Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už T. L. turto užvaldymą apgaulės būdu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už T. N. turto užvaldymą apgaulės būdu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už G. M. turto užvaldymą apgaulės būdu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už G. G. turto užvaldymą apgaulės būdu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už N. M. turto užvaldymą apgaulės būdu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (už V. M. turto užvaldymą apgaulės būdu) – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. A. suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo J. A. G. M. priteista 700 eurų turtinei žalai atlyginti, G. G. - 300 eurų turtinei žalai atlyginti, N. M. - 500 eurų turtinei žalai atlyginti, T. L. - 50 eurų turtinei žalai atlyginti, T. N. - 450 eurų turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nepriteisti iš J. A. valstybės naudai 205,56 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7S“, tyrimo metu nenustatytas asmuo (duomenys neskelbtini) d. per „Messenger“ programėlę susisiekė su V. M. dukra A. Z., kuri socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinusi skelbimą dėl parduodamo mobilaus ryšio telefono „iPhone 7S“ bei melagingai nurodydamas, jog pervedė nukentėjusiajai 250 eurų už jos parduodamą telefoną, įtikino V. M. telefoną išsiųsti J. A. nurodytu adresu, dėl ko nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) d. jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7S“ išsiuntė į S. J. A. broliui R. A., tačiau pastarajam atsisakius telefoną atsiimti, pakartotinai (duomenys neskelbtini) d. jį išsiuntė į (duomenys neskelbtini) kitam įtariamojo nurodytam asmeniui R. Š., tačiau už telefoną pinigai jai pervesti nebuvo, tokiu būdu J. A. veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu sukčiavimo būdu užvaldė V. M. priklausantį nedidelės vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7S“, padarydami nukentėjusiajai 250 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to, J. A. pripažintas kaltu už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – nešiojamą kompiuterį „Clevo N850HK1“, pastarajam (duomenys neskelbtini) d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinus T. L., kuris socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinęs skelbimą dėl parduodamo nešiojamo kompiuterio „Clevo N850HK1“ bei melagingai nurodant, jog pervedė nukentėjusiajam 450 eurų už jo kompiuterį, įtikino nukentėjusįjį T. L. išsiųsti kompiuterį nurodytu adresu, dėl ko nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) d. jam priklausantį nešiojamą kompiuterį „Clevo N850HK1“ perdavė kurjerei J. A., kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nešiojamą kompiuterį „Clevo N850HK1“, vykdydama to paties asmens, kuris tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju nurodymus, perdavė J. A., tačiau už kompiuterį pinigai nukentėjusiajam T. L. pervesti nebuvo, tokiu būdu J. A. veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu sukčiavimo būdu užvaldė T. L. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Clevo N850HK1“, padarydami nukentėjusiajam 450 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to J. A. pripažintas kaltu už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – nešiojamą kompiuterį „Lenovo Y50-70“, pastarajam (duomenys neskelbtini) d. telefonu paskambinus T. N., kuris socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinęs skelbimą dėl parduodamo nešiojamo kompiuterio „Lenovo Y50-70“ bei melagingai nurodant, jog pervedė nukentėjusiajam 400 eurų už jo kompiuterį, įtikino nukentėjusįjį T. N. išsiųsti kompiuterį nurodytu adresu, dėl ko nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) d. jam priklausantį nešiojamą kompiuterį „Lenovo Y50-70“ perdavė kurjerei J. A., kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) nešiojamą kompiuterį „Clevo N850HK1“, vykdydama to paties asmens, kuris tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju nurodymus, perdavė J. A., tačiau už kompiuterį pinigai nukentėjusiajam T. N. pervesti nebuvo, tokiu būdu J. A. veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu sukčiavimo būdu užvaldė T. N. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Lenovo Y50-70“, padarydami nukentėjusiajam 400 eurų turtinę žalą.

1.3. Be to, J. A. pripažintas kaltu už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius D. Š., programėle ,,Messenger“ (duomenys neskelbtini) d., tiksliau nenustatytu laiku, susisiekus su G. M. bei susitarus iš jos įgyti 700 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną iPhone XS 512GB, vėliau pagaminus tikrovės neatitinkantį dokumentą – mokėjimo pavedimo išrašą, kurį programėle ,,Messenger“ pateikė G. M., dėl ko nukentėjusioji, būdama suklaidinta, nenustatyto asmens nurodymu išsiuntė telefoną į UAB ,,Omniva LT“ pašto terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), tuomet nenustatytam asmeniui informavus J. A. apie prekės buvimo vietą, jis (duomenys neskelbtini) val. nenustatyto asmens nurodymu nuvyko prie UAB ,,Omniva LT“ pašto terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė iš ten 700 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną iPhone XS 512GB, taip savo ir nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną iPhone XS 512GB, padarydamas nukentėjusiajai G. M. 700 eurų turtinę žalą.

1.4. Be to, J. A. pripažintas kaltu už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius D. Š., programėle ,,Messenger“ bei iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) d., tiksliau nenustatytu laiku, susisiekus su G. G. bei susitarus iš jo įgyti 300 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį ,,Apple MacBook Air 13.3“, vėliau pagaminus tikrovės neatitinkantį dokumentą – mokėjimo pavedimo išrašą, kurį programėle ,,Messenger“ pateikė G. G., dėl ko nukentėjusysis, būdamas suklaidintas, nenustatyto asmens nurodymu išsiuntė kompiuterį į UAB ,,Omniva LT“ pašto terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), tuomet nenustatytam asmeniui informavus J. A. apie prekės buvimo vietą, jis, (duomenys neskelbtini) val. nenustatyto asmens nurodymu nuvyko prie UAB ,,Omniva LT“ pašto terminalo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmė iš ten 300 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį ,,Apple MacBook Air 13.3“, taip savo ir nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nešiojamąjį kompiuterį ,,Apple MacBook Air 13.3“, padarydamas nukentėjusiajam G. G. 300 eurų turtinę žalą.

1.5. Be to, J. A. pripažintas kaltu už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius D. Š., programėle ,,Messenger“ bei iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, susisiekus su N. M. bei susitarus iš jos įgyti 500 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį ACUS (duomenys neskelbtini), vėliau pagaminus tikrovės neatitinkantį dokumentą – mokėjimo pavedimo išrašą, kurį programėle ,,Messenger“ pateikė N. M., dėl ko nukentėjusioji, būdama suklaidinta, nenustatyto asmens nurodymu išsiuntė kompiuterį į UAB ,,Omniva LT“ pašto terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), tuomet nenustatytam asmeniui informavus J. A. apie prekės buvimo vietą, jis, (duomenys neskelbtini) val. nenustatyto asmens nurodymu nuvyko prie UAB ,,Omniva LT“ pašto terminalo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmė iš ten 500 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį ACUS (duomenys neskelbtini), taip savo ir nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nešiojamąjį kompiuterį ACUS (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai N. M. 500 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama J. A. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, skirdamas bausmę už kiekvieną įvykdytą nusikaltimą, vėliau jas subendrindamas išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. A. padarė 5 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. A. nedirba, administracine tvarka baustas 55 kartus, turi galiojančių nuobaudų, baudų nesumoka, praeityje 15 kartų teistas už smurtinių ir turtinių nusikaltimų įvykdymą. Pažymėtina, kad dabartinius nusikaltimus J. A. padarė neišnykus teistumui, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nors praeityje J. A. buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad J. A. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

8. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo J. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti J. A. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus aukščiau aptartą J. A. asmenybę, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti J. A. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. A. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius nei sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus J. A. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę J. A. pagrindo mažinti nėra.

10. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (8 t. b.l. 40-44). Pažymoje nurodyta, kad J. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 144 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. A. anksčiau teistas eilę kartų, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam yra paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms J. A. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už J. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš J. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.