvo nusikaltimai dėl ,,žolės“.
Pagarsinus kaltinamojo A. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kai jis parodė, jog be senelių žinios iš rankinės pasiėmė senelio I. U. mokėjimo kortelę ir senelės S. U. mokėjimo kortelę ir jų PIN kodus. Jo motina, K. U., yra jam leidusi naudotis savo „Parex“ kortele, kadangi ji emigravusi, gyvena užsienyje. Anksčiau motina jam pervesdavo iš užsienio pinigų. Bet kortelė jau seniai buvo nenaudojama, nes „Parex“ banko jau seniai nėra, ir tiesiog kortelę turėjo. Gyvena pastoviai kartu su savo seneliais nuo pat vaikystės, nurodytu adresu. Gyvenamas namas, kuriame gyvena su seneliais, yra dviejų aukštų, pirmame gyvena seneliai, antrame aukšte jis. Kambariai nerakinami, tarpusavio santykiai buvo geri. Dėl pinigų stokos, nusprendė pasinaudoti savo senelių pensija. 2013 m. gegužės pabaigoje, tikslios datos neprisimena, galbūt laikotarpiu nuo gegužės 20 d. iki gegužės 30 d., tikslios datos nebeprisimena, kai jo senelių I. ir S. nebuvo namuose, jis nuėjo į jų kambarį ir iš spintos ištraukė senelės rankinę, galvojo, gal ras pinigų, kurių jam labai reikėjo. Pinigų nerado, bet rado banko „Swedbank“ seneliui I. U. išduotą mokėjimo kortelę ir senelės S. mokėjimo kortelę. Kortelių PIN kodai buvo įdėti rankinės kišenėlėje. Bet senelės kortelę paliko namuose, jos niekur nenaudojo ir nebandė nuimti pinigų. Po maždaug savaitės, t.y. 2013-06-10 jis pasiėmęs senelio kortelę, nuėjo į parduotuvę „Rimi“, esančią Jeruzalės gatvėje, netoli Kalvarijų g. ir stotelės, kur bankomate panaudojo senelio I. U. kortelę: suvedė PIN kodą, ir pasižiūrėjęs, kad sąskaitoje yra apie 920 lt, nusprendė nuimti grynuosius. Išgrynino 920 Lt, kuriuos jis išleido savo reikmėms: benzinui, maistui ir pramogoms. Senelio kortelę sulaužė ir išmetė, PIN kodo lapą suplėšė ir išmetė kažkur, netoli Jeruzalės mokyklos. Kai seneliai klausė apie kortelę ir pinigus, neprisipažino jiems. Vėliau jis senelei grąžino jos mokėjimo kortelę su PIN kodais ir savo motinos, K. U. „Parex“ kortelę. Su seneliais susitaikė, atsiprašė jų, jie jam atleido, pasižada ateityje nenusikalsti. (t. 1 b.l. 51-52, 55-56)-kaltinamasis patvirtino, jog šie jo parodymai yra teisingi.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. U. parodė, kad 2013-06-11 apie 11 val. su žmona S. nuvažiavo į banką „Swedabnk“, nes norėjo paimti iš sąskaitos pensijos pinigus. Banko darbuotoja informavo, kad iš banko sąskaitos paimta 920 Lt, likutis tik 3,50 Lt. Žmonos pinigai sąskaitoje nebuvo nuimti. Grįžus namo, pradėjo ieškoti banko kortelių, prie kurių buvo ir PIN kodai, tačiau nerado. Pasigedo ir trečios banko „Citadelė“ kortelės, priklausančios dukrai, K. U.. Dėl kortelių vagystės įtaria anūką A. S., nes ne kartą iš namų yra dingę daiktai. Jis gyvena bute kartu su jais, o jo motina K. U. gyvena užsienyje. (t. 1 b.l. 9 )
2013-06-18 gautas nukentėjusiojo I. U. pareiškimas apie tai, kad jis pretenzijų A. S. neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (t. 1, b. l. 10).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. U. davė analogiškus parodymus. Patvirtino, kad dingo trys kortelės: jos, jos vyro ir banko „Citadelė“ kortelė. Banko korteles, su PIN kodais, laikė savo rankinėje, kuri gulėjo miegamajame spintoje. Pinigai buvo nuimti tik nuo jos sutuoktinio banko sąskaitos. Įtaria savo sūnaus žmonos sūnų A. S.. (t. 1 b.l. 17) Papildomos apklausos metu S. U. parodė, kad su anūku, A. S., išsiaiškino, jam atleido ir pretenzijų neturi. A. S. yra jų netikras anūkas, o marčios sūnus. Sūnus, G. U., buvo susituokęs su K. U.. A. S. nuo mažų dienų augino, globojo kaip savo tikrą anūką. Šiuo metu sūnus išsituokęs su K. U., bet vis tiek A. S. globojo, leido pas save gyventi. Dėl mokėjimo kortelių gali paaiškinti, kad buvusi jos marti, K. U., prieš tris metus išvyko gyventi į užsienį. Ji paliko jiems „Parex“ banko kortelę ir į šios kortelės sąskaitą siųsdavo pinigus, jos sūnaus, A. S., išlaikymui. Ji yra leidusi ir jam naudotis šia kortele. Maždaug nuo 2007 m. kortelė nenaudojama, pinigų šios kortelės sąskaitoje jau seniai nebuvo, tiesiog ji gulėjo pas ją. Po to, kai A. S. be jos ir jos sutuoktinio, I. U., leidimo pasiėmė iš jos rankinės mokėjimo korteles su PIN kodais, jis nuėmė pinigus tik nuo sutuoktinio sąskaitos. Jos sąskaita nebuvo pasinaudota. Po to, kai jis buvo apklaustas policijoje, vakare grįžęs namo grąžino jai mokėjimo kortelę „Hansabank“ su PIN kodų lapu ir „Parex“ banko, K. U., mokėjimo kortelę su PIN kodų lapu. Jis sakė, kad nesinaudojo jos kortele. Patikrinus, įsitikino, kad nebuvo pasinaudota. K. U. kortelė jau seniai buvo nebenaudojama. Su anūku, A. S., susitaikė, jis atsiprašė, pažadėjo daugiau taip netinkamai nesielgti, jam atleido, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes jokių pretenzijų jam nebeturi. Prašo bylą nagrinėti teisme jei ir jos sutuoktiniui nedalyvaujant (t. 1, b. l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos I. U. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2013-06-10 bankomate, esančiame Jeruzalėje, Vilniuje, iš banko sąskaitos buvo nuimta 920 Lt grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 12).
Nukentėjusioji S. U., pateikė „Parex“ banko mokėjimo kortelę, išduotą K. U. vardu ir „Hansabank“ mokėjimo kortelę, išduotą S. U. (t. 1, b. l. 21). „Parex“ banko mokėjimo kortelė, išduota K. U. vardu ir „Hansabank“ mokėjimo kortelė, du lapai su PIN kodais apžiūrėti ir grąžinti S. U. pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 22-25).
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji I. ir S. U. bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad A. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti atlikti bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Kaltinamojo veiksmai dėl šių veiksmų kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. Šios veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. A. S. suvokė, kad veikos yra pavojingos ir norėjo taip veikti.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas bausmę A. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad dvi jo padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, viena veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, veikos padarytos savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, nusikalstamos veikos įvykdytos prieš senelius, kurie jam dėl padarytų nusikalstamų veikų atleido. Tiriant A. S. asmenybę nustatyta, kad jis 2 kartus teistas, nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo teistas, teistumas neišnykęs, buvo baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, yra jauno amžiaus-nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 18 metų amžiaus, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. laisvės atėmimo bausmes.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. S. skirtina bausmės mažesnės už sankcijoje numatytus bausmės vidurkius.
Šios bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., bendrintinos pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. l p. apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, padarytas nusikalstamas veikas teismas vertina kaip padarytas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes ji gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą, t.y apgaule įgyti turtą.
BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. S. skiriama bausmė sumažintina 1/3.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 p. pagrindu A. S. bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 nuosprendžiu.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam A. S. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. S. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą aisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 p., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 nuosprendžiu A. S. paskirta bausme ir paskirti A. S. galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 2 metams 6 mėnesiams, jį įpareigojant: per šį laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 nuosprendį.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. S. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.