Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-2732-2020 (toliau – nutarimas) D. B. skirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 9 dalį už tai, kad jis 2020 m. nuo rugsėjo 14 d. iki rugsėjo 16 d. 9.29 val. (duomenys neskelbtini), būdamas traktoriaus MTZ Belarus 52, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, pastatė traktorių ant vietinės reikšmės kelio Nr. Gd-75, sudarė kliūtį eismui kelyje, t. y. trukdė kitiems žemės sklypų savininkams patekti su transporto priemonėmis į jiems priklausančius žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ANK 5 straipsnis). ANK 569 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. pripažintas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį už tai, kad jis traktorių pastatė ant vietinės reikšmės kelio ir taip trukdė kitiems žemės sklypų savininkams patekti su transporto priemonėmis į jiems priklausančius žemės sklypus, t. y. kliudė transporto priemonių eismui. Pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotu nusižengimu, teigdamas, kad jo nepadarė, todėl teismas vertina, ar pareiškėjas paliko traktorių stovėti ten, kur jo tokiu būdu paliktas stovėti traktorius trukdė transporto priemonių eismui.

Iš pareiškėjo pateikto VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutai – teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (b. l. 7). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. R2-67 matyti, jog vietinės reikšmės kelias Gd-75, einantis pro pareiškėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Telšių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, seniūnija rūpinasi kelio priežiūra (administracinio nusižengimo bylos b. l. 6). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ne kelio pakraštyje, o skersai kelio (administracinio nusižengimo bylos b. l. 10, 11).

Nors Valstybinės žemės nuosavybės akte Nr. 185 yra nurodytas kelio servitutas – sklypo ribose esantį kelią laikyti bendro naudojimo keliu be teisės panaikinti, tačiau Nekilnojamojo turto registro pažymoje toks servitutas nėra įregistruotas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 2 dalis. Paminėtina, kad pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatas iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011). Taigi tam, kad sandoriu nustatomas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teises ir pareigas, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) sudaryta sutartis dėl servituto nustatymo ir 2) įregistruotas servitutas. Atsižvelgiant į tai, net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą žemės sklypo plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Kaip matyti, šiuo konkrečiu atveju kelio servitutas negali būti nustatytas įstatymo ar administracinio akto pagrindu, tai yra be šalių valios, kaip nustato Žemės įstatymo 23 straipsnis, o tik šalių sandorio forma ar teismo sprendimu.

Teismas laiko, kad pareiškėjas, ant kelio paliktu traktoriumi užtverdamas kelią, vykdė savo tikrąją teisę, tačiau jis nepažeidė nustatytos įstatyme nustatytos tvarkos, nes jis tai darė savo asmeniniame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame nebuvo įregistruotas kelio servitutas. Laikytina, kad pareiškėjo veikoje nėra nusižengimo požymių, numatytų ANK 459 straipsnio 9 dalyje. Laikytina, kad ši pareiškėjo veika sukelia ne atsakomybę už administracinį nusižengimą, bet ginčas atsiranda iš civilinių teisinių santykių. Kitų ūkininkų ilgą laiko tarpą naudojimasis tuo keliu negali teisiškai prilygti servituto įregistravimui nustatyta tvarka ir atitinkamų pareigų bei teisių atsiradimui.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyti nusižengimo požymiai administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, Telšių AVPK 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-2732-2020 naikintinas.

Nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo D. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-2732-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.