Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-237-511/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-25
Bylos Nr.
1S-237-511/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kategorijos
Byla: 1S-237-511/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės A. G. skundą dėl 2011-02-09 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas J. D. N. skundas dėl Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. 2011-01-19 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-01-19 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė A. G. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. D. N. 2010-11-29 prašymą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėja tenkino J. D. N. skundą dėl minėto prokurorės nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo ir prokurorės 2011-01-19 nutarimą panaikino. Šioje nutartyje nurodoma, jog prokurorės nutarime nepasisakyta bei nepateiktas juridinis vertinimas, ar teisėtai, nesant savininko valios, nutiestas kelias, sumontuoti inžineriniai komunikacijų tinklai, medžiagoje nesurinkti duomenys apie kelio per pareiškėjos sklypą nutiesimą bei apsaugos zonos įregistravimo aplinkybes, iš surinktos medžiagos negalima nustatyti, kokio dydžio žala galėjo būti padaryta pareiškėjai, ar buvo klastojami dokumentai.

Šalies argumentai

Prokurorė skundžia 2011-02-09 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti 2011-01-19 prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nepagrįstą nutartį, savo išvadų nemotyvavo, nenurodė konkrečių faktinių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad valstybės tarnautojai ar pareigūnai siekdami turinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tuo padarydami pareiškėjai didelę žalą, kad klastojo dokumentus, taip pat tyčia panaudodami suklastotus tikrus ar netikrus dokumentus, įgijo didelės vertės svetimą turtą. Teismas nenurodė, koks galimai buvo suklastotas dokumentas. Prokurorė skunde dėsto, kad J. D. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą natūra nustatant sklypui specialiąsias naudojimo sąlygas, nes žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, nurodo, kad šios aplinkybės matyti ir iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Prokurorė nurodo, kad 2009 m. buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai J. D. N. prašymu, o 2009-07-25 J. D. N. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuriame taip pat buvo įrašyta minėta žemės sklypo naudojimo sąlyga. Nurodo, kad nuo šio akto pasirašymo J. D. N. buvo žinoma ir apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rengiamą vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną. J. D. N. su šia sąlyga sutiko, nes priešingu atveju nesutikdama su viešojo administravimo subjekto priimtais administracinės procedūros sprendimais ji turėjo ir turi teisę skųsti administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Prokurorė nurodo, kad pagal LR BK 228 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu asmeniui padaroma didelė žala, o pareiškėja nors ir nurodo, kad visuomenės poreikiams buvo nusavinta dalis jos žemės sklypo ir dėl to ji patyrė didelę žalą, tačiau žemė visuomenės poreikiams iš pareiškėjos J. D. N. nebuvo paimta, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Be to, kilus ginčui, kai turto savininkas nesutinka su sprendimu dėl jo turto paėmimo visuomenės poreikiams ar kompensacijos dydžiu, toks ginčas sprendžiamas ieškinio teisena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš pareiškėjos J. D. N. 2010-11-29 pareiškimo LR Generalinei prokuratūrai matyti, kad pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. bei 182 str. 2 d. padarymo, kadangi per nuosavybės teise jai priklausantį sklypą be jos žinios ir sutikimo buvo nutiestas 6 metrų pločio kelias, be to, galimai klastojant dokumentus nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos sklypui nustatyta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona. Tą pagrįsdama pareiškėja pateikė skirtingu laiku gautas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijas, raštus.

Prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. D. N. pareiškimą, šį sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pat nuosavybės teisų atkūrimo į jį natūra buvo nustatytos specialiosios sąlygos dėl žemės sklype yra įrengtų valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginių, tai atsispindi Nekilnojamojo turto registro duomenyse bei buvo įrašyta į 2009-07-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kurį pasirašė pati J. D. N.; pareiškėjos pateiktame prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių galimai padarytas nusikalstamas veikas. Prokurorė nutarime nurodė, jog ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BPK 168 str. 1d. numatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-01-19 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo teisėja šį prokurorės nutarimą panaikino pagrįstai.

Prokurorės 2011-01-19 nutarime pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės - kelio ir komunikacijų savavališko nutiesimo per jos sklypą, neteisėto ir galimai suklastojant dokumentus vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos pareiškėjos sklype nustatymo - neaptartos, tačiau šiame nutarime pasisakyta visai kitu klausimu - dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su melioracijos sistemomis pareiškėjos sklype, nors šis klausimas pareiškėjos skunde iš viso nebuvo keltas.

Nesutiktina, prokurorės skundo argumentais, jog nebuvo nurodyti nusikaltimų požymiai. Jeigu savavališkai ar nesilaikant įstatymų reikalavimų per savininko sklypą nutiestas kelias ( 2011-01-26 skunde J.D. N. nurodė, jog šis kelias užima 1242 kv.m, o tai daugiau, nei penktadalis viso pareiškėjos sklypo), jeigu neteisėtai, klastojant dokumentus nustatyti nuosavybės naudojimo apribojimai, tokios veikos suvaržo asmens nuosavybės teises, ginamas Konstitucijos ir tokiais veiksmais žemės savininkui padaryta žala gali būti traktuojama kaip didelė. Pareiškėjos skunde pakankamai aiškiai nurodytos galimai padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 294 str., ar BK 228 str. bei BK 300 str. požymių.

Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, prokurorės nutarime minėtos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neaptartos, todėl prokurorės konstatavimas, jog pareiškėjos nurodyti faktai neteisingi, yra nepagrįstas. Pastebėtina ir tai, jog prokuratūros surinktoji skundo tyrimo medžiaga kaip tik teikia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į žemės sklypą apribojimų teisėtumo bei dokumentų įrašų tikrumo.

Iš skundo tyrimo medžiagoje esančio 2009-05-14 Utenos rajono savivaldybės administracijos rašto sektų, jog vandentiekio tinklus ir keliuką buvo numatyta tiesti šalia pareiškėjos J.D. N. sklypo (duomenys neskelbtini) k. Be to, Utenos r. savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-06 rašte pareiškėjai nurodė, kad į savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo komunikacijų įrengimui žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptasi nebuvo (b.l. 9). Tuo tarpu, pareiškėja nurodo, kad be jos sutikimo ir jai nežinant, neteisėtai per jos sklypą nutiestas 6 m pločio kelias ir įrengtos komunikacijos. Prokurorės nutarime šios aplinkybės visai neaptartos, be to, iš prokurorės nutarimo taip ir neaišku, ar pasitvirtino pareiškėjos teiginys, kad kelias nutiestas būtent per pareiškėjos sklypą. Todėl visų pirma turi būti išsiaiškintina ir aptarta pastaroji aplinkybė. Jei ši aplinkybė pasitvirtintų, turėtų būti ištirta ir pasisakyta, ar kelias pareiškėjos sklype nutiestas teisėtai. Jei tai padaryta neteisėtai, turi būti nustatyta ir aptarta, kokia padaryta žala, kurie asmenys už tai atsakingi, sprendžiama, ar yra pagrindas šiuos asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškėja nurodo, kad nauji apribojimai, susiję su vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos nustatymu, nustatyti taip pat pareiškėjai nežinant ir be jos sutikimo, o įrašas 2009-06-29 išduotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke dėl vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos yra galimai suklastotas. Šios aplinkybės neištirtos ir prokurorės nutarime tinkamai neaptartos. Pagal skundo tyrimo medžiagoje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-05-29 išrašą, pareiškėjos sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos tik dėl melioracijos sistemų bei įrenginių. Tuo tarpu, iš 2009-06-29 išrašo matyti, kad šiam sklypui nuo 2008-09-17 be ką tik minėtų įregistruota ir kita apsaugos zona - vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, plotas 0,0471 ha. Šio naujo įrašo pagrindu minėtame 2009-06-29 išraše nurodomas “Įsakymas, 2006-08-22, Nr. AĮ-702”. Tačiau medžiagoje esančio Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-22 įsakymo Nr. AĮ-702 nesimato, jog pareiškėjos sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio dydis 0,600 ha, būtų nustatyti nauji apribojimai, susiję su vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona. Prokuroro nutarime neaptarta ir visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsirado minėtas 2009-06-29 įrašas kadastre apie vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos nustatymą pareiškėjos sklype. Surinktoje skundo tyrimo medžiagoje atsakymų į šį klausimą nėra. Surinkta skundo tyrimo medžiaga nepaneigia, kad šis įrašas galėjo būti suklastotas, ką nurodė pareiškėja, kadangi pagal kitą - 2011-01-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, įrašas apie nustatytą vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną, plotas 0,047 ha, minėto sklypo kadastro duomenų bazėje įregistruotas 2008-09-17, registravimo pagrindas Savivaldybės tarybos sprendimas, 2007-11-29, Nr. TS-245, galiojo iki 2010-09-28; nuo 2010-09-28 šis įrašas galioja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo, 2010-09-07, Nr. Ž41-128 pagrindu.

Prokurorė skunde nurodo, jog 2009-07-25 J. D. N. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuriame nurodyta, jog žemės sklype yra vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių 471 kv.m. apsaugos zona, todėl pareiškėja, esą, su šia sąlyga sutiko, šios sąlygos administracine tvarka neginčijo. Tačiau dėl pastarojo dokumento (žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto) atkreiptinas dėmesys, jog pagal šio akto duomenis J.D. N. dalyvavo nustatant sklypo ribas bei po aktu pasirašė 2009-07-29, tuo tarpu prokurorės skunde minimas įrašas dėl sklype nustatytos 471 kv.m vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zonos, yra prirašytas ranka, nurodant “Taisymu tikėti M. U. 2010 08 30”. Analogiškai toks pats 2010-08-30 prierašas dėl žemės naudojimo apribojimų yra padarytas ir 2009-07-25 plane, ant kurio savo sutikimą J. D.N. parašu patvirtino 2009-07-25. Pastebėtina ir tai, jog aplinkybė, kad pareiškėja neginčijo specialių žemės naudojimo sąlygų nustatymo administracine tvarka, savaime nepaneigia pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, į ką prokurorės 2011-01-19 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tinkamai ir argumentuotai neatsakyta.

Visuma šių aplinkybių rodo, jog tenkinti prokurorės skundą nėra pagrindo.

Vadovaujantis LR BPK 442 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti. 2011-02-09 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis