Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Birštono šiltnamių kooperatyvo narių 1990-03-02 susirinkimo protokolą, kuriame nutarta parduoti griūvančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) , V. D. individualiai bitininkystei užsiiminėti, kaip sudarytą žinomai prieštaraujant visuomenės ir juridinio asmens interesams; 2) pripažinti negaliojančia, prieštaraujančią visuomenės ir juridinio asmens interesams 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. D. pirko medinį gyvenamąjį namą 1a1/m (49,78 m²), ūkio pastatą 2JI/m, esančius (duomenys neskelbtini) , 5000 m² dydžio žemės sklype Nr. 14, sandorio vertė 1400 rublių; 3) pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą prieštaraujant visuomenės interesams, 1991-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) , 5000 m² dydžio žemės sklype Nr.14, sandorio vertė 522 rubliai; 4) panaikinti Birštono miesto valdybos 1992-10-30 sprendimą dėl leidimo V.D. ir J.A.M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ; 5) įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos parengti ir patvirtinti laisvo žemės sklypo, grąžinamo natūra, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, detalųjį planą, patvirtinti A. P. priklausiusios laisvos (neužstatytos) žemės Birštono mieste nesuplanuoto sklypo planą, suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti kadastrinius matavimus; 6) įpareigoti Kauno apskrities viršininką priimti sprendimą – pareiškėjams grąžinti natūra Birštono mieste nesuplanuotą buvusio žemės savininko A. P. žemę; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų tėvas A. P. nuo 1939 m. nuosavybės teise valdė 2,75 ha žemės ir medinį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau Birštono savivaldybės administracija nepagrįstai atsisako atkurti paveldėtojams teises į tėvų turėtą žemę natūra. Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo 1990-03-02 protokolu buvo nuspręsta parduoti V. D. kooperatyvui nuosavybės teise negalėję priklausyti ir nepriklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ., nes nėra raštinių įrodymų, įrodančių šių pastatų įgijimo teisinį pagrindą. Be to, pagal Birštono m. šiltnamių kooperatyvo įstatus, kooperatyvas galėjo tik naudoti nustatyta tvarka gautus pastatus (Įstatų 11 str.). Taip pat ieškovai nurodo, kad ginčijamas protokolas – narių susirinkimo protokolas (ne visuotinio), o tokio valdymo organo kooperatyvas pagal įstatus neturi. Protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 4 nariai, dėl ko šis protokolas prieštaravo ir paties kooperatyvo įstatams. Dėl senaties termino ginčyti šį protokolą, ieškovai sužinojo jau vykstant ginčui, o protokolas buvo gautas iš Kauno m. apskrities archyvo 2005-12-20. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2006-02-13, todėl nėra praleistas nei galiojusiame CK, nei naujame CK nustatytas 3 mėn. senaties terminas. 1990-03-29 pirkimo – pardavimo sutartis, kuria V.D. nupirko ginčo pastatus, taip pat pripažintina negaliojančia, nes Birštono šiltnamių kooperatyvas neturėjo nuosavybės teisių į ginčo pastatus, todėl negalėjo jų ir parduoti. Be to, ginčijamą sandorį pasirašant notarų biure kooperatyvui atstovavo netinkamai įgaliotas asmuo - Birštono šiltnamio kooperatyvo atstovė A. S.. Šiuo sandoriu buvo parduoti faktiškai neegzistuojantys pastatai, nes 1991 metais gyvenamasis namas buvo sugriuvęs, o ūkinio pastato visai nebuvo. Dėl šio reikalavimo ieškovai prašė ieškinio senatį skaičiuoti nuo 2003-04-15, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovai faktiškai sužinojo, kad jų teisės buvo pažeistos, o jeigu teismas nustatytų, kad ieškovai praleido įstatymų nustatytą ieškinio senaties terminą, teismo prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių, objektyvių, nuo ieškovų valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat ieškovai nurodė, kad 1991-05-15 sudarytas sandoris tarp V.D. ir J.A.M. buvo apsimestinis ir neteisėtas, nes jie senai pažinojo vienas kitą, nesiderėjo dėl kainos, dėl kitų sandorio sąlygų, neatliko jokių kitų būdingų teisėtam sandorio sudarymui veiksmų, taip pat per maža sandorio kaina - 522 rubliai. Be to šio sandorio sudarymo metu namo jau nebuvo. Apie tai negalėjo nežinoti pirkėja J.A.M., dėl ko ji negali būti laikoma sąžininga įgijėja. Dėl šių aplinkybių šis sandoris turi būti pripažintas neteisėtu CK 1.80, 1.81 ir 1.87 normų pagrindu. Birštono miesto valdybos 1992-10-30 sprendimas dėl leidimo atsakovams V.D. ir J.A.M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), naikintinas, nes atsakovų prašymai dėl valstybinės žemės pirkimo priimti nepagrįstai. Prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į 2,75 ha žemės sklypą Birštono mieste ieškovai pateikė 1991-04-26, nuo to laiko ši žemė priklausė grąžintinai žemei ir negalėjo būti laikoma valstybine žeme, tuo tarpu visi veiksmai: tiek žemės sklypo padalijimo planas, tiek atsakovų prašymai parduoti žemę, mokėjimas už žemę atlikti vėliau. Už žemę įmokėti leista jau po to, kai Birštono savivaldybė pateikė atsakymą ieškovams dėl negalėjimo žemės grąžinti 1991-05-03. Minėtas klausimas negalėjo būti sprendžiamas tol, kol nebus išspręstas nuosavybės teisių grąžinimo klausimas ieškovams. Patenkinus aukščiau išvardintus reikalavimus, ieškovų nuomone turėtų būti tenkinami ir likusieji reikalavimai, nes Kauno apskrities viršininko administracijai pakanka dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P. į 2,75 ha žemės (duomenys neskelbtini) , ir taip pat pakanka dokumentų dėl to, kad 0,78 ha šios žemės paskirtis buvo namų valdos žemė, be to ieškovams negrąžintos žemės sklypo dalis yra nesuplanuota miesto teritorija, todėl grąžintina natūra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2007-04-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas nepilnai ir neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas. Apeliantų nuomone, byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad 1990-03-02 Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolas, kuriame nutarta parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) ), V. D. bei tuo pagrindu sudaryta 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojantys galiojusio CK 47, 48 str. ir dabar galiojančio CK 1.80, 1.81 str. pagrindais. Minėtas žemės sklypas LTD VK sprendimu Šiltnamių kooperatyvui buvo suteiktas naudoti pagal tikslinę paskirtį. Ginčijamame Šiltnamio kooperatyvo protokole leidimas parduoti pastatus taip pat buvo duotas konkrečiai tikslinei paskirčiai - bitynui plėsti ir vystyti. Tačiau ši namų valda niekada nebuvo naudojama pagal tikslinę paskirtį (t.1, b.l.20). Tai, kad minėtais sprendimais žemė buvo suteikta naudoti, neįrodo toje žemėje esančių pastatų perleidimo žemės naudotojams. Ginčijamas Birštono šiltnamių kooperatyvo protokolas, tapęs pagrindu tolesniems neteisėtiems sandoriams, prieštarauja ir kooperatyvo įstatams (t.2, b.l.147-154), pagal kuriuos perleidimo sandorių sudarymas buvo tik Visuotinio narių susirinkimo kompetencija. Ginčijamas protokolas - susirinkimo narių protokolas (ne visuotinio). Tai konkrečiai įvardinama pačiame protokole ir atsakovai nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Be to, šio susirinkimo metu (1990-03-02) pastatų nuosavybė nebuvo įregistruota Šiltnamių kooperatyvo vardu inventorizacinėje byloje. Tik 1990-03-15 ginčijami pastatai buvo įregistruoti Birštono Komunalinių įmonių kombinato vardu, vėliau Šiltnamio kooperatyvo (t.2, b.l. 65). Kadangi pastatų inventorizacinėje byloje įrašas apie Birštono šiltnamio kooperatyvo nuosavybę atsirado jau po ginčijamo protokolo priėmimo, todėl teismo išvada, jog pastatų nuosavybės teisė įrodoma 1990-03-27 techninės inventorizacijos biuro pažymėjimu, yra nepagrįsta, ir šis pažymėjimas turėtų būti pripažintas niekiniu ex officio. Be to, ginčijamais sandoriais buvo parduoti faktiškai neegzistuojantys pastatai. Šią aplinkybę patvirtina 2005-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tuometinio inventorizacinio biuro 1987-02-11 apžiūros akte namo nusidėvėjimas įvertintas 80 proc., ūkio pastato 90 proc. Todėl nuo to laiko visiškai neprižiūrimi ir negyvenami pastatai turėjo visiškai nusidėvėti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai, Kauno TTI biuro 1987-02-12 raštas Nr.209 (t.2, b.l.65), architekto F.J. raštas. Birštono m. LDT vykdomojo komiteto 1987-05-18 sprendimo Nr.69 2 punktas, įpareigojantis Komunalinių įmonių kombinatą sumokėti už nukeliamą valdą ir želdinius (duomenys neskelbtini) , taip pat patvirtina, kad tuo metu sodyba jau buvo netinkama eksploatuoti. Taip pat apeliantai nurodo, kad senaties terminas skųsti 1990-03-02 Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolą nėra praleistas, nes apie protokolą sužinojo jau vykstant ginčui. Iš Kauno m. apskrities archyvo šį protokolą gavo 2005-12-20, o ieškinys teismui pateiktas 2006-02-14. Tai, kad ieškovams apie protokolo buvimą nebuvo žinoma anksčiau, įrodo byloje esantys susirašinėjimai su įvairiomis kompetentingomis institucijomis dėl savo teisių gynimo. Teismas turėjo šias aplinkybes pripažinti svarbiomis, objektyviomis, nuo ieškovų valios nepriklausančiomis priežastimis, nulemiančiomis senaties termino atnaujinimą. Be to, pasirašant 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure kooperatyvui atstovavo netinkamai įgaliotas asmuo - Birštono šiltnamių kooperatyvo atstovė A. S., kuri buvo įgaliota pasirašyti ginčytame kooperatyvo susirinkimo protokole, o ne pasirašyti sutartį Šiltnamių kooperatyvo vardu. Taip pat apeliantai nurodo, kad 1991-05-15 sudarytas sandoris tarp V.D. ir J.A.M. buvo apsimestinis ir neteisėtas, nes jie senai pažinojo vienas kitą, nesiderėjo dėl kainos, dėl kitų sandorio sąlygų, neatliko jokių kitų būdingų teisėtam sandorio sudarymui veiksmų, taip pat per maža sandorio kaina - 522 rubliai. Be to šio sandorio sudarymo metu namo jau nebuvo. Apie tai negalėjo nežinoti pirkėja J.A.M., dėl ko ji negali būti laikoma sąžininga įgijėja. Dėl šių aplinkybių šis sandoris turi būti pripažintas neteisėtu CK 1.80, 1.81 ir 1.82 normų pagrindu. Apeliantų nuomone, teismas neteisingai vertino įrodymus bei taikė galiojančias materialinės teisės normas sprendžiant ir kitą ieškinio reikalavimą – panaikinti Birštono miesto valdybos 1992-10-30 sprendimą dėl leidimo V.D. ir J.A.M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nors ieškovai buvo pateikę pakankamai rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytais motyvais pilnai pagrindė šio sprendimo neteisėtumą ir prieštaravimą galiojančioms įstatyminėms normoms. Patenkinus aukščiau išvardintus reikalavimus, apeliantų nuomone turėtų būti tenkinami ir likusieji ieškinio reikalavimai, nes Kauno apskrities viršininko administracijai pakanka dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.P. į 2,75 ha žemės Birštono mieste, ir taip pat pakanka dokumentų dėl to, kad 0,78 ha šios žemės paskirtis buvo namų valdos žemė. Apeliantai nurodo, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, nes ieškovams negrąžintos žemės sklypo dalis yra nesuplanuota miesto teritorija, todėl grąžintina natūra, bei Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad sudarant ir tvirtinant detaliuosius planus, turi būti atsižvelgta į savininko teises.