- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e1-2479-716/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- D. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 1/10 turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį - 40 MGL (5 200 litų) dydžio bauda;
3) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį -laisvės atėmimu 3 metams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. P. grasino nužudyti nukentėjusiąją V. J. ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jai sveikatą, o būtent: jis 2024 m. gruodžio 26 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje akivaizdžiai demonstruodamas nukentėjusiajai V. J. su savimi turimą pneumatinį pistoletą „Umarex HPP“ Nr. (duomenys neskelbtini), grasino ją užmušti ir nušauti, ranka sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, pargriovė ją ant grindų, pneumatiniu pistoletu šovė į sieną, o nukentėjusiajai V. J. išsilaisvinus ir nubėgus į virtuvę, jis pasivijęs nukentėjusiąją ir sugriebęs už kaklo ją tyčia smaugė, pneumatiniu pistoletu kelis kartus šovė į šaldytuvą ir į langą, sugriebęs nukentėjusiajai už rankos nutaikė pneumatinį pistoletą jai į veidą ir tyčia šovė, pataikydamas jai į kairiąją ausį, tokiu būdu grasino nukentėjusiąją V. J. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti ir padarė V. J. odos žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu kairėje ausyje ir poodinę kraujosruvą kakle, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Byloje surinkti duomenys
D. P. tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d. vakaro metu į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino artima draugė V. J. ir pasiskundė, kad jos motina ja nesirūpina. Iš pokalbio suprato, kad V. J. motina yra išgėrusi, o pati V. J. teigė, kad nukrito, negali atsistoti ir niekas jai nepadeda, neduoda vaistų. Draugė V. J. jam yra artima, tai šios mamą, kuri taip pat yra V. J., jis puikiai pažįsta. Jis žinojo, kad draugės mama V. J. vartodavo alkoholį. Telefoninio pokalbio metu draugė V. J. paprašė jo pagalbos, dėl ko jis nuvyko pas draugę į namus, (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė mama V. J., su kuria jis pasisveikino ir nuėjo tiesiai pas draugę į kambarį. Tuo tarpu mama V. J. nuėjo į savo kambarį. Prieš atvykimą pas draugę savo namuose jis vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Alkoholį vartojo nuo 2024 m. gruodžio 25 d. Draugė V. J. jam pasipasakojo, kad nugriuvo savo kambaryje ir prašė mamos pagalbos, vaistų, bet mama, pasak jo draugės, visiškai nereagavo. Jo draugė V. J. turi rimtų sveikatos problemų, dėl ko jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl tokio draugės mamos elgesio jis susinervino, nuėjo į V. J. (mamos) kambarį ir paprašė jos išeiti pasikalbėti su juo į virtuvę. Jis priekaištavo V. J. (mamai) dėl to, kad ši nesirūpina (duomenys neskelbtini) savo dukra, kuriai dėl sveikatos būsenos nuo įvairių susimušimų yra daug randų ant viso kūno. Draugės mama iš pradžių tylėjo ir nieko jam nesakė, tačiau po kurio laiko pasakė pasiimti dukrą pas save ir ją rūpintis. Po šių V. J. (mamos) žodžių jis iš nervų ištraukė su savimi turimą pneumatinį ginklą, norėdamas ją (mamą) pagąsdinti. Kiek pamena, tuo ginklu vieną kartą iššovė į lubas. V. J. (mama) stvėrė jį už rankos ir taip gavosi, kad su pistoletu pasilenkė į jos (mamos) pusę ir netyčia šovė į ją. Nematė, ar pataikė V. J. (mamai), tačiau jokio kraujo nebuvo. V. J. (mama) suprato, kad blogai elgėsi ir pasakė, kad pradės rūpintis savo (duomenys neskelbtini) dukra. Jokių grasinimų susidoroti su V. J. (mama) nebuvo, negalvojo, kad kažkokie jo veiksmai galėtų sužaloti draugės mamą. Jokių bandymų V. J. (mamą) smaugti arba griebti už kaklo nebuvo. Jo draugės motina žinojo, kad jis turi pneumatinį ginklą, kadangi pats yra jai tai sakęs ir ji jam buvo pasisakiusi, kad be pistoleto gyventi yra blogai. Jo draugė irgi žinojo, kad jis turi ginklą. Ginklą nusipirko internetinėje ginklų parduotuvėje ginklai.lt. Jo manymu, draugė V. J. negalėjo matyti jo ir jos motinos konflikto, nes buvo kitame kambaryje, sėdėjo ant lovos, tačiau konfliktą galėjo girdėti, kadangi neilgai trukus jis išgirdo skambutį į duris. Atidaręs buto duris pamatė policijos pareigūnus, kurie jį paguldė ant žemės ir sulaikė. V. J. (mamai) negrasino, jokių grasinimų iš jo pusės, kad jeigu ji kreipsis su pareiškimu į policiją su ja susidoros, nebuvo. Kitą diena po įvykio, 8.15 val., bandė V. J. motinai prisiskambinti, norėdamas jos atsiprašyti, bet ji ragelio nekėlė.
Papildomai tyrimo metu apklaustas D. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu su V. J., sugriebė ją už plaukų, pargriovė ją ant grindų, ant tų nervų ištraukė su savimi turimą pneumatinį ginklą, norėdamas ją pagąsdinti ir kelis kartus šovė kažkur į lubas. Po ko, sugriebė jai už kaklo ir nutaikė pneumatinį pistoletą jai į veidą ir kažkaip tai gavosi, kad iššovė. Labai apgailestauja, kad taip įvyko. Tyčia tikrai nenorėjo V. J. sukelti skausmą. Tai įvyko konflikto metu, tiesiog buvo apimtas emocijų. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusioji V. J. tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo dukra V. J., kuri turi negalią. 2024 m. gruodžio 26 d., apie 18.30 val., pas dukrą į svečius atėjo jos draugas D. P., kurį ji taip pat pažįsta. D. P. pas dukrą atėjo neblaivus, su savimi atsinešė 1 l talpos degtinės „Stumbras“. Jie visi trys nuėjo į kambarį, ten sėdėjo prie stalo, ji su dukra gėrė nealkoholinį šampaną, o D. P. gėrė degtinę. Vienu momentu ji pastebėjo, kad D. P. ant diržo dėkle turi ginklą. Kadangi žino, kad D. P., pavartojęs alkoholio, būna neprognozuojamas, ji paprašė jo nusiimti ginklą ir paslėpti jį arba išeiti iš jos namų. Dėl tokio jos prašymo D. P. labai supyko, pradėjo garsiai rėkauti, šaukti, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „suka, bliat, ji tave užmuš, nušausiu“. Konflikto metu griebė ją už plaukų, ištraukė iš dėklo ginklą ir pradėjo juo mosikuoti, grasinti jai, pargriovė ją ant grindų, iššovė iš ginklo į sieną. Ji išbėgo į virtuvę, jis ją pasivijo, griebė ranka už kaklo ir pradėjo smaugti. Besitęsiant konfliktui, virtuvėje D. P. iššovė kelis kartus, tiksliai kiek kartų, pasakyti negali. Šovė į šaldytuvą, į langą, stipriai paėmė ją už kairės rankos, nusitaikė su ginklu jai į veidą, o ji spėjo atsisukti ir tada išgirdo šūvį, po kurio suprato, kad jis pataikė jai į kairę ausį. Policiją kvietė dukra V. J., kuri matė ir girdėjo konfliktą kambaryje. Jos dukra turi sunkią diagnozę, todėl nemano, kad ją būtų galima dukrą apklausti. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai suteikė jai pirmąją pagalbą vietoje, ji važiuoti į ligoninę atsisakė. D. P. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau ji jam pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako, nes bijo kad jis pradės jai keršyti. D. P. išgirdęs, kad dukra V. J. kviečia policiją, taip jai ir pasakė: „parašysi pareiškimą, užmušiu“.
Papildomai tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. J. parodė, kad D. P. su savimi pas dukrą į svečius atsinešė ne tik 1 l talpos degtinės „Stumbras“ butelį, bet ir maisto. Kadangi buvo švenčių laikotarpis, D. P. atnešė dukrai dovaną. Tą vakarą jokio alkoholio nevartojo visai. Visi sėdėjo gražiai bendravo. D. P. gėrė savo atsineštą degtinę, ji su dukra jokio alkoholio nevartojo, gėrė tik nealkoholinį šampaną. D. P. lyg ir norėjo jau atsigulti ir pamiegoti, o ji tada ant D. P. diržo pamatė ginklą. Jai pasidarė nejauku, todėl ji paprašė jo nusiimti ir paslėpti tą ginklą, o jei nenori to daryti, prašė jo išeiti iš jos namų. D. P. į tokį prašymą sureagavo gan agresyviai. Sakė, kad niekur to ginklo nedės, nes tai yra jo ginklas. Tada ji griežtesniu tonu paprašė jo išeiti iš jos namų, nes jaučiasi nesaugiai. Po ko, D. P. supyko – pradėjo garsiai rėkauti, šaukti, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris vyko dukros kambaryje. Ji pripažįsta, kad D. P. irgi nelabai gražiai atsakinėjo. Konflikto metu, D. P. pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad ją nušaus, užmuš. Po ko, staiga griebė ją už plaukų ir laikydamas už jų su kita ranka ištraukė savo turimą ginklą, kuriuo pradėjo mosikuoti. Taikėsi kažkur į sieną. Ji labai išsigando. Buvo streso būsenoje. Tada, D. P., laikydamas už plaukų pargriovė ją ant grindų. Ji atsisėdo (pilnai pargriovęs ant grindų nebuvo). Jai sėdint ant grindų, D. P. iš savo turimo ginklo iššovė į sieną. Tada jau suprato, kad jis gali jai kažką padaryti. Visą tą veiksmą matė jos dukra V. J.. Ji tada išsigando ir paskambino bendruoju pagalbos centro (toliau – ir BPC) telefonu. Po ko, D. P. ją paleido, atsisėdo ant sofos, o ji atsikėlė nuo grindų ir norėjo eiti į virtuvę. D. P. kažkiek aprimo, pradėjo kažką sakyti, kad myli jos dukrą. Bandė jam neprieštarauti, kad tik jo neišprovokuotų. Kažkokiu būdu ji nuėjo į virtuvę, o D. P. atėjo ji iš paskos. Virtuvėje D. P. vėl kažkas nepatiko, tačiau kas, neprisimena. Būnant virtuvėje, D. P. priėjo prie jos ir savo ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Tuo metu pajuto fizinė skausmą. Kitoje rankoje D. P. laikė ginklą ir pradėjo šaudyti, kiek pamena, šaudė į šaldytuvą, langą ir kažkur į viršų. Kiek kartų, tada iššovė, nepamena, kadangi buvo labai išsigandusi, bijojo dėl savęs. Po ko, D. P. paleido jos kaklą ir su savo ranka griebė jai už dešinės rankos, kurią laikydamas su kita ranka ištraukė savo turimą ginklą ir pradėjo taikytis jai su juo į veidą. Ką D. P. jai tuo metu sakė, nepamena, buvo išsigandusi. Pamena, kad kažkaip pasuko galvą į šoną, išgirdo šūvį ir suprato, kad D. P. pataikė jai į kairę ausį. Pajuto skausmą. Pradėjo bėgti kraujas. Suprato, kad jeigu ji nebūtų pasukusi galvos, tai D. P. galėjo pataikyti jai į veidą. Kiek pamena, pamatęs kraują, D. P. ją paleido, apsirengė striukę, atsisėdo virtuvėje už stalo ir pradėjo valgyti mandariną. Ji tuo tarpu tylėjo, kad jo neišprovokuotų. Paėmė virtuvėje buvusias servetėles ir bandė sustabdyti kraują. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji atidarė duris. Nurodo, kad jos dukra V. J. nematė kaip D. P. šovė į ją. Dukra tikrai nematė, kas vyko virtuvėje, nes ji nevaikšto. D. P. veiksmai jai tikrai sukėlė fizinį skausmą. Jokio pareiškimo nerašė, nes jo bijo, galvoja, kad D. P. gali jai keršyti. Kiek pamena, D. P. jai nieko nesakė, kad jei kreipsis su pareiškimu dėl jo veiksmų jis su ja susidoros. Matyt tuo metu streso būsenoje tinkamai neįvertino situacijos ir galbūt ne taip išreiškė. Nurodo, kad po įvykio, D. P. jai paskambino ir jos atsiprašė. Aiškino, kad buvo girtas ir nesuprato, ką daro. Žino, kad po įvykio jis gydėsi nuo alkoholio. Po ko, kelis kartus dar skambino dukrai ir per dukrą jos atsiprašinėjo. Šiuo metu D. P. jokių pretenzijų neturi, atleido jam, sutiktų su juo susitaikyti, jai jokia žala nepadaryta. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo nukentėjusiąja jos nepripažinti, nes tokia šiuo metu nesijaučia.
Liudytojas A. K. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d., apie 19.50 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjos draugas, kuris turi su savimi ginklą, muša jos motiną ir grasina ginklu. Vykstant į įvykio vietą buvo gautas dar vienas pranešimas, kad minėtas asmuo peršovė pranešėjos motinai ausį. Atvykus nurodytu adresu, kartu su kolegomis apsirengė spec. ekipuote, pasiruošė spec. ginklus, bei skydą. Kadangi pagal gautą pranešimą bute esančiam asmeniui grėsė pavojus, iškart ėmėsi visų atitinkamų veiksmų ir užeidinėjo į butą. Buto duris atidarė V. J., kuri jiems nurodė, kad pavojų keliantis asmuo yra buto virtuvėje. Užėjo į butą. Einant link virtuvės pastebėjo iš virtuvės išeinantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. P.. Vyras rankoje nieko neturėjo. Vyrui buvo duotos garsios ir aiškios komandos. Vyrui gulint ant grindų jam buvo uždėti antrankiai. Apžiūrint vyrą ant jo diržo pastebėtas užkabintas dėklas. Dėkle buvo pistoletas užtaisytas metaliniais šratais. Vyras nesipriešino. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Bute buvusi nukentėjusioji V. J. matėsi, kad buvo išgėrusi gan nemažai. Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Galima buvo suprasti, kad bute vyko išgertuvės. Vyras buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Į vietą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją V. J.. Matėsi, kad iš V. J. ausies bėgo kraujas. Taip pat bute buvo pranešėja apie įvykį V. J. (nukentėjusiosios dukra). Dukra jiems paaiškino, kad jos mama su D. P. sėdėjo virtuvėje ir atėjęs D. P. pradėjo ją smaugti, vėliau išsitraukė ginklą ir peršovė jos mamai ausį. Po ko, D. P. buvo paleistas, nes jam niekas pretenzijų neturėjo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad koridoriuje stovinti komoda, ant kurios guli pneumatinis juodos spalvos ginklas „HPP“. Kambaryje prie dešiniojo kampo stovi stalas, prie stalo ant kilimo guli metalinis apvalus šratinukas. Koridoriaus gale yra įėjimas į virtuvę, dešinėje pusėje nuo virtuves yra įėjimas į miegamąjį. Ties įėjimu į virtuvę, ant kilimo guli apvalus metalinis šratinukas. Užėjus į virtuvę, po stalu ant kilimo guli apvalus metalinis šratinukas. Virtuvėje prie išėjimo kairėje pusėje stovi šaldytuvas. Ant šaldytuvo jokių apgadinimų nėra.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausyti BPC įrašai, iš kurių girdėti, kad V. J. (dukra) pareigūnus kvietė dėl to, kad vaikinas su pistoletu muša jos mamą, peršovė mamai ausį.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 441/2025 (01) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. J. nustatyti sužalojimai: odos žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu kairėje ausyje ir poodinė kraujosruva kakle. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2024 m. gruodžio 26 d.) ir aplinkybėmis: pneumatinio šūvio metu galėjo būti padaryta odos žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu kairėje ausyje, suspaudus kaklą (smaugiant) galėjo būti padaryta kraujosruva kakle. Kategoriškai neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti ir tiriamajai susižalojant, pastūmus ar nepastūmus kitam asmeniui, griūnant, krintant, atsitrenkiant į kietus bukus paviršius ir panašiai. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveiktos sutrikdymu, jų padarymas ir sukėlė fizinį skausmą. Nurodyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems sau pačiam, tame tarpe ir pačiam sau suduodant smūgius.
Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. IBPS -V-810109-25 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (gamintojas „Umarex Sportwaffen GmbH & Co KG“, Vokietija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „Umarex HPP“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtais „BBs“ tipo sviediniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams (sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J). Tirti pateikti 6 vnt. sviedinių yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro „BBs“ tipo sviediniai, kurie yra skirti šaudyti iš tirti pateikto pneumatinio pistoleto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti sviediniai nėra šaudmenys. Kadangi tirti pateikti sviediniai nėra šaudmenys, jų tinkamumo šaudyti klausimas nebuvo sprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamasis D. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismo patikrinti bylos duomenys patvirtina, kad D. P. 2024 m. gruodžio 26 d., apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje, akivaizdžiai demonstruodamas nukentėjusiajai V. J. su savimi turėtą pneumatinį pistoletą „Umarex HPP“ Nr. (duomenys neskelbtini), grasino ją užmušti ir nušauti, ranka sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, pargriovė ją ant grindų, pneumatiniu pistoletu šovė į sieną, o nukentėjusiajai V. J. išsilaisvinus ir nubėgus į virtuvę, pasivijo nukentėjusiąją ir sugriebęs ją už kaklo smaugė, pneumatiniu pistoletu kelis kartus šovė į šaldytuvą ir į langą, sugriebė nukentėjusiajai už rankos, nutaikė pneumatinį pistoletą jai į veidą ir tyčia šovė, pataikydamas jai į kairiąją ausį, dėl ko nukentėjusiajai V. J. ne tik buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai ją nužudyti gali būti įvykdyti, tačiau jai buvo padaryta ir odos žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu kairėje ausyje ir poodine kraujosruva kakle, kas, pagal byloje esančią specialisto išvadą, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmą kartą D. P. savo kaltę pripažino iš dalies, vėliau papildomos apklausos metu kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamojo D. P. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios V. J. išsamūs parodymai, liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir bute rastas pneumatinis ginklas su šratinukais, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausyti BPC garso įrašai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dėl D. P. veiksmų V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nustatyta D. P. nusikaltimo padarymo metu turėto ginklo rūšis, kategorija, taip pat sviedinių rūšis.
Tarpusavyje atitinkančių aptartų įrodymų visuma patvirtina jau minėtas teismo pripažintas įrodytomis pirmiau išdėstytas faktines įvykio aplinkybes. Įvertinus objektyviai atliktus veiksmus, veikos motyvus, grėsmę ir realiai kilusias pasekmes kaltinamojo D. P. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu. Nukentėjusioji V. J. 2025 m. gegužės 15 d. raštu buvo informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė.
D. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas D. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir ką patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios duoti parodymai, (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. P. praeityje teistas penkis kartus, nagrinėjamas nusikalstamas veiką padarė turėdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, šiuo teismo įsakymu pripažįstamas kaltu dėl dviejų nusikaltimų. Reikšminga ir tai, kad kitą dieną po šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo D. P., būdamas akivaizdžiai neblaivus, pažeidinėjo viešąją tvarką, savavaldžiavo, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės parodo kaltinamojo atsainų ir neleistiną požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija įpareigoja teismą spręsti dėl recidyvisto sąvokos pripažinimo, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu pagal galiojančias teisės normas, teismas mato pagrindą D. P. dėl padarytos veikos pripažinti recidyvistu.
Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad D. P. paskutinį kartą dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. sausio 26 d. iki 2025 m. vasario 4 d. Duomenų apie D. P. gydymąsi Respublikiniame priklausomybės lygų centre nėra. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-115/2025 nurodyta, jog nėra duomenų, jog D. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad D. P. yra pakaltinamas ir pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.
D. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje D. P. buvo teistas penkis kartus, iš kurių du kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį D. P. du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. D. P. yra įgijęs profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro prašomo dydžio arešto bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad D. P. padarė dvi nusikalstamas veikas idealiąja nusikaltimų sutaptimi, bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija).
Teismas nustatė, kad D. P. baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė atsiprašęs nukentėjusiosios, yra besigydantis nuo priklausomybės alkoholiui. Duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė atidėti bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis turėdamas griežtus įpareigojimus ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas, nesumenkinant nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų, vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas maksimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą ir jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: <...> 7) turto konfiskavimas; <...> 10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; <...>.
Teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų dėl grasinimo, fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai pobūdį ir turinį pripažįsta, kad D. P. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas) – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu pripažįstamas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas nustatė, kad darydamas nusikalstamas veikas D. P. netinkamai ir pažeisdamas teisės normų reikalavimus kaip įrankiu ir priemone naudojosi pneumatiniu pistoletu „Umarex HPP“, šį įžūliai demonstravo būdamas neblaivus. Dėl to šiuo atveju naudotas pistoletas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius.
Be to, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad ginklai, jų priedai, šaudmenys, jų dalys privalomai iš asmens paimami jeigu šie daiktai buvo (galėjo būti) nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo įrankis arba objektas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Įvertinęs visas šias nuostatas, teismas, svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo D. P. pripažįsta, kad jis nusikaltimų padarymo metu būdamas neblaivus turėjo, nešiojo ir draudžiamai ir itin pavojingai naudojo pneumatinį pistoletą ir šaunamuosius sviedinius, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas šie daiktai turi būti konfiskuoti.
BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. P. pagal jį charakterizuojančius duomenis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl jo elgesio, vartojant alkoholį, nagrinėjama nusikalstama veika taip pat padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
D. P. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. P. skirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. skirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
D. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 metams) skirti intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką gyvenamojoje vietoje – nuo 22.00 val. iki 5.00 val. – išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti D. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti pneumatinį pistoletą „Umarex HPP“ numeris (duomenys neskelbtini) bei 6 (šešis) vienetus sviedinių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą vykdant 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi D. P. pripažinti recidyvistu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga, o pneumatinį pistoletą „Umarex HPP“ numeris (duomenys neskelbtini) bei 6 (šešis) vienetus sviedinių (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrius 2025 m. gegužės 12 d. Kvitas B Nr. GN-00000015537) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
1) susisiekti su probacijos tarnyba Vilniuje (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. +370 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame jo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.