Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) teistas 3 kartus:

1) 2002 m. sausio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m.) 310 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnio 6 dalį paskirta – 10 MGL bauda su 200 litų vertės turto konfiskavimu ir 250 litų bauda, kaip papildoma bausme;

2) 2009 m. birželio 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį – 80 MGL bauda;

3) 2015 m. liepos 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, pakeistas 2015 m. gruodžio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi į 90 parų areštą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2019 m. vasario 9 d. apie 01 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės neblaivumas), lovoje gulinčiai savo sutuoktinei V. Č. kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. Č. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. Č. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. Č., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2019 m. vasario 8 d. nuo 15 val. 00 min. namuose kartu su žmona V. Č., posūniu R. R. bei dukromis E. Č. ir V. Č. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Išgertuvių metu tarpusavyje nesipyko, o vakare, kai pasijuto labai girtas nuėjo miegoti. Teigia tolimesnių vakaro įvykių dėl girtumo neprisiminąs. Nurodė, jog pamena tik tai, kaip staiga atsibudęs šale lovos pamatė žmoną, posūnį bei dukras, kurie kažkodėl jį puolė, norėjo mušti, sakė iškvietę policijos pareigūnus. Nurodė, jog dėl girtumo neprisimena trenkęs savo žmonai V. Č., tačiau kaltu prisipažįsta, nes tiki, jog žmona sako tiesą. Labai gailisi dėl savo poelgio, žmonos atsiprašė, su ja susitaikė. Paaiškino, jog tokiam elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholis, nurodė, jog blaivus taip nebūtų pasielgęs ( b. l. 72–73, 94 ).

V. Č. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiosios V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. vasario 8 d. namuose kartu su sutuoktiniu V. Č., sūnumi R. R. bei dukromis E. Č. ir V. Č. vartojo alkoholinius gėrimus – sidrą. Teigia girta nesijautusi, tačiau norėdama miegoti apie 01 val. 50 min. atsigulė į lovą šalia neblaivaus sutuoktinio V. Č.. Gulint lovoje sutuoktinis pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais, tačiau nekreipdama dėmesio užmigo. Atsibudo pajutusi skausmą nuo sutuoktinio V. Č. suduoto smūgio kumščiu į veidą. V. Č. norėjo spirti, tačiau nepataikė, nes sūnus R. R. jį atitraukė. Nurodė, jog dėl suduoto smūgio į medikus nesikreipė, skaudėjo skruostą, todėl ant jo buvo užsidėjusi šaltą kompresą. Paaiškino, jog sutuoktinis dėl suduoto smūgio bei sukelto fizinio skausmo atsiprašė, jam atleido ir su juo susitaikė. Civilinio ieškinio byloje neteiks (b. l. 22, 38–39);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, jog 2019 m. vasario 9 d. V. Č. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, nukentėjusiajai V. Č. nustatytas 1,88 promilės neblaivumas (b. l. 49–50);

liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną tėvų namuose (duomenys neskelbtini), su tėvais bei seserimis vartojo alkoholį. Išgertuvių metu mamai V. Č. nuėjus miegoti, kartu su patėviu V. Č. bei seserimis toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Girdėjo, kaip naktį patėvis atsigulęs šalia mamos pradėjo konfliktuoti ir jai miegančiai kumščiu trenkė į dešinį skruostą. Tai pamatęs, pribėgo ir patėvį nuo savo mamos atitraukė. V. Č. atsisėdusi lovoje verkė, matėsi patinęs dešinysis skruostas (b. l. 42–43);

2019 m. vasario 9 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. vasario 9 d. 01 val. 55 min. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. Č. smurtaudamas prieš savo žmoną V. Č. trenkė kumščiu jai į veidą, taip sukeldamas V. Č. fizinį skausmą. Įvykio vieta nufotografuota, nufilmuota. V. Č. laikinai sulaikytas (b. l. 3–4);

2019 m. vasario 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele), kuriuose užfiksuotas pareiškėjos V. Č. pareiškimas dėl jai sukelto fizinio skausmo, užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiosios V. Č. veide esantis paraudimas <...> (b. l. 21–24; 27–29);

2019 m. vasario 9 d. įvykio vietoje užfiksuotu vaizdu ir 2019 m. vasario 13 d. šio vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas įvykio vietoje policijos pareigūnams duotas nukentėjusios V. Č. paaiškinimas, kuris liudija, jog sutuoktinis V. Č. du kartus trenkė nukentėjusiajai į veidą, tačiau fizinį skausmą sukėlė tik vienas sutuoktinio suduotas smūgis. Nufilmuotas vaizdas įrašytas į kompaktinį diską, kuris prisegtas prie bylos tomo viršelio (b. l. 35);

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. Č. konflikto metu suduodamas kumščiu į veido sritį savo žmonai – nukentėjusiajai V. Č., sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad tyčinį nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2019 m. vasario 14 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 96–98), kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. Č. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas V. Č. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – V. Č. teistas už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. sukeltą fizinį skausmą šeimos nariui, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, o tai rodo jo polinkį smurtauti šeimos narių atžvilgiu (b. l. 52–55), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų turi, paskirtų baudų nemokėjęs (b. l. 56–60), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 63).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant maksimalų BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės terminą (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Č. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę V. Č. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 9 d. 02 val. 20 min. iki 2019 m. vasario 10 d. 17 val. 27 min. (BPK 66 straipsnis) (b. l. 66–67; 87).

Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi V. Č. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2019 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi V. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu, panaikintina (b. l. 84–85).

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įkeltas įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas (vokas prisegtas prie bylos tomo viršelio galo), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Č. galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. Č. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. 02 val. 20 min. iki 2019 m. vasario 10 d. 17 val. 27 min. (dvi dienas) ir laikyti, kad V. Č. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, V. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įkeltas įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas (vokas prisegtas prie bylos tomo viršelio galo), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti V. Č., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti V. Č., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. Č., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. Č..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.