- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- AN2-89-873/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01362-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24625-2022 paliktas nepakeistas ir A. L. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2022 m. spalio 6 d., 21.46 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas savo vairuotą automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 222 punktų reikalavimus. A. L. skirta galutinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu A. L. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi A. L. skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį; panaikinti Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl nuobaudos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskyrimo ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pasak A. L., apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, padarė byloje surinktų duomenų visumai prieštaraujančias išvadas, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Taip pat apylinkės teismas nepatikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, neatsižvelgė į pareigūnų padarytus proceso teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
3.2. Skundą padavusio asmens teigimu, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad jis nesuvokė ir nežinojo, jog sukėlė eismo įvykį, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios neteisėtai pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Be to, kaip teigia, neturėjo ir jokio motyvo (jokios priežasties) elgtis neteisėtai.
3.2.1. Pasak apelianto, jis norėjo išsinuomoti daugiabučio namo kieme stovėjusį bendrovės „CityBee“ automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis „Toyota Corolla“ itin nedideliu atstumu stovėjo tarp automobilių „BMW“ ir „Audi“. Nurodė, kad jis mėgino itin atidžiai ir atsargiai išvažiuoti iš automobilio stovėjimo vietos, tačiau šiam manevrui atlikti jam pritrūko ploto. Po kelių nesėkmingų bandymų išvažiuoti pastebėjo prie „Toyota Corolla“ automobilio priėjusią moterį, kaip sužinojo iš bylos medžiagos – A. M., kuri pasakė, jog jis kliudė kairėje pusėje stovintį automobilį „BMW“. Pažymi, jog nejuto, kad būtų kliudęs kitą automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau atsižvelgė į moters pastabą ir įjungęs savo mobiliojo telefono žibintuvėlį atidžiai apžiūrėjo „Toyota“ ir „BMW“ transporto priemones liudytojos nurodytose vietose. Nurodo, kad ant automobilių nepastebėjo jokių įlenkimų, įbrėžimų, todėl įsitikęs, jog eismo įvykio nesukėlė, užrakino „Toyota Corolla“ automobilį ir išėjo pėsčiomis.
3.2.2. Skundą padavęs asmuo nurodo, kad po įvykio nepraėjus nei pusvalandžiui, sulaukė bendrovės „CityBee“ atstovo skambučio, kuris pranešė apie sukeltą eismo įvykį bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pažymi, kad nedelsdamas grįžo į daugiabučio kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, kliudė dešinėje pusėje stovėjusį automobilį „Audi“. Ant abiejų automobilių bamperių buvo matomi slystančio kontakto metu susiformavę įbrėžimai. Teigia, kad policijos pareigūnai nustatė, jog jis nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodo, kad pareigūnams paaiškino, jog vairuodamas „Toytota“ ir bandydamas išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, nepajautė, kad būtų sukėlęs eismo įvykį.
3.2.3. Pabrėžia, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog užfiksuoti automobilių „Audi“ ir „Toyota“ apgadinimai buvo nežymūs, menkaverčiai, sunkiai pastebimi tamsiu paros metu, kas paneigia apylinkės teismo teiginius apie neva egzistavusį akivaizdų smūgio pobūdį. Akcentuoja, kad įbrėžimai susiformavo slystančio kontakto metu, kurį sudėtinga pajusti ir pastebėti.
3.3. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisėtai rėmėsi liudytojos A. M. parodymais, kurie neatitinka įrodymams keliamų tikrumo ir patikimumo reikalavimų. Nesutinka su liudytojos paaiškinimu, jog matė, kaip jis „įdrėskė“ dešinėje pusėje stovėjusį automobilį „Audi“ ir apie tai jam pasakė. Teigia, kad A. M. įvykio vietoje jam pasakė, jog jis kliudė automobilį „BMW“, ir neatmeta prielaidos, jog liudytoja paaiškinime apie įvykį galėjo nurodyti jau vėlesniu laiku pastebėtas aplinkybes. Nurodo, kad A. M. klaidingai teigė, jog iš automobilių aikštelės jis išėjo tiesiog numojęs ranka ir nekreipdamas dėmesio į jos pastabą dėl tariamo eismo įvykio sukėlimo, kadangi jis išėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės tik įsitikinęs, jog su „BMW“ nesusidūrė.
3.4. Pasak skundą padavusio asmens, apylinkės teismas ignoravo apelianto skundo dalį dėl to, jog nebuvo išnagrinėtas 2022 m. lapkričio 4 d. pateiktas prašymas „Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo dalyje“. Tvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti prašymai remiantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi privalo būti pripažįstami rašytiniais įrodymais, neišnagrinėjus 2022 m. lapkričio 4 d. prašymo, į jį neatsakius nei atskiru procesiniu dokumentu, nei Institucijos nutarimu, šiurkščiai pažeisti rungimosi, procesinio lygiateisiškumo principai, teisė į gynybą, nagrinėjant bylą ne teismo tvarka padaryti esminiai ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 616 straipsnio 3 dalies, 618 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimai, kuriais iš esmės suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Nurodo, jog Institucijos nutarime itin lakoniškai nurodytos tik įrodytu pripažinto, tariamai padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, bet nepateikti jokie motyvai ir teisiniai argumentai dėl įrodymų vertinimo. Tvirtina, jog turėtų būti konstatuotas esminis Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo taisyklių, numatytų ANK 618 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nevertino skunde pateiktų argumentų dėl bylą nagrinėjant ne teismo tvarka padarytų proceso teisės pažeidimų, taip padarydamas esminį ANK 641 straipsnio pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistus, A. L. skundo netenkinti. Nurodo, jog byloje yra nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai. Teigia, kad ant automobilių „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių bamperių aiškiai matomos braukimo žymės, braukimas buvo toks stiprus, kad ant „Toyota“ bamperio liko ryškūs „Audi“ automobilio dažai. Pažymi, kad byloje yra pateiktas liudytojos paaiškinimas, kuriame ji teigia, jog nurodė A. L. likti vietoje, nes jis kliudė kitą automobilį, bei nurodė, kad susisieks su kaimynu ir jį pakvies, tačiau A. L. numojo ranka ir išėjo. Institucijos nuomone, apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. L. skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
5. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinį skundą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. L. neginčija nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apeliantas neįžvelgia savo veiksmuose tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir mano, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.
7. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, straipsnio dispozicija numato, jog atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos traukiamas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas.
8. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. L.. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, jog apylinkės teismo nutartis grįsta nepatikimais liudytojos A. M. parodymais. Apygardos teismas, įvertinęs teismo posėdyje duotus liudytojos A. M. parodymus, dar kartą patikrinęs bylos duomenis, pagrindo pritarti tokiems apelianto teiginiams nenustato.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje liudytoja A. M. paaiškino, kad 2022 m. spalio 6 d., išėjusi parūkyti į savo gyvenamojo namo, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kiemą, matė, kaip jaunas žmogus įsėdo į „CityBee“ automobilį ir bandė išvažiuoti atbuline eiga. Vairuotojui nepavyko, automobilis prisilietė prie kito, stovėjusio iš dešinės, automobilio. A. M. priėjo prie vairuotojo, pasakė, kad buvo smūgis, reikėtų kviesti kaimyną, vairuotojas atsakė, kad tik prisilietė, nieko nesimato. Liudytoja nusprendė parūkyti, po to pakviesti kaimyną. Rūkydama už elektros skydinės išgirdo antrą trenksmą. Išgirdusi trenksmą, išėjo iš už skydinės, vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio, jam sakė palaukti, tačiau vairuotojas, numojęs ranka, nuėjo. Priėjusi liudytoja pamatė, kad automobilis pastatytas kaip buvo stovėjęs, vairuotojo nebebuvo. Liudytoja apėjo „CityBee“ automobilį, nes tikrai girdėjo trenksmą, pamatė, kad ant priekinio „Toyota“ bamperio yra žalios spalvos ruožas, tada paskambino „CityBee“, kad pasakytų, jog su jų automobiliu įvyko eismo įvykis, ir kitam įsėdusiam žmogui nekliūtų atsakomybė. Žalios spalvos automobilis buvo „Audi“, kito automobilio, kurį pirmą kliudė „CityBee“ automobilis „Toyota“, markės liudytoja neatsiminė, nurodė, kad tas automobilis buvo pilkos spalvos, pateikė teismui apgadinto automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotrauką, padarytą po pranešimo apie įvykį. 2022 m. spalio 6 d. rašytino paaiškinimo duomenimis, A. M. nurodė mačiusi, kad vyras, vairuodamas bendrovės „CityBee“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prisilietė prie kairėje pusėje stovėjusio automobilio, vėliau manevruodamas atsitrenkė bamperiu į dešinėje pusėje stovintį automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Ji pasakė vairuotojui, kad šis pasiliktų, kol ateis ji pakvies apgadinto automobilio savininką, tačiau vairuotojas, numojęs ranka, pasišalino (b. l. 19). Kaip matyti, liudytoja tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklausta teisme nurodė analogiškas aplinkybes – vairuotojas (A. L.) manevruodamas kliudė du automobilius – stovėjusius tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės, tiek pirmasis, tiek antrasis kontaktas pašaliniam liudytojui buvo girdimas, apie reikalingumą pasilikti įvykio vietoje liudytoja aiškiai pasakė, vairuotojas pastabą ignoravo, pasišalino. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog liudytojos A. M. parodymai yra nuoseklūs ir patikimi. Liudytoja nėra pažįstama su A. L., nėra ir apgadinto automobilio savininkė, todėl jokio pagrindo apkalbėti A. L. neturi. Liudytoja aiškiai parodė, jog smarkus kontaktas buvo tarp „CityBee“ automobilio ir žalios spalvos automobilio („Audi“), pateikė įvykio vietoje darytą nuotrauką, kurioje ant automobilio „Toyota“ bamperio matyti žalios spalvos įbrėžimas, todėl ne visiškai tiksliai nurodoma aplinkybė, kurioje pusėje stovėjo apgadintas „Audi“, akcentuojama apeliaciniame skunde, liudytojos parodymų patikimumo nepaneigia. Pažymėtina, jog liudytojos parodymus patvirtina ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
10. Vyriausiojo patrulio Astijaus Čepėno 2022 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, pagal iškvietimą dėl apgadinto automobilio nuvyko adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko įvykio liudytoja. Liudytoja paaiškino, kad vyras įsėdo į bendrovės „CityBee“ automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mėgino išvažiuoti, tačiau kliudė ir apgadino automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Liudytoja taip pat nurodė, kad vyras išlipo iš automobilio „Toyota“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Šalia automobilio „Toyota“ stovėjo automobiliai „BMW“ ir „Audi“, „BMW“ vairuotojas apgadinimų nepastebėjo (b. l. 16). Liudytojos A. M. paaiškinimus atitinka ir eismo įvykio schema (b. l. 17), automobilių fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog ant „Audi“ priekinio bamperio yra išoriniai apgadinimai, ant „Toyota“ priekinio bamperio matyti apgadinimai, likę žalios spalvos dažų žymės (b. l. 34). Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole užfiksuota paties A. L. pozicija dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių – sutinka, gailisi (b. l. 14). Taigi, priešingai, nei teigiama skunde, nėra pagrindo liudytojos A. M. parodymus vertinti kaip nepagrįstus, nepatikimus ar neteisingus.
11. Apeliantas tvirtina, kad jis nesuvokė ir nežinojo, jog sukėlė eismo įvykį, todėl tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasak apelianto, kai pamatė moterį, kuri jam pasakė apie apgadintą automobilį „BMW“, jis įsijungė mobilaus telefono žibintuvėlį, apžiūrėjo abi („Toyota“ ir „BMW“) transporto priemones, jokių sugadinimų nebuvo, todėl ramiai išėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Akcentuoja, kad vairuodamas tikrai nejautė kliudęs kitą automobilį. Tokie apelianto argumentai anksčiau aptartų administracinio nusižengimo bylos duomenų (įrodymų) visuma yra paneigti, vertinami kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad jis neturėjo motyvo (priežasties) pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kaip nustatyta, apeliantas buvo išsinuomojęs „CityBee“ automobilį, tačiau jį paliko stovintį toje pačioje vietoje, tokiu būdu vengdamas atsakomybės už apgadinimą, galimai ją perkeldamas kitam šį automobilį išsinuomosiančiam asmeniui. Apygardos teismas vertina, jog administracinės atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai dėl kaltės (tyčios) nebuvimo yra paneigti.
12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde akcentuoja Institucijos ir apylinkės teismo padarytus proceso teisės pažeidimus. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo medžiagą, Institucijos ir apylinkės teismo padarytų proceso teisės pažeidimų, kuriais būtų esmingai suvaržytos apelianto teisės, nenustato.
13. Apeliantas akcentuoja, kad Institucija neišnagrinėjo jo 2022 m. lapkričio 4 d. pateikto prašymo dėl administracinio nusižengimo teisenos dalies nutraukimo. Nagrinėdamas šį skundo argumentą teismas raštu kreipėsi į Instituciją dėl informacijos pateikimo. Institucijos 2023 m. kovo 13 d. rašto duomenimis, minėtas A. L. prašymas buvo prijungtas prie administracinio nusižengimo bylos ir nagrinėjamas su visa bylos medžiaga, apie tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo informuotas (b. l. 67-68). Spręstina, jog priimdama nutarimą nubausti apeliantą dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų, Institucija nepatenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos dalį, tokiu būdu prašymas buvo išnagrinėtas. Taip pat nepagrįsti apelianto skundo motyvai dėl netinkamai surašyto Institucijos nutarimo. ANK 618 straipsnio, reglamentuojančio ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį, 2 dalyje numatyta, jog nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Vertintina, jog Institucijos nutarimas, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, anksčiau išdėstytus reikalavimus atitinka. Nesutikdamas su Institucijos nutarimo išvadomis, apeliantas pasinaudojo savo teise jį skųsti apylinkės teismui. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išdėstė pakankamai išsamius motyvus. Pakartotinai apelianto argumentai buvo nagrinėjami apygardos teismo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje dalyvavo. Vertintina, jog apelianto teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis), taip pat kitos teisės, numatytos 577 straipsnio 2 dalyje, nebuvo esmingai suvaržytos. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, nėra pagrindas keisti ar naikinti ginčijamo sprendimo.
14. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, A. L. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.