Telšių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I., nuo 2018 m. vasario 18 d. būdamas mažosios bendrijos ,,Antilopė“ (įmonės kodas 304778877, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); toliau – MB ,,Antilopė“) vadovu/ mažosios bendrijos nariu ir žinodamas MB ,,Antilopė“ finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal pateiktus duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais) MB ,,Antilopė” kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais MB ,,Antilopė” vadovas pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutartimi iškelta administracinio nusižengimo bylą R. I., kaip MB „Antilopė“ vadovui/ bendrijos nariui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Pateiktame teismui VMI pareiškime nurodoma, kad MB ,,Antilopė“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2023 m. birželio 2 d. yra 22561,30 EUR. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Pareiškime nurodyta, jog VMI ir MB ,,Antilopė“ 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo sudariusios mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08) 327-47498, tačiau bendrija nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nemokėjo pagal sutarties grafikus įmokų, todėl ši sutartis 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo nutraukta.

Įvertinus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktą MB ,,Antilopė“ sąskaitų išrašus nustatyta, kad mažoji bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Iš sąskaitos LT474010051004209544 didžiausios sumos buvo sumokėtos:

Atsiskaitymų data Pervesta suma, Eur Kreditoriai Mokestinė nepriemoka Eur 2021-11-12 316,95 AMY WANG 1967,82 2021-11-28 711,25 BCRacing Bradford GBR 2951,73 2022-01-07 677,15 BC Racing Bradford GBR 983,91 2022-01-13 1513,55 BC Racing Bradford GBR 983,91 2022-02-13 1301,22 GAOBIN 982,82 2022-03-11 762,56 GAOBIN 976,73 2022-07-07 788,40 BC Racing Bradford GBR 4915,61 2022-07-11 990,85 Streetec GmbH 4915,61

Atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT44010051004209543 likutis 2021 m. lapkričio 1 d. buvo 3799,45 Eur, laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2023-02-19 pajamos sąskaitoje 46357,83 Eur, išlaidos - 50157,28 Eur, likutis sąskaitoje 2023-02-19 - 0,00 Eur. Didžiausi, didesni nei 500,00 Eur, mokėjimai iš Luminor Bank AS atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT744010051004209543, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, nurodyti lentelėje:

Mokėjimo data Pervesta suma, Eur Gavėjas Mokestinė nepriemoka, Eur 2021-11-02 1620,30 Streetec GmbH 1987,62 2021-11-05 702,66 KW automotive GmbH 1967,82 2021-11-22 2679,48 Streetec GmbH 1967,82 2021-12-02 1164,82 Streetec GmbH 512,21 2022-02-22 621,68 KW automotive GmbH 982,82 2022-03-03 1066,86 Streetec GmbH 1966,73 2022-03-07 807,41 Streetec GmbH 976,73 2022-03-14 1320,37 Streetec GmbH 976,73 2022-03-31 845,08 KW automotive GmbH 1960,64 2022-07-19 1501,04 Streetec GmbH 4915,61 2022-07-26 1512,15 Streetec GmbH 5980,52 2022-08-01 538,51 Streetec GmbH 5896,28 2022-11-12 928,00 TA Technix GmbH 12135,00 2022-12-06 1336,00 TA Technix GmbH 12148,44

Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas R. I. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių R. I. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi R. I. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 4-5); banko sąskaitų išrašai (b. l. 29-72), mokesčių apskaitos informacinės sistemos (Balanso) išrašų kopijos (b. l. 6-28) patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. VMI savo pareiškime suformulavo prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 2). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neprieštaraujant, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo VMI atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu R. I. patvirtino, kad VMI pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, tačiau pažymėjo, jog jis, atsiskaitinėjo ir su VMI, tai matyti ir išrašuose, prašė nepamiršti, kad buvo COVID-19 pandemija, karantinas. Mokesčiai buvo atidedami, įmonė mokėjo pagal išgales, bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui sumažino ne visa apimtimi, o atsikaitė su kitais kreditoriais, bendrijos tiekėjais, nes yra būtini tiekėjai tam kad įmonė galėtų vykdyti veiklą ir pagal išgales dengtų savo įsiskolinimą VMI. Tokie mokėjimai buvo reikalingi įmonės veiklai išlaikyti, kad nesustotų įmonės ūkinė komercinė veikla. Kaip nurodė R. I. buvo dedamos visos pastangos, kad įmonės veikla tęstųsi. Visos mokestinės nepriemokos bendrija neturėjo galimybės padengti, pablogėjus jos finansinei padėčiai, ką patvirtina ir sudarytą mokestinės paskolos sutartis. MB „Antilopė“ buvo sudariusi su VMI 2021 m. rugsėjo 8 d. Mokestinės paskolos sutartį, atsiradus sunkumams, jis, kaip vadovas, ne kartą kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl mokėtinų sumų atidėjimo ar išdėstymo mokėti dalimis. VMI netenkino jo prašymų dėl mokėjimo termino atidėjimo, mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta. Kaip matyti iš atsiskaitomosios sąskaitos banko išrašo buvo vykdomi mokėjimai įvairiems kreditoriams, bendrijos tiekėjams, tačiau tuo pat metu reguliariai bendrija mokėjo mokesčius VMI mokestinei nepriemokai padengti. Todėl reikėtų įvertinti kreditorius, kuriems buvo sumokėtos nurodytos sumos, kad tai iš tiesų bendrijos veiklai tiekę būtinas medžiagas, todėl nėra pagrindo manyti, kad šie mokėjimai nebuvo būtini norint užtikrinti kasdienę ūkinę komercinę veiklą. Šios išlaidos buvo būtinos, nes sąlygotos MB ,,Antilopė“ veiklos tęstinumo, ir susiję su bendrovės veikla bei pajamų gavimu. Išskirti mokėjimai įtakojo bendrijos veiklos vystymą, be to dar bendrovė gavo ir pajamų, iš kurių buvo tenkinami kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir VMI. Atkreipė dėmesį, jog įvertinus kreditoriams sumokėtas sumas ir įsiskolinimą VMI, ši suma iš esmės negalėjo nulemti ar turėti įtakos pilnai atsiskaityti su VMI. Jis, kaip ir kiti smulkiojo verslo atstovai, tikėjosi, kad valstybė pritaikys mokesčių amnestiją, todėl visokiais būdais stengėsi išvengti bankroto bylos MB ,,Antilopė” iškėlimo. Vėliau VMI inicijavo bankroto bylos iškėlimą MB „Antilopė“. Atsižvelgiant į visą tai, darytina išvada, kad nurodyti mokėjimai buvo sąlygoti susiklosčiusių faktinių aplinkybių, todėl jis, atlikdamas mokėjimus nesielgė piktybiškai bei nesiekė tyčia nesilaikyti CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo. Prašė, jeigu teismas spręstų, jog nusižengimas buvo padarytas, padarytą pažeidimą vertinti kaip formalų ir skirti jam švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai, atidžiai ir apdairiai bei daryti viską kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Iš byloje esančių bei teismui pateiktų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dokumentų ir banko sąskaitų išrašų matyti, kad MB „Antilopė“ banko sąskaitose 2021 m. lapkričio 1 d. buvo 4115,24 eurai, 2023 m. vasario 19 d. likutis sąskaitose buvo 0, 00 eurų, pajamos laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 19 d. pajamos sąskaitose 64321,59 Eur, o išlaidos 68436,83 Eur, tuo tarpu VMI duomenimis 2023 m. birželio 2 d. vien nesumokėtų mokesčių suma VMI siekė 22561,30 eurus.

Bendrija nevykdė 2021 m. rugsėjo 8 d. mokestinės paskolos sutarties įsipareigojimų, todėl VMI viršininko 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu mokestinė paskolos sutartis buvo nutraukta.

Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų matyti, kad MB ,,Antilope“ mokestinė nepriemoka susidarė dar iki 2020 metų gegužės mėnesio, 2022 m. gruodžio 31 d. bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 12178,68 Eur ir visa ši suma buvo vėluojama mokėti daugiau nei 1 metus.

Aplinkybę, kad MB „Antilopė“ neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais patvirtina ir tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-312-372/2023 MB „Antilopė“ iškelta bankroto byla (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Teismo nutartyje konstatuota, jog paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2019 metų laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis bendrija turėjo turto už 14950,00 Eur, jos įsipareigojimai siekė 18443,00 Eur, t. y. juridinio asmens įsipareigojimai 2019 metais viršijo jo turto vertę. MB „Antilopė“ 2022-12-31 balansas, iš kurio nustatyta, kad įmonė turto neturi; iš 2022-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad MB „Antilopė“ ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 1000,00 Eur nuostolių; iš 2023-03-30 MB „Antilopė“ kreditorių sąrašo nustatyta, kad vienintelė kreditorė yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreditorinio reikalavimo suma – 12194,22 Eur.

Įvertinus kreditoriams sumokėtas sumas ir įsiskolinimą VMI, matyti kad kreditoriams išmokėta suma, pažeidžiant kreditorių interesų eiliškumą, yra didesne, lyginant su sumokėtomis VMI pinigų sumomis, todėl akivaizdu, kad vadovas, žinodamas apie nesumokėtas mokesčių sumas VMI, suprato, kad tokiai mokėjimais yra pažeidžiamos VMI kaip kreditorės teisės.

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyti faktai patvirtina, kad MB „Antilopė“, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog R. I., kaip MB „Antilopė“ vadovui, buvo žinoma apie mažosios bendrijos sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Iš R. I. paaiškinimų matyti, jog kreditorių eiliškumas buvo pažeistas atsiskaitant su tiekėjais, siekiant užtikrinti kasdienę ūkinę komercinę veiklą, tačiau pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos vykdant atsiskaitymus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ str. įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad R. I. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad įmonės vadovas geriausiai žino ir privalo žinoti įmonės finansinę padėtį (būklę), jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl R. I. išsakyta pozicija, jog jis nesiekė pažeisti kreditorių interesų eiliškumą, teismo vertinimu, yra tik siekis sušvelninti gresiančią atsakomybę. MB ,,Antilopė“ COVID-19 pandemijos laikotarpiu tęsė iki tol vykdytą veiklą, todėl galėjo prognozuoti, kokie mokesčiai ir kokiais terminais yra/bus mokėtini į valstybės biudžetą. Vadinasi, ir R. I., kaip mažosios bendrijos vadovas, turėjo pareigą planuoti bendrijos piniginius srautus taip, kad kreditorių reikalavimai būtų dengiami, laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. nepažeidžiant kreditorės VMI teisių. Šiuo atveju, bendrija vykdė mokėjimus nesilaikydama įstatyme nustatyto atsiskaitymo eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog R. I., žinodamas, jog MB ,,Antilopė“ neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais mažosios bendrijos kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. I. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

R. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (MB ,,Antilopė“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, R. I. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad mokestinė nepriemoka VMI buvo periodiškai dengiama, bet nėra padengta, pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, suvokiant savo pareigą pirmiausia atsiskaityti su valstybės biudžetu), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. I. paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą –minimalią 1400 Eur dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

R. I. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą –1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-39 -721/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.