Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „GelvoraSergel“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. (skolininkui), A. K., antstoliui Artūrui Augliui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi pavedė antstoliui Artūrui Augliui per septynias dienas pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad skolininkui V. K. buvo įteikti 2022 m. balandžio 8 d. lydraštis, turto arešto aktas ir sutikimo forma.

Suinteresuotas asmuo V. K. raštiškos nuomonės dėl pareiškėjos prašymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (...). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (...). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Nustatyta, kad antstolio Artūro Auglio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0023/09/01852, kurioje vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. vykdomasis raštas Nr. 2-351-802/2009 dėl 562,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. trečios eilės išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai.

Antstolio vykdomas skolos išieškojimas nurodyto vykdomojo dokumento pagrindu, laikytina asmenine skolininko prievole, todėl pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą. Tačiau tuo atveju, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, įstatymas numato galimybę skolos išieškojimą nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Antstolis nustatė, jog skolos išieškojimas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas, jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis neturi niekur nedirba, todėl yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje kartu su sutuoktiniu. Suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. santuoka sudaryta 1987 m. spalio 16 d. Santuoka nėra nutraukta. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine Vedybų (Povedybinės) sutarties nėra sudarę.

CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininko sutuoktinė dirba uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau - UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. 2022 m. balandžio 8 d. antstolis surašytu turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės ½ išmokamos nuolatinės išmokos dalį, priklausančią skolininko sutuoktinei A. K., esančią UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, kurią kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka išsiuntė skolininkui, jo sutuoktinei pasiūlant užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui. Skolininkui ir jo sutuoktinei per antstolio nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine, nepateikus, antstolis 2022 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-23-14180 priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko sutuoktinės A. K. gaunamų pajamų dalis priklauso jos sutuoktiniui V. K.. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Aplinkybė, kad A. K. yra inicijavusi procesą dėl santuokos nutraukimo, taip pat nėra ir negali būti pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškinys dėl santuokos nutraukimo iki šiol teismui pateiktas nebuvo. Kita vertus, bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindu yra ne ketinimas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir ne tokio kreipimosi faktas. Tokiu pagrindu galėtų būti tik teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo, kuris nagrinėjamos bylos atveju nėra priimtas. Vien aplinkybė, jog skolininkas ir jo sutuoktinė negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo teigti, kad nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog A. K. atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, tai, jog teismui nėra pateikta duomenų apie svarbias aplinkybes, dėl kurių būtų būtinas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui V. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. K. gaunamo darbo užmokesčio (UAB „MAATC“) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.88 straipsnis 1 dalis 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutarė:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) (UAB „MAATC“).

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0023/09/01852, grąžinti antstoliui Artūrui Augliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.