Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-580-267/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2A-580-267/2012
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00150-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
Atsakovas
O. P.
Ieškovas
L. P.
Trečiasis asmuo
Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 77.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-580-267/2012Teisėja Raimonda Andrulienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00150-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 77.4.4.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012‑05‑22 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-441-459-2012 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui O. P. ir trečiajam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti bendravimo tvarką su jos vaikaite U. P.. Ieškovė nurodė, kad U. P. po motinos (S. P.) mirties pradėjo gyventi kartu su tėvu, t. y. su atsakovu, ir jo tėvais. Žuvus S. P., jai nepavyko geruoju susitarti su atsakovu dėl bendravimo su vaikaite, todėl ji kreipėsi į Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nustatyti bendravimo tvarką. Prašymą išsprendus buvo nustatyta, kad ji galės pasiimti vaikaitę į savo namus kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, taip pat birželio 3 dieną, per U. sesers A. B. gimtadienį ir motinos mirties dieną, bei antrą Velykų bei Kalėdų dieną. Tokia bendravimo tvarka tenkino ir ją, ir atsakovą, bei atitiko vaikaitės interesus, todėl ginčo šalys neturėjo vieni kitiems priekaištų ir pretenzijų. Tačiau 2012 metų sausio mėnesį atsakovas vaikaitės pas ją nebeišleido ir paaiškino, kad tarp jo ir jo motinos V. P. kyla konfliktai dėl vaikaitės U. P. lankymosi jos namuose, todėl jis nusprendė vaiko nebeišleisti.

Atsakovas O. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog jo dukra U. P. lankytųsi pas jo mirusios žmonos mamą L. P., tokia tvarka, kokia prašo ieškovė, tačiau nesutiko, kad liktų pas ją nakvoti. Savo nesutikimą argumentavo tuo, kad pati dukra nenorinti likti nakvoti pas močiutę ir jau vedama pas ją į susitikimą klausia, ar tėtis ją vakare pasiims. Taip pat tvirtino, kad grįžusi ir ieškovės namų dukra blogai miega, būna nervinga. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė atsisakytų reikalavimo dalies pasiimti jo dukrą į savo namus birželio 3 dieną, per U. sesers A. gimtadienį, kadangi tai yra ir jo gimimo diena.

Trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad skyrius neturi duomenų, kad L. P. bendravimas su vaikaite U. P. kenktų vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškininį pareiškimą tenkino visiškai – įpareigojo atsakovą O. P. sudaryti sąlygas vaikui U. P. bendrauti su ieškove L. P.. Nustatė, kad iki tol, kol vaikaitei U. P. sueis 16 metų, ieškovė L. P. ir vaikaitė U. P. bendraus tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 20 valandos iki sekmadienio 18 valandos U. P. praleidžia su ieškove L. P. jos namuose, (duomenys neskelbtini). Vaiką pas ieškovę atveža ir pasiima atsakovas O. P.; Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, bei rugpjūčio 7 d. U. P. praleidžia su ieškove L. P. jos namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 9 valandos iki 18 valandos. Vaiką pas ieškovę atveža ir pasiima atsakovas O. P.; kiekvienų metų liepos mėnesio vieną savaitę ir rugpjūčio mėnesio vieną savaitę U. P. praleidžia su ieškove L. P.. Konkrečią datą šalys suderina prieš vieną mėnesį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomones, liudytojų duotus parodymus ir bylos dokumentus, padarė išvadą, kad U. P. turi teisę bendrauti su ieškove be apribojimų, ir tam negali būti sudaromos kliūtys, nes teismas yra įsitikinęs, kad toks bendravimas nekenkia vaiko interesams. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad U. P. bendravimas su ieškove, drauge ir jos nakvojimas ieškovės namuose, realiai kenkia vaiko interesams, jos emocinei ar fizinei sveikatai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog U. nenori bendrauti su savo mamos mama, su mamos seserimis ar su savo seserimi, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė ar asmenys iš jos aplinkos darytų mergaitei blogą įtaką ar kitaip kenktų, kad vaikui ieškovės namuose būtų trukdoma pailsėti, būtų nesilaikoma dienos režimo ar vaikas negalėtų išsimiegoti.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaikaite, užtikrina jos teises, tarp U. ir ieškovės yra susiformavęs pakankamai stiprūs šeimos ir emociniai ryšiai, jos ir vaikaitės bendravimas iki draudimo buvo nuolatinis, artimas, abipusis. Jokiais bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė netinkamai dalyvautų U. auklėjime, ieškovė sudaro reikiamas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, bendrauja su ja bei rūpinasi mergaitės sveikata, skatina U. socialinius įgūdžius ir palankiai veikia jos vystimosi raidą, todėl ieškovės ieškinį teismas tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo esmė

Atsakovas O. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą ir ieškovės L. P. ieškinį tenkinti iš dalies, nustatant tokią ieškovės su vaikaite U. P., kol jai sueis 16 metų, bendravimo tvarką: kas antrą savaitę šeštadienį ir sekmadienį ieškovei L. P. leidžiama pasiimti vaikaitę U. P. nuo 9 val. iki 19 val., pasiimant vaikaitę U. P. ieškovei L. P., o jos tėvui O. P. šeštadienį ir sekmadienį pačiam parsivežant iš ieškovės L. P. namų nepilnametę dukterį U. P.; Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną bei rugpjūčio 8 d. U. P. praleidžia su ieškove L. P. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 9 val. ryto iki 18 val., U. P. pasiima ieškovė L. P. iš O. P. namų, o parsiveža jos tėvas, atsakovas O. P., iš ieškovės L. P. namų. Taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad kiekvienų metų liepos mėnesio vieną savaitę ir rugpjūčio mėnesio vieną savaitę U. P. praleidžia su ieškove L. P., konkrečią datą šalims suderinus prieš vieną mėnesį. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad leidus nakvoti nepilnametei dukteriai pas ieškovę L. P., 2011 m. pabaigoje nepilnametės dukters elgesys ir charakteris pasikeitė iš esmės, ji tapo irzli, nervinga, naktimis neramiai miegodavo, verkdavo, kartais nebenorėdavo eiti susitikti su ieškove, per naktį verkdavo, blaškydavosi per miegus. Nurodo, kad šiuo metu atsakovo nepilnametė duktė U. P. yra rami, gerai miega bei gerai sutaria su savo kita senele V. P..

Atsiliepimas

2. Atsakovas mano, kad teismas neteisingai sprendime konstatavo, kad galbūt pasikeitusiam nepilnametės dukters elgesiui ir jos kaprizingumui turėjo įtakos pradėjimas lankyti vaikų lopšelį-darželį. Tačiau vaiko adaptacija vaikų lopšelyje-darželyje truko tik 10 dienų, ji noriai lanko vaikų lopšelį-darželį, bendrauja ir gerai sutaria su jį lankančiais vaikais ir auklėtojomis.

3. Atsakovas taip pat nesutinka, kad rugpjūčio 7 d. jo nepilnametė duktė praleistų su ieškove. Minėta data yra atsakovo sutuoktinės ir nepilnametės dukters mamos mirimo diena, todėl jis pageidauja, kad nepilnametė duktė būtų su juo. Sutinka, kad kitą dieną, t. y. rugpjūčio 8 d., nepilnametė duktė praleistų su ieškove L. P.

4. Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra bedarbis ir šiuo metu jo mėnesinės pajamos nedidelės, tokio pat dydžio kaip ieškovės L. P.. Atsakovas prašė teismo, kad ieškovė L. P. jo nepilnametę dukterį pasiimtų iš jo namų, o iš ieškovės namų atsakovas O. P. nepilnametę dukterį parsivežtų pats. Tačiau teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nustatė, kad pas ieškovę nepilnametę dukterį nuveža ir pasiima atsakovas O. P..

Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatytais terminais negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Kolegija nurodo, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės sutinka, kad jo nepilnametė duktė bendrautų su ieškove, tik siekia, kad vaikui nebūtų leista per naktį miegoti pas ieškovę namuose, nes tai pažeidžia vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ pagal Konvencijos 8 straipsnį apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007).

Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp vaiko senelių iš tėvo pusės ir ieškovės yra susiklostę konfliktiški santykiai. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė ieškovė, su vaikaite ji nesimatė nuo 2012 m. sausio mėnesio, todėl vaikui ilgą laiką nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su močiute. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko bendravimas su ieškove iš esmės kenktų vaiko interesams, vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su seneliais (šiuo atveju močiute), nes tai atitinka vaiko interesus, tai svarbu vaiko raidai, tačiau byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu parinktas bendravimo su vaikaite būdas dabartiniu metu neatitinka vaiko interesų (CPK 263 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.). Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu U. P. yra itin mažo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl periodinis miegojimo vietos keitimas gali iš esmės kenkti vaiko interesams, t. y. tokio amžiaus vaikui iš esmės labai svarbi rami ir įprasta miegojimo aplinka, juo labiau, kad byloje yra duomenys, jog mergaitei nustatyti miego sutrikimai (44 b. l.). Be to, pažymėtina, kad nuo mergaitės matymosi su močiute praėjo ilgas laiko tarpas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bendravimo būdas iš esmės galėtų lemti vaiko psichologinę įtampą bei baimę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo motyvais dėl mergaitės miegojimo pas ieškovę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis nustatyta, kad kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 20 valandos iki sekmadienio 18 valandos U. P. praleidžia su ieškove L. P., jos namuose, o vaiką pas ieškovę atveža ir pasiima atsakovas O. P. bei kiekvienų metų liepos mėnesio vieną savaitę ir rugpjūčio mėnesio vieną savaitę U. P. praleidžia su ieškove L. P., keistinos, nustatant atsakovo prašomą bendravimo tvarką dėl šių dalių. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė atsakovas, jei mergaitei būtų 6–7 metai, ji jau galėtų miegoti pas ieškovę, todėl pasikeitus vaiko amžiui, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės taip pat galėtų pasikeisti, tačiau bet kokiu atveju bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią turi užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.172 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad pagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu vaiko atvežimo pas ieškovę ir parvežimo namo savaitgaliais našta buvo perkelta vien tik atsakovui. Manytina, jog šalys turi vienodai prisidėti prie išlaidų, kuriomis užtikrinamas vaiko bendravimas su artimais giminaičiais, todėl nustatytina, kad ieškovė pati pasiima vaikaitę iš atsakovo namų, o atsakovas parsiveža mergaitę namo.

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo, kuria nustatyta, kad rugpjūčio 7 d. mergaitė praleidžia su ieškove. Pažymėtina, kad pats atsakovas ir jo atstovė advokatė pirmosios instancijos teismo posėdyje sutiko, kad mergaitė būtent rugpjūčio 7 d. praleistų su ieškove (65, 83 b. l.), todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas visiškai nepagrįstu. Be to, ieškovas ir jo atstovė advokatė sutiko, kad Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną bei rugpjūčio 7 d. mergaitę pas ieškovę atveš ir pasiims atsakovas O. P., todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko bendravimo su artimais giminaičiais tvarką, priėmė iš dalies nepilnamečio vaiko interesus pažeidžiantį sprendimą, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryti sąlygas vaikui U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), bendrauti su ieškove L. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad, kol vaikaitei U. P. sueis 16 metų, ieškovė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaikaitė U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), bendraus tokia tvarka:

kas antrą savaitę šeštadienį ir sekmadienį ieškovei L. P. leidžiama pasiimti vaikaitę U. P. nuo 9 valandos iki 19 valandos, pasiimant vaikaitę U. P. ieškovei L. P., o jos tėvui O. P. šeštadienį ir sekmadienį pačiam parsivežant iš ieškovės L. P. namų nepilnametę dukterį U. P.;Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, bei rugpjūčio 7 d. U. P. praleidžia su ieškove L. P. jos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 9 valandos iki 18 valandos. Vaiką pas ieškovę atveža ir iš jos pasiima atsakovas O. P..“

Kolegijos pirmininkėDanutė BurbulienėTeisėjaiVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė