- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- A-442-1207-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00622-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės tarybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–9), prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. B14-4-3 (B14-1-3); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos paskirto juridinio asmens VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 13 d. ir 2012 m. kovo 19 d. atsisakymus (sprendimus) išduoti M. L. specialų leidimą, numatytą Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 35 punkte; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybos paskirtą juridinį asmenį VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ išduoti pareiškėjui specialų leidimą, numatytą Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 35 punkte.
Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija (toliau – ir Administracinių ginčų komisija; Komisija) 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jai šio skundo nagrinėjimas yra nežinybingas, nes VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą, todėl nelaikytina viešojo administravimo subjektu. Administracinių ginčų komisija nenagrinėjo ginčo esmės ir tuo pažeidė Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Komisija privalo nagrinėti skundus dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad savivaldybės administravimo subjektai – tai savivaldybės institucijos ir įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą, pareiškėjas teigė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu paskyrė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vykdyti tam tikras viešojo administravimo subjektui priskirtas funkcijas ir būti atsakingai už jų įgyvendinimą. Pažymėjo, kad leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtinti Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatai (toliau – ir Nuostatai). 2012 m. kovo 13 d. rašte, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui specialų leidimą parkuoti automobilį apmokestinamoje Kauno miesto automobilių stovėjimo aikštelėje, nurodyta vienintelė tokio atsisakymo priežastis – minėtų Nuostatų 35 punktas. 2012 m. kovo 19 d. atsakyme į pareiškėjo paklausimą, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atsakė, jog tam, kad asmuo gautų leidimą, jis turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą kelio ženklo „Mokama stovėjimo aikštelė“ galiojimo zonoje. Pareiškėjo teigimu, deklaruoti gyvenamosios vietos kelio ženklo galiojimo zonoje neįmanoma. Pareiškėjas gyvena name Nr. 80. Šiame name, kuris yra (duomenys neskelbtini) šalia Muzikinio teatro, yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Kitoje gatvės pusėje priešais pareiškėjo namą įrengta mokama stovėjimo aikštelė, o kitos aikštelės (nei mokamos, nei nemokamos) nėra. Kieme laikyti automobilį pareiškėjas negali, nes namas, kuriame jis gyvena, kiemo, į kurį galėtų įvažiuoti automobilis, neturi. Atsakovas savo 2012 m. kovo 19 d. rašte pats pripažįsta, jog namas, kuriame gyvena pareiškėjas, neturi kiemo. Taigi, jam turėjo būti išduotas leidimas statyti ir laikyti automobilį, kadangi pareiškėjo namas yra prie apmokestintos gatvės ir aikštelės; apmokestinta aikštelė yra kitoje gatvės pusėje, namas nėra kelio ženklo galiojimo zonoje, nes ši zona apima tik kelio ženklu reguliuojamą teritoriją, t. y. gatvę ir jos kelkraštį (stovėjimo aikštelę), kuriuose namai stovėti apskritai negali. Be to, pareiškėjo manymu, skundžiamuose atsakovo sprendimuose nėra suprantamų, suvokiamų motyvų bei nurodytos aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams suprasti savo teises ir pareigas, nenurodomi aiškūs atsisakymo motyvai bei apskundimo tvarka, atsakymas parengtas per 50 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nors turėjo būti parengtas per 10 darbo dienų.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 27–31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintais Nuostatais yra įgaliota spręsti klausimus dėl vietinės rinkliavos organizavimo ir kontrolės bei administruoja vietine rinkliava apmokestintas miesto teritorijas. Kadangi VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ gali išduoti specialius leidimus tik tiems gyventojams, kurių namas yra kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, o pareiškėjo namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, todėl pareiškėjo prašymas nepriskiriamas VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kompetencijai. Specialaus leidimo automobiliui statyti išdavimas prieštarautų ne tik minėtam savivaldybės tarybos sprendimui, bet ir Kelių eismo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės). Išduoti leidimo parkuoti automobilį prie kito namo negalima, nes tai pažeistų tame name gyvenančių fizinių ir juridinių asmenų teises – apsunkintų privažiavimą, neliktų vietos jiems patiems statyti automobilius, didėtų užterštumas, triukšmas. Pasak atsakovo, pareiškėjas neteisingai interpretuoja kelio ženklą „Mokama stovėjimo vieta“. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktas kelią apibūdina, kaip „inžinerinį statinį“, tačiau norint suvokti kelio ženklo galiojimo zoną, nereikia kelio sąvokos aiškinti taip siaurai. Kelio ženklas nebūtinai galioja tik kelio, kaip inžinerinio statinio, kontekste, tuo labiau, kad Kelių įstatymo paskirtis nėra nustatyti eismo tvarką. Reikia atsižvelgti ir į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kurio 3 straipsnis nukreipia į Kelių eismo taisykles. Jeigu neatsižvelgiama į Kelių eismo taisykles, atsiranda klaidinga kelio ženklo galiojimo zonos interpretacija, todėl klaidingai suvokiami ir Nuostatai. Atsakovo manymu, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ negali būti atsakovu, nes neturi įgaliojimų administruoti vietine rinkliava neapmokestintų gatvių, kiemų ir kitų automobiliams statyti tinkamų vietų, taigi negali išduoti specialaus leidimo automobiliui statyti tokiose teritorijose. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog atsakovas atsakyme yra nurodęs, kad prie pareiškėjo namo nėra stovėjimo aikštelės. Kadangi atsakovas neadministruoja neapmokestintų vietine rinkliava teritorijų, todėl nedisponuoja informacija apie jose esančius pastatus, priklausančius kiemus ir kita. Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakymas į jo 2012 m. sausio 23 d. prašymą buvo parengtas tik per 50 dienų, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui iš karto buvo duotas atsakymas žodžiu, ką patvirtina Kontrolės ir analizės skyriaus V. B. viza ant pareiškėjo prašymo, kuris asmeniškai ir bendravo su asmeniu bei buvo nurodyta, kur kreiptis šiuo klausimu, ir kad tai nėra VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kompetencija nagrinėti šį prašymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko ir atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 55–57) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 12 d. skunde Administracinių ginčų komisijai atsakovu nurodė Kauno miesto savivaldybės tarybą, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, tačiau teikdamas 2012 m. birželio 4 d. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, atsakovu nurodė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kauno miesto savivaldybės tarybą. Tai naujas ieškinys, adresuotas kitam asmeniui, dėl kurio skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido, nes atsisakymas išduoti leidimą pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. kovo 19 d., o reikalavimas pareikštas tik 2012 m. birželio 4 d. Dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-737 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo įkainių nustatymo ir sutarties su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sudarymo“, kurio 3 punktu pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sutartį dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo pagal minėtu sprendimu nustatytus įkainius. 2011 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracija su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 25-10-281 dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimo. Taigi visus leidimus išduoda (arba atsisako juos išduoti) bei sprendimus tuo klausimu priima būtent VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, tačiau šias funkcijas atlieka ne kaip viešojo administravimo subjektas, kaip nurodo pareiškėjas, o kaip paslaugų teikėjas, veikiantis pagal nurodytą sutartį. Nei Kauno miesto savivaldybės taryba, nei kokia kita viešojo administravimo institucija negali įtakoti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ priimamų sprendimų, juos panaikinti ar pakeisti. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ yra priskirtinas viešojo administravimo subjektui. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, kurios savininkas (ar dalininkas) yra valstybė ar (ir) savivaldybė, pagal steigimą ir veiklą reglamentuojančius įstatymus laikytina viešuoju juridiniu asmeniu, o viešojo administravimo subjektu taptų tik, jeigu Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka būtų įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Šiuo atveju VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ nėra Viešojo administravimo įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą, todėl nelaikytina viešojo administravimo subjektu. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ priimtas sprendimas neišduoti leidimo pareiškėjui yra visiškai pagrįstas, logiškas ir motyvuotas. Kelių eismo taisyklių III skyriuje „Draudžiamieji ženklai“ nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reiškia, jog draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas, todėl, jeigu VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ būtų išdavusi pareiškėjui leidimą stovėti ten, kur yra kelio ženklas „Stovėti draudžiama“, šis leidimas būtų neteisėtas, nes prieštarautų Kelių eismo taisyklėms.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu (b. l. 105–111) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. B14-4-3 (B14-1-3) nutraukti bylą kaip nežinybingą, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 23 d. prašymu kreipėsi į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorių dėl leidimo automobiliui statyti išdavimo. Prašymas išspręstas rezoliucija, kurioje buvo nurodyta leidimo neišduoti ir nurodyta, jog atsakymas pateiktas žodžiu, kadangi namas, kuriame gyvena pareiškėjas, nėra kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje (b. l. 39). VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 12-76 papildomai atsakė į pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. prašymą, nurodydamas leidimo neišdavimo priežastis, o būtent, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Nuostatų 35 punkto reikalavimų, todėl leidimas neišduotinas (b. l. 32). Pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. prašymu paprašė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ papildomai paaiškinti, kokių sąlygų dėl leidimo išdavimo pareiškėjas neatitinka (b. l. 34). VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 12-82 papildomai atsakė į pareiškėjo prašymą (b. l. 33). Pareiškėjas, nesutikęs su įstaigos atsakymais, juos apskundė Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, 2012 m. balandžio 16 d. pateikdamas skundą. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Komisija 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. B14-4-3 (B14-1-3) nutraukė bylą kaip nežinybingą.
Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo panaikinti Komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. B14-4-3 (B14-1-3), teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-737 pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sutartį dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo. 2011 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 25-10-281 tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“. Sutarties objektas – vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimas pagal sutarties priede nurodytus įkainius. Savivaldos institucijų (šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybės tarybos) veikla nustatant vietines rinkliavas už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti yra viešojo administravimo veikla. Savivaldybės sprendimu pavedus sudaryti su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sutartį dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo ir 2011 m. gruodžio 30 d. sudarius paslaugų teikimo sutartį, spręstina, kad VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vykdo Nuostatus (organizuoja nustatytų mokamų automobilių stovėjimo vietų įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą, rinkliavų, kurios patenka į savivaldybės biudžetą, surinkimą, kontroliuoja rinkliavų mokėjimą) (Nuostatų 3 punktas). Taigi VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ veiksmai vykdant Nuostatus laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje.
Nustatė, kad Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 18 d. iki 2012 m. gruodžio 16 d.) 40 punkte pateikiamas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos turi teisę priimti administracinių ginčų komisija, išnaginėjusi skundą, tačiau komisija teisės panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (ar jo dalį) neturi (tokia komisijos priimamo sprendimo rūšis buvo įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1519 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 533 “Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo” pakeitimo, kuri įsigaliojo nuo 2012 m. gruodžio 16 d.). Pareiškėjas pats pasirinko ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teisme būdą, todėl Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. B14-4-3 (B14-1-3) dalis dėl bylos pagal pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 13 d. ir 2012 m. kovo 19 d. atsisakymus (sprendimus) išduoti pareiškėjui specialų leidimą automobiliui statyti, nutraukimo kaip nežinybingos, teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija neturėjo kompetencijos panaikinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sprendimų, todėl neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui specialų leidimą. Įvertinus tai, kad Administracinių ginčų komisijai pateikto skundo reikalavimai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ veikla dėl vietinės rinkliavos rinkimo pripažintina administracinio pobūdžio, todėl Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. B14-4-3 (B14-1-3) nutraukti bylą kaip nežinybingą, naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Nuostatų 35 punkte nustatyta, jog specialūs leidimai gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą namuose prie apmokestintų gatvių ir aikštelių, t. y. kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, išduodami pateikus prašymą, pažymą, įrodančią gyvenamąją vietą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. Leidimas išduodamas tik vienam asmeniui (iš visų bute deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų) statyti vieną automobilį ir galioja toje mokamoje stovėjimo vietoje, kurios adresas nurodytas leidime. Pasibaigus leidimo galiojimo laikui ir pakeitus automobilį, transporto priemonės valdytojas privalo grąžinti negaliojantį leidimą. Specialus leidimas neišduodamas, jei asmuo gali pastatyti automobilį neapmokestintoje automobilio statymo vietoje prie namo, kuriame jis gyvena, namo kieme ar garaže. Nuostatuose nurodytus leidimus išduoda įstatymų nustatyta tvarka paskirtas juridinis asmuo. Leidimas turi būti išduotas arba atsisakymas jį išduoti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo (paraiškos) išduoti leidimą gavimo. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonos. Pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), (b. l. 40). Minėtas namas yra kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje (Kelių eismo taisyklių III skyriuje „Draudžiamieji ženklai“ nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reiškia, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas), o ne kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“, kuris yra prieš pareiškėjo namą, galiojimo zonoje, ir tai patvirtina kelio ženklų išdėstymo schema bei ją vizualizuojančios nuotraukos. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Nuostatų 35 punkte nustatyto reikalavimo, todėl jam teisėtai ir pagrįstai neišduotas specialus leidimas (Nuostatų 40 punktas).
Teismas pabrėžė, kad Nuostatų 35 punkte aiškiai apibrėžtos sąlygos gauti specialų leidimą (deklaravusiems gyvenamąją vietą namuose prie apmokestintų gatvių ir aikštelių, t. y. kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje ir asmuo negali pastatyti automobilį neapmokestintoje automobilio statymo vietoje prie namo, kuriame jis gyvena, namo kieme ar garaže) ir jokių išimčių nėra numatyta. Be to, kaip nurodė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atstovas, pareiškėjo minėta aikštelė yra prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl suteikus specialų leidimą pareiškėjui būtų pažeistos tame name gyvenančių fizinių ir juridinių asmenų teisės – apsunkintų privažiavimą, neliktų vietos statyti automobilius to namo gyventojams ir taip būtų pažeistas Nuostatų 2 punkte numatytas rinkliavos tikslas. Teismas vertino, kad pareiškėjo atstovo pateikti gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), planas bei nuotraukos, jog prie namo yra kiemas, tačiau pareiškėjas šiuo kiemu negali naudotis (tik du automobiliai gali būti pastatyti kieme, jame yra žalioji (poilsio) zona, namo bedraturčiai yra susitarę žodžiu dėl naudojimosi tvarkos), nepatvirtina pareiškėjo minėtų argumentų ir patvirtina, jog nėra faktinio pagrindo išduoti specialaus leidimo pareiškėjui (Nuostatų 35 punktas). Iš pateiktų prie bylos rašytinių duomenų bei VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atstovo paaiškinimų nustatė, jog į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta žodžiu gavus jo prašymą, tai patvirtina rezoliucija ant prašymo (b. l. 39), todėl sprendė, kad Nuostatų 40 punkte numatytas terminas nebuvo pažeistas.
III.
Apeliaciniu skundu (b. l. 114–115) pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis atmesta.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Nuostatų punktus, reglamentuojančius specialių leidimų išdavimą ir neteisingai aiškino teisę, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2012 m. gegužės 11 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nors jį ir panaikino dėl to, kad Komisija tuo metu (iki 2012 m. gruodžio 16 d.) neturėjo teisės panaikinti administracinio akto. Tačiau, apelianto manymu, Komisija turėjo teisę teikti atitinkamus įpareigojimus viešojo administravimo subjektui, dėl to, atmetusi ar palikusi nenagrinėtu vieną pareiškėjo reikalavimą, galėjo tenkinti kitą – įpareigoti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ išduoti jam specialų leidimą. Pareiškėjas teigia, kad iš teismo sprendimo turi būti pašalintos išvados, kad 2012 m. gegužės 11 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog negali statyti automobilio kieme, tačiau ne tai buvo atsakovų atsisakymo išduoti leidimą pagrindas. Teismas turėjo vertinti tai, kuo rėmėsi atsakovas ir dėl kokių priežasčių kilo ginčas. Teismas iš nepatikimų duomenų – atsakovo paaiškinimų ir atsiliepimo teksto, nustatė, kad į pareiškėjo prašymą buvo duotas atsakymas nustatytu terminu, tačiau jokio atsakymo pareiškėjas nėra gavęs, o skundžiamas atsakymas buvo pateiktas pavėluotai.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad namas, kuriame pareiškėjas gyvena, yra kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, dėl to Nuostatų 35 punkte nurodyta tvarka nenumato galimybės gauti specialų leidimą. Byloje kyla teisės normos taikymo klausimas, t. y. ar namai yra kelio ženklų zonose. Mokama stovėjimo aikštelė yra įrengta tik kitoje gatvės pusėje nei namas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie pareiškėjo namo stovėjimo aikštelės nėra. Kelio ženklai negalioja namams ir kitiems pastatams. Jie galioja gatvėje. Pagal Nuostatų 35 punktą, pareiškėjas turi teisę gauti specialų leidimą, jeigu jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą namuose prie apmokestintų gatvių ir aikštelių. Pareiškėjo namas yra prie vienintelės (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios apmokestintos stovėjimo aikštelės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 119–122) prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Teigia, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su 2013 m. sausio 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas buvo atmestas, tačiau pasisako ir dėl tos sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas. Teismas pagrįstai nuspendė, kad 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis, kuria Komisija nutraukė bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo jis prašė panaikinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2013 m. kovo 13 d. ir 2013 m. kovo 19 d. atsisakymus (sprendimus) išduoti pareiškėjui specialų leidimą automobiliui statyti, kaip nežinybingą, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinio skundo teiginys, kad atmetusi vieną pareiškėjo reikalavimą, Administracinių ginčų komisija galėtų tenkinti kitą, yra klaidingas ir teisiškai nepagrįstas. Nepanaikinus VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sprendimų atsisakyti išduoti specialiuosius leidimus, t. y. pripažinus, kad jie yra teisėti ir galiojantys, nėra jokio teisinio pagrindo išduoti specialiuosius leidimus. Taigi nėra pagrindo iš teismo sprendimo šalinti išvados, kad 2012 m. gegužės 11 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis numato teismo pareigą būti aktyviam administraciniame procese tiriant įrodymus bei visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl tai, jog Kauno apygardos administracinis teismas, įvertinęs visus įrodymus, padarė išvadą, kad faktinio pagrindo išduoti leidimą nėra ir dėl to, kad pareiškėjas pats nepateikė jokių įrodymų, jog negali pastatyti automobilio namo kieme (jų nepateikė ir su apeliaciniu skundu), negali būti laikoma sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindu. Teismas, remdamasis byloje surinktais leistinais įrodymais bei vidinius įsitikinimu, konstatavo, kad pareiškėjui į jo prašymą buvo atsakyta laiku (tai patvirtina rezoliucija ant prašymo), todėl apelianto teiginiai apie tai, kad jokio atsakymo jis negavo, neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliantas nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukeltų šių aplinkybių konstatavimas ir kodėl tai yra reikšminga nagrinėjamai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atsisakymo išduoti pareiškėjui M. L. specialų leidimą, numatytą Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 35 punkte.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 23 d. prašymu kreipėsi į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorių, prašydamas išduoti leidimą automobiliui statyti. Motyvuotas atsisakymas išduoti specialų leidimą prašymo pateikimo dieną pareiškėjui pateiktas žodžiu (tai patvirtina ant pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. prašymo esanti rezoliucija (b. l. 39)), o VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 13 d. rašte Nr. 12-76 atsisakymo priežastys išdėstytos raštu (b. l. 11). Su papildomu prašymu paaiškinti, kokių sąlygų dėl leidimo išdavimo jis neatitinka, į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pareiškėjas kreipėsi 2012 m. kovo 15 d. Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 12-82 (b. l. 12). Pareiškėjas, nesutikęs su atsakovo raštais, juos apskundė Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri, nurodžiusi, jog pareiškėjo skundas nelaikytinas skundu dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kurį pavesta nagrinėti Komisijos kompetencijai, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. B14-4-3 (B14-1-3) (b. l. 13–21) bylą nutraukė kaip nežinybingą.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, ginčydamas minėtą Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą bei VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 13 d. ir 2012 m. kovo 19 d. raštus. Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamu 2013 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. B14-4-3 (B14-1-3), kuriuo byla nutraukta kaip nežinybinga, tačiau kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. B14-4-3 (B14-1-3), nepagrįstai nurodė, jog Administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis, kuria byla pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 13 d. ir 2012 m. kovo 19 d. raštus nutraukta kaip nežinybinga, yra teisėta ir pagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, šią išvadą teismas argumentavo tuo, jog Komisija neturėjo teisės panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį.
Pažymėtina, kad Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo. Teisėjų kolegija sutinka, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 18 d. iki 2012 m. gruodžio 16 d.), komisijai nebuvo suteikta teisė panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį. Tačiau remiantis minėtu Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40 punktu, Administracinių ginčų komisija turėjo teisę kilusį ginčą išspręsti priimdama kitokios rūšies šiame punkte numatytą sprendimą. Taigi vien tai, kad Administracinių ginčų komisija neturėjo įgaliojimų panaikinti atitinkamą individualų administracinį aktą, nereiškia, jog ginčas dėl tokio akto komisijai buvo nežinybingas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis kitais argumentais, pagrįstai panaikino skundžiamą Komisijos sprendimą.
Iš pareiškėjo apeliacinio skundo (b. l. 114–115) matyti, jog pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo skundo reikalavimai dėl VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. kovo 13 d. ir 2012 m. kovo 19 d. raštų panaikinimo ir įpareigojimo išduoti specialų leidimą automobiliui statyti.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 35 punktas (redakcija, galiojusi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) numatė, kad specialūs leidimai gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą namuose prie apmokestintų gatvių ir aikštelių, t. y. kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, išduodami pateikus prašymą, pažymą, įrodančią gyvenamąją vietą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. Specialus leidimas neišduodamas, jei asmuo gali pastatyti automobilį neapmokestintoje automobilio statymo vietoje prie namo, kuriame jis gyvena, namo kieme ar garaže.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimus). Taigi vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas. Teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog namas, kuriame yra pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta, iš esmės yra prie apmokestinamos (duomenys neskelbtini) gatvės ir aikštelės (b. l. 40, 78-82, 91-95, 98). Tačiau, kaip minėta, Nuostatų 35 punkte numatyta, jog gyvenamoji vieta turi būti deklaruota name prie apmokestinamų aikštelių, nurodant, kad tai yra kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji nuostata nėra aiški. Minėtuose Nuostatuose tiesiogiai nėra apibrėžta, kas laikytina kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zona. Be to, Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, kelio ženklas „Mokama stovėjimo vieta“ apskritai nėra įtvirtintas. Taigi minėta norma nėra aiški ir nedviprasmiška, joje vartojamos sąvokos kelia abejonių dėl jų prasmės, todėl remiantis šia norma negali būti ribojama pareiškėjo galimybė realizuoti savo teises.
Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, remiantis Nuostatų 35 punktu, specialus leidimas negalėjo būti išduotas, jei asmuo gali pastatyti automobilį neapmokestintoje automobilio statymo vietoje prie namo, kuriame jis gyvena, namo kieme ar garaže. Iš pareiškėjo ir jo atstovo pateiktų duomenų matyti, jog prie namo, kuriame pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, yra automobilių statymo vietų (b. l. 97-100). Pareiškėjas nei teismui, nei ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis negali statyti transporto priemonės neapmokestinamose statymo vietose namo kieme. Todėl spręstina, kad šiuo atveju nėra įrodytos Nuostatų 35 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant pareiškėjui galėtų būti išduotas leidimas statyti automobilį mokamoje transporto priemonių stovėjimo vietoje. Dėl to ginčijamas atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui specialų leidimą pripažintinas iš esmės teisėtu ir pagrįstu.
Tad, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.